Tačiau aiškėja, kad jokių rimtesnių veiksmų dėl mokinio patiriamo smurto iki šiol niekas nesiėmė. Panašu ir tai, jog autizmo spektro sutrikimą turintis berniukas smurtą iš kitų vaikų, galimai vykstantį net ir pačioje mokykloje, patiria ilgą laiką.
Kovo viduryje į sostinės Žalgirio kliniką penktokas pateko su sulaužytu žandikauliu – jį gydęs chirurgas portalui Lrytas pasakojo, kad vaiko patirtų traumų sąrašas – tikrai ne pats trumpiausias, o šis prisipažinęs, kad jas patyrė mokykloje.
Apie sudėtingą situaciją vienoje iš Šalčininkų rajono gimnazijų dabar informuoti tiek pareigūnai, tiek vaiko teisių gynėjai, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tiesa, kai kurios svarbios institucijos apie tai išgirdo tik iš žiniasklaidos.
Siūlo keisti sustabarėjusį požiūrį į ugdymo sistemą: puikus pavyzdys visai šalia mūsų
Visgi gimnazijos, kurioje galimai ir vyksta smurtiniai veiksmai, vadovė situaciją mato kiek kitaip. Ji prakalbo, kad dėl berniuko globėjos pateikiamos informacijos teisingumo jai jau ne kartą yra kilę abejonių.
„Turėdami ilgalaikę bendravimo su vaiko globėja istoriją galime tik apgailestauti, kad ugdymo įstaiga susiduria su ilgalaikiu spaudimu iš jo artimos aplinkos – pasikartojančiais nepagrįstais skundais, kaltinimais dėl neva mokykloje patirtų sužalojimų“, – sakė direktorė.
Ligos istorija nustebino
Kovo viduryje į Vilniaus Žalgirio kliniką atvyko penktokas, kuriam netrukus nustatytas žandikaulio lūžis. Berniukas pasipasakojo, kad klasėje buvo sumuštas. Medikų pagalbos jam prireikė praėjus kelioms dienoms po incidento.
Susiję straipsniai
„Tai buvo smūgis į žandikaulio kampą – būtent šitas žandikaulio kampas iš karto pasižymi tik skausmu, bet kad pradėtų tinti ir jaustis kažkokie simptomai, dažniausiai ir suaugusiems jie pasireiškia tik po kelių dienų“, – Lrytas pasakojo Žalgirio klinikų Burnos, veido ir žandikaulių centro vadovas Dalius Matkevičius.
Jis pridūrė, kad vizualiai tai irgi nėra matomas sumušimas – išoriškai pasimato tik maždaug po 48 valandų.
„Ir kas su šituo atveju yra dar komplikuočiau, kad vaikams tie kaulai dar nebūna iki galo susiformavę, pas juos yra kitokia biomechanika, tai būna, kad vaikams net iki savaitės laiko simptomai nepasimato“, – aiškino chirurgas.
Pasak D. Matkevičiaus, nesvarbu, ar klinikoje apsilanko vaikas, ar suaugęs žmogus – jo visą laiką paklausiama, kaip įvyko trauma, nes svarbu žinoti traumos mechanizmą, numatyti gydymo taktiką. Vaikas prisipažino, kad patyrė smurtą, tad chirurgas sukluso dar įdėmiau.
„Tokiu atveju jau ir taip suklusti, bet labiausiai keista buvo tada, kai paklausiau, kodėl niekur nesikreipė, kodėl nesakė auklėtojai.
Sakė: kaip ir pasakiau, bet auklėtoja pasakė, kad čia yra gyvenimo dalis ir kad reikia prie to pratintis. Tada ir globėja pasakė, kad čia ne pirmas atvejis“, – pokalbį prisiminė chirurgas.
Ir iš tiesų – berniuko sveikatos duomenis paanalizavęs D. Matkevičius aptiko dar daugiau sunerimti verčiančių įrašų.
„Man berašant išrašą e. sveikatoje, iškrito jo visa istorija, tai nuo gruodžio mėnesio jis buvo žalojamas. Iš pradžių aštriu daiktu į pilvo ertmę, po poros savaičių – į nugarą, tada ranka lūžusi, koja lūžusi, o galiausiai žandikaulis lūžęs“, – vardijo gydytojas.
Iš pokalbių tiek su pačiu vaiku, tiek su jo globėja chirurgas esą gavo patikinimą, kad šie incidentai įvyko būtent mokykloje. Patį D. Matkevičių labai nustebino, kad vien nuo gruodžio mėnesio moksleivis patyrė tiek daug traumų.
„Ir dar kada vaikas yra su autizmo spektro sutrikimu, tai tikrai nelabai skaniai čia žiūrisi“, – svarstė jis.
Pasak chirurgo, panašių atvejų, kai čia apsilanko nuo smurto nukentėję jaunuoliai, pasitaiko, bet dažniausiai viskas spręsdavosi su tarnybų pagalba. Šis atvejis jam pasirodė kitoks.
„Mano rezidentas globėjos tuo metu paklausė, ar ji kreipėsi į policiją. Ji sako: kas iš to, kad kreipėmės, jeigu niekas nieko nedaro?“ – prisiminė D. Matkevičius.
Chirurgo teigimu, vaikams tokio pobūdžio žandikaulio trauma sugyja per maždaug mėnesį. Situacija, pasak jo, dėkinga bent jau tuo, kad lūžis buvo be poslinkio.
Policija į mokyklą vyko dar pernai pavasarį
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas portalą Lrytas informavo, kad kovo 15 dieną apie 15.52 val. buvo gautas pranešimas iš Žalgirio klinikų slaugytojos apie į klinikas atvykusį nukentėjusį vaiką, gimusį 2014 metais. Šis teigė, kad galimai buvo sumuštas klasioko.
Mokiniui netrukus buvo nustatytas veido sumušimas.
„Šalčininkų r. PK pareigūnai pradėjo informacijos patikrinimą, surinko medžiagą pagal LR BK 140 str. 3 d. Informacija pasitvirtino – įvyko konfliktas tarp vaikų, galimai išprovokuotas vieno iš jų, po ko galimai buvo panaudoti fiziniai veiksmai“, – nurodė T. Bražėnas.
Tačiau įvertinus visus surinktus duomenis, kovo 24-ąją visgi priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 3 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.
Pareigūnams bendraujant su gimnazijos atstovais, gauta informacija, jog gimnazijoje buvo atliktas vidinis patikrinimas, buvo bendrauta su vaikais, peržiūrėti gimnazijos stebėjimo kamerų vaizdo įrašai. Po pokalbio su pedagogais, abu vaikai susitaikė, apie incidentą informuoti abiejų vaikų tėvai (globėjai).
Dėl smurtinio incidento numatytas abiejų vaikų stebėjimas, vykdomas prevencinis darbas“, – teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas.
Tačiau pasirodo, kad policija šioje mokykloje jau lankėsi ir anksčiau. Praėjusių metų gegužės 12 dieną, 1 val. 20 min. buvo gautas pranešimas, kad šioje gimnazijoje įvyko konfliktas tarp mokinių.
„Pranešėja teigė, kad jos vaikui galimai grasino kitas mokykloje besimokantis mokinys. Tikslinant galimo įvykio aplinkybes, pareigūnai nuvyko į gimnaziją, bendravo su gimnazijos administracijos atstovais ir mokiniais, buvo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, tačiau jokių minėtą įvykį patvirtinančių faktinių duomenų nustatyta nebuvo.
Bendradarbiaujant su mokyklos administracija, nuspręsta organizuoti prevencinio pobūdžio užsiėmimus mokiniams. Nebuvo nustatyta jokių nusikaltimo požymių. IT pradėta nebuvo“, – nurodė T. Bražėnas.
Sureagavo direktorė, prakalbo apie spaudimą
Apie incidentus, kurių metu galimai nukentėjo penktokas, portalas Lrytas paklausė ir pačios mokyklos vadovės. Nors ji patvirtino, kad konfliktų būta, direktorė įsitikinusi, kad taip stipriai susižeisti paauglys gimnazijoje negalėjo.
„Kovo 13 d. gimnazijoje buvo fiksuotas apsistumdymas tarp moksleivių, kuriame dalyvavo ir specialiųjų poreikių turintis mokinys. Tą pačią dieną ugdymo įstaigoje stebint minimą mokinį, jokių traumų, tuo labiau lūžių, požymių nepastebėta.
Tik po poros dienų klasės auklėtoja buvo informuota, kad mokinys atsidūrė ligoninėje, o vėliau ir pradėtas tyrimas policijoje. Norime pabrėžti, kad patyčios ir tuo labiau smurtas tarp vaikų gimnazijoje nėra toleruojami, ir į tokį – lūžius lemiantį smurtinį atvejį – būtų reaguota iš karto.
Tačiau minimu atveju fizinio susidūrimo tarp mokinių, dėl kurių būtų patirti tokie sužalojimai, mokyklos patalpose negalėjo įvykti.
Visą turimą medžiagą šiuo metu turi tyrimą vykdantys pareigūnai. Mums daug klausimų kelia faktas, kad į medikus globėja kreipėsi tik praėjus porai dienų po vaikų apsistumdymo mokykloje“, – portalui Lrytas aiškino mokyklos vadovė.
Ji pridūrė, kad dėl berniuko globėjos pateikiamos informacijos teisingumo jai jau ir anksčiau yra kilę abejonių. Dabar, tikino direktorė, iš jos netgi jaučiamas spaudimas.
„Turėdami ilgalaikę bendravimo su vaiko globėja istoriją galime tik apgailestauti, kad ugdymo įstaiga susiduria su ilgalaikiu spaudimu iš jo artimos aplinkos – pasikartojančiais nepagrįstais skundais, kaltinimais dėl neva mokykloje patirtų sužalojimų.
Savo ruožtu vaiko klasiokų tėvai daugybę kartų kreipėsi į gimnaziją su informacija, kad jų vaikai irgi kaltinami įvairiais veiksmais, neva nukreiptais prieš mokinį.
Dar 2021 m. mūsų įstaiga pirmą kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą būtent dėl nuolatinių kaltinimų ugdymo įstaigos atžvilgiu ir iš to atsirandančios pareigos teisintis įvairioms vaiko gerove besirūpinančioms institucijoms, įskaitant policiją.
Pažymime, kad nė vienas ankstesnis skundas, kurį mes, tarnybos ar vietos policija yra gavę – nepasitvirtino“, – komentavo gimnazijos vadovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui dukart per metus teikia atsiliepimus apie įtraukųjį ugdymą gaunančio mokinio situaciją.
„Joje akcentuojame bendradarbiavimo stoką iš mokinio globėjos pusės. Atitinkamai, esame anksčiau kreipęsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl galimybės įvertinti, ar vaikui saugu augti tokioje globoje. Apmaudu, kad į mūsų pastebėjimus iki šiol nebuvo atsižvelgta ir, mūsų nuomone, nesprendžiama esminė problema.
Minima problema vietinei bendruomenei gerai žinoma, tačiau, panašu, dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo stokos jai kol kas prioritetas nebuvo skirtas. Tikime, kad platesnis problemos išviešinimas paspartins institucijų sprendimus, pirmiausia nukreiptų į mokinio gerovę“, – aiškino mokyklos direktorė.
Tiesa, minima penktoko globėja LNK žinioms užsiminė, kad iš aplinkinių pati girdėjo grasinimų – esą jei kreipsis į institucijas, iš jos bus atimtos globėjos teisės.
Ką sako vaiko teisių gynėjai?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė patikino, kad apie šią situaciją tarnybą informavo žiniasklaidos atstovai. Į pranešimą, teigė ji, reaguota nedelsiant.
„Susisiekėme su policijos pareigūnais, ugdymo bei gydymo įstaigomis. Šiuo metu situacija yra vertinama, siekiant išklausyti vaikų nuomones, pasikalbėti su jų tėvais, kartu aptarti iškilusius iššūkius, jų sprendimo būdus ir inicijuoti visą reikiamą pagalbą.
Smurtinis elgesys tarp vaikų neretai prasideda nuo prasivardžiavimo, užgauliojimų ar pasišaipymų iš vienas kito. O kartais žodiniai nesutarimai stiprėja ir perauga į fizinius veiksmus – susistumdymus, muštynes. Deja, tai vis dažniau pasitaikančios situacijos, dėl kurių pranešimų sulaukia ir vaiko teisių gynėjai“, – komentavo L. Baranauskienė.
Anot specialistės, tokiose situacijose ypač svarbus arčiausiai vaikų esančių žmonių bendradarbiavimas, pirmiausiai – tėvų ir mokytojų.
„Siekiant, kad po stiprių išgyvenimų bet kuris vaikas, lankydamas mokyklą, galėtų jaustis visapusiškai saugus, mokyklos bendruomenei svarbu atvirai komunikuoti, aptarti įvykusias situacijas, išsiaiškinti jų priežastis ir drauge ieškoti pagalbos būdų, kurie padėtų vaikams sustiprėti emociškai ir psichologiškai, o ateityje užkirstų kelią panašaus pobūdžio įvykiams.
Svarbu paminėti, kad reaguojant į tarp vaikų kilusias smurtines situacijas, pagalba teikiama abiem įvykio dalyviams – tiek galimai nukentėjusiam, tiek galimai smurtavusiam.
Bendraujant su smurtiniu elgesiu pasižymėjusiu vaiku, visuomet stengiamės surasti priežastis, kurios galimai paskatino vaiką taip elgtis.
Verta atminti, kad aplinka, kuri supa vaiką, yra labai reikšminga jo elgesiui. Tad visuomet aiškinamasi, kokie išgyvenimai ir emocijos vaiką lydi, kokius nesutarimų sprendimų būdus vaikas matė savo artimiausioje aplinkoje, ar anksčiau vaikas yra patyręs smurtą, kokia pagalba buvo suteikta jam ir jo šeimai“, – dėstė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
„Vaiko teisių gynėjai primena, kad kiekvienas vaikas turi teisę augti saugus, tad pastebėjus ugdymo įstaigoje ar bet kurioje kitoje vietoje bent menkiausią įtarimą keliančius pavojaus ženklus ar bet kurios rūšies smurtą prieš vaiką, prašome žmonių išlikti empatiškais ir visada nedelsiant pranešti šią informaciją vaiko teisių gynėjams“, – ragino L. Baranauskienė.
Portalas Lrytas taip pat pasitikslino, ar vaiko teisių gynėjai kontaktų su šia gimnazija jau turėjo ir 2021-aisiais, kaip minėjo mokyklos direktorė.
„2021 m. vaiko teisių gynėjai gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ugdymo įstaigoje iš vaiko globėjos reagavo nedelsiant – vertino vaiko situaciją bei inicijavo globos centro teikiamą pagalbą. Taip pat vaiko teisių gynėjai dėl papildomos informacijos, siekiant visapusiškai įvertinti vaiko situaciją, kreipėsi ir į ugdymo įstaigą. Mokyklos administracija bendradarbiavo su vaiko teisių gynėjais bei suteikė reikalingą informaciją.
Verta atminti, kad vaiko teisių gynėjai nevertina ugdymo įstaigų darbo. Tad už visapusiškai saugios ir harmoningos aplinkos ugdymo įstaigoje kūrimą atsakingi mokyklos darbuotojai bei jų veiklą kuruojantys atstovai. Įprastai mokyklų ar darželių veiklos vertinimą atlieka savivaldybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar kt.
Pasitaiko situacijų, kai mokyklų atstovai susiduria su iššūkiais, užtikrinant vaikų saugumą, ir kreipiasi pagalbos į vaiko teisių gynėjus. Tokiais atvejais konsultuojame, teikiame metodinę pagalbą, padedame rasti geriausius sprendimus, užtikrinant vaikų saugumą, padedame atpažinti galimus vaiko teisių pažeidimus ir pan. Tačiau jūsų minima ugdymo įstaiga pagalbos į vaiko teisių gynėjus nesikreipė“, – nurodė L. Baranauskienė.
Ministerija: kaltinimai rimti
Su įvykiais gimnazijoje jau susipažino ir ministerija. Kaltinimai mokyklai, pabrėžė ŠMSM, yra rimti.
„Mokykla bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis, teikia informaciją policijai, yra išsaugotas vaizdo įrašas.
Po šio įvykio gimnazijoje įvyko Vaiko gerovės komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir nukentėjusio mokinio globėja. Mokiniams taip pat surengta socialinio-emocinio ugdymo valandėlė, kurioje dalyvavo švietimo pagalbos specialistai.
Gimnazijos atstovai susisiekė su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore, Vaiko teisių apsaugos tarnybos socialine darbuotoja, Šalčininkų r. šeimos ir vaiko gerovės centro globos koordinatore, asociacija „Lietaus vaikai“, kad būtų parengtas bendras pagalbos priemonių planas“, – nurodė ministerija.
Pabrėžiama, kad anksčiau skundų, kad mokykloje būtų skriaudžiamas vaikas, ŠMSM nėra gavusi.
„Šiuo metu vyksta policijos tyrimas. Tik jam pasibaigus bus galima plačiau ir išsamiau komentuoti ir, įvertinus visas aplinkybes, priimti sprendimus.
Visiems ministerijai pavaldžių mokyklų vadovams 2026 metams iškeltos užduotys atnaujinti ir peržiūrėti visus dokumentus, reglamentuojančius mokyklos bendruomenės emocinį saugumą“, – Lrytas nurodė ministerija.