„Nematau (problemos – ELTA). Mes ir formuojant Vyriausybę, skiriant premjerę kalbėjome, kur premjerė aktyviau dalyvautų, kur yra mano dalyvavimo laukas. Sutarėme, kad Europos politikos bendrijos susitikimuose, klimato kaitos konferencijose, tuose dvišaliuose susitikimuose premjerė turėtų ir galėtų dalyvauti aktyviai“, – „15min“ laidoje teigė šalies vadovas.
Vis tik, premjerei užsiminus, kad ji galėtų „puikiai dalyvauti“ Europos Vadovų Taryboje (EVT), prezidentas pabrėžė, jog atstovavimo modelis yra aiškus – šiuose susitikimuose įprastai dalyvauja šalies vadovai.
„Europos Sąjungos Vadovų Taryboje modelis yra labai aiškus, paprastas, dalyvauja vienas žmogus, nėra jokių kaitos modelių, jau pakankamai seniai tą misiją vykdo prezidentai, taip pat ir aš nuo 2019 m., manau, vykdau tai gana sėkmingai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Susiję straipsniai
Tuo metu komentuodamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie Vyriausybės vadovės planus susitikti su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu arba viceprezidentu J. D. Vence'u, šalies vadovas pabrėžė, jog šio pobūdžio susitikimai įprastai vyksta prezidentų lygiu. Kartu G. Nausėda akcentavo, jog nevertėtų eskaluoti hipotetinių klausimų.
„Susitikimai paprastai vyksta tarp prezidentų. Jie gali vykti tarp premjero ir prezidento, jeigu valstybėje yra toks modelis, kad ji neturi prezidento. Bet kuriuo atveju, aš manau, kad į šitą problemą vis įpilama žibalo, nes jos gal natūraliai ir nebūtų. Bet vis kažkam kažko norisi paklausti, kažkas yra hipotetiškai pasakoma ir iš to yra formuojama kažkokia problema, kurią pradeda aprašinėti žiniasklaida“, – komentavo šalies vadovas.
„Taip, turime diskusiją, kurioje atsakius į visus klausimus viskas kuriam laikui nurimsta, paskui vėl kyla. Bet tai yra tokie darbiniai dalykai. Tikrai kažkokių esminių nesutarimų ar užsienio, ar net ir vidaus politikos klausimais mes su premjere neturime“, – pabrėžė jis.
Apie tokį I. Ruginienės norą – susitikti su D. Trumpu ar J. D. Vanceʼu – pranešė naujienų portalas „Delfi“. Jo šaltinių žiniomis, I. Ruginienė davė užduotį užsienio reikalų ministrui K. Budriui suorganizuoti susitikimą su JAV prezidentu arba viceprezidentu.
Pati ministrė pirmininkė reaguodama į pasirodžiusią informaciją sakė, jog gandų nekomentuos. Kartu ji pabrėžė, jog turėtų ką pasakyti JAV pareigūnams.
Teigė, kad galėtų dalyvauti EVT
Premjerė duodama interviu naujienų portalui „Lrytas“ užsiminė, jog galėtų atstovauti EVT. Premjerė sakė, jog būtų įmanoma rasti bendrą prezidentūros ir Vyriausybės kompromisą dėl to, kas – prezidentas ar ji pati – galėtų prisiimti šią atsakomybę.
Prezidentūra Eltai nurodė, kad tokios galimybės nėra svarstomos. Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė praėjusią savaitę „Žinių radijui“ sakė nematanti jokios galimybės, jog bent į dalį šių europinių susitikimų vyktų Vyriausybės vadovė. Į klausimą, ar I. Ruginienė galėtų vykti bent į dalį EVT posėdžių, šalies vadovo patarėja atsakė: „Tiesiai šviesiai – ne“.
Pernai spalį premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad prezidentas ir ministrė pirmininkė sutarė nuolat konsultuotis dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT posėdžiuose. Tuomet jis taip pat sakė, jog neatmetama, kad premjerė galėtų dalyvauti EVT neformaliuose susitikimuose.
ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsėsi visą praėjusią Seimo kadenciją. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvai šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi vėliau nuo šios iniciatyvos buvę valdantieji atsitraukė.
Premjero pareigas ėjęs Gintautas Paluckas nematė poreikio keisti galiojančią atstovavimo EVT tvarką.
EVT sudaro Europos Sąjungos (ES) valstybių arba vyriausybių vadovai, EVT pirmininkas, Europos Komisijos vadovas bei ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Tarybos susitikimai vyksta ne rečiau kaip du kartus per pusmetį Briuselyje. Tuo metu neeiliniai susitikimai rengiami pagal atskirą susitarimą.