Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, šiuo metu didžiausias dėmesys telkiamas dronų aptikimo ir neutralizavimo gebėjimų plėtrai.
„Aktyviai plečiame radarų ir kitų sensorių tinklą, taip pat stipriname kovos su dronais pajėgumus įsigyjant tiek kinetines, tiek nekinetines priemones. Svarbu ne tik gebėti aptikti dronus, bet ir lygiagrečiai kurti integruotą dronų aptikimo ir perėmimo arba neutralizavimo sistemą“, – pranešime pabrėžė R. Kaunas.
Reaguojant į augančią bepiločių orlaivių grėsmę, planuojama stiprinti svarbiausių objektų apsaugą, diegiant detektorius, jutiklius, barjerus bei kitus techninius sprendimus, kurie būtų derinami su antidroninėmis ir elektroninėmis kovos sistemomis.
Susiję straipsniai
Taip pat kuriama integruota kovos prieš dronus sistema – Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos reikmėms papildomai įsigyjami pasyvūs bei aktyvūs radarai, individualios dronų aptikimo ir neutralizavimo priemonės, ieškomi rinkoje prieinami geriausi kovos prieš nepilotuojamas sistemas sprendimai.
Kartu bus stiprinama ir tradicinė oro gynyba. Jau balandį Lietuvą pasieks vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, kuri, kaip planuojama, pradinį operacinį pajėgumą pasieks iki metų pabaigos. Kitąmet Lietuvą pasieks ir mobiliosios trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos MSHORAD.
Artimiausiu metu bus pristatyti ir diegiami nauji „Giraffe“ trumpojo nuotolio radarai, planuojami pasyvių radarų įsigijimai. Be to, kartu su Lenkija, Estija ir Norvegija taip pat vykdomas lenkiškų VSHORAD „Piorun“ pirkimas.
Lietuvos oro gynyba yra ir dalis NATO integruotos oro ir priešraketinės gynybos. Pagal NATO politines gaires ir regioninius planus Lietuvos oro erdvės gynyba yra bendras Aljanso įsipareigojimas.