„Ministrų kabinetas ima veikti kaip priedanga nuo atsakomybės. Iš pradžių siūloma sulaukti atitinkamų tarnybų ar teisėsaugos išvados. O kai sulaukia neigiamos išvados ar teismo sprendimo, reakcijos nebėra. Tokiu elgesiu silpninamas Lietuvos, kaip teisinės valstybės, pagrindas“, – pranešime cituojama frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio vertinimu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) pripažinus sveikatos apsaugos ministrės M. Jakubauskienės bei švietimo, mokslo ir sporto ministrės R. Popovienės paskelbtus įsakymus neteisėtais, kas nors privalo pareikalauti jų atsakomybės. Tai, anot Seimo liberalų, pirmiausia turi padaryti jiedvi į pareigas paskyrę asmenys – prezidentas ir premjerė.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, vertinant politikų veiksmus kaskart siūlę pirmiausia sulaukti teisėsaugos išvadų, G. Nausėda ir I. Ruginienė pagaliau turėtų pareikalauti ministrų atsakomybės, kai tų išvadų sulaukta.
Susiję straipsniai
Nepalankūs teismo sprendimai dėl ministrių įsakymų
Praėjusią savaitę LVAT paskelbė, jog švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų valstybinių brandos egzaminų rezultatų prieštarauja įstatymui ir yra neteisėtas.
Išplėstinė penkių teisėjų kolegija pripažino, kad minėtas įsakymas prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas bei bus paskelbtas teisės aktų registre.
LVAT bylą nagrinėjo pagal Seimo narių, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skundą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų valstybinių brandos egzaminų rezultatų.
Pernai socialdemokratų ministrė teigė, jog iki 35 taškų pakelta egzamino išlaikymo kartelė buvo per aukšta. Dėl to, pasak jos, buvo nuspręsta prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultatų pridėti po 10 taškų.
Be to, kaip teigė R. Popovienė, nuspręsta nuo 1 iki 5 taškų pridėti ir tiems mokiniams, kurie pirmoje matematikos egzamino dalyje surinko nuo 17 iki 20 taškų.
Tuo metu sausio pradžioje LVAT teisėjų kolegija nusprendė, kad pernai gegužės 9 d. sveikatos apsaugos ministro priimti įsakymai, kuriais buvo pakeistos sveikatos paslaugų ir brangiųjų tyrimų apmokėjimo taisyklės bei panaikinta viena apmokėjimo tvarka, buvo priimti netinkamai ir prieštarauja aukštesniems teisės aktams.
Teismas nustatė, kad ministras turėjo teisę reguliuoti sveikatos paslaugų apmokėjimą, bet problema kilo ne dėl įgaliojimų, o dėl to, kaip sprendimai buvo priimti.
Teismo sprendime nurodoma, kad projektams derinti buvo skirtos tik 5 darbo dienos, nors privalomas terminas yra bent 10 dienų. Be to, projektai turėjo būti skelbiami ir derinami per Teisės aktų informacinę sistemą, bet tai nebuvo tinkamai padaryta. Argumentai, kad apie pakeitimus buvo diskutuota Nacionalinėje bendradarbiavimo platformoje ar Seimo Sveikatos reikalų komitete, pripažinti nereikšmingais.
Teismas taip pat pabrėžė, kad įsakymai iš esmės pakeitė sveikatos paslaugų finansavimo tvarką ir apimtį, todėl privalėjo būti atliktas poveikio vertinimas — to nepadarius, buvo pažeisti skaidrumo, atvirumo ir efektyvumo principai.
Į LVAT pripažinti ministrės pasirašytus įsakymus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams pernai kreipėsi grupė Seimo liberalų.