LRT taip pat kviečia atsižvelgti į Europos žiniasklaidos laisvės akto (EMFA) nuostatas bei Venecijos komisijos rekomendacijas.
„Tam, kad tai būtų įtvirtinta ir naujajame LRT įstatymo projekte, siūloma į jį įtraukti aiškią teisinę formuluotę apie tai, kad LRT yra nepriklausoma tiek redakciniu, tiek funkciniu požiūriu. Apie tokį nepriklausomumą kalba ir ne vienas Konstitucinio teismo (KT) nutarimas“, – rašoma LRT pranešime.
Manoma, jog nuostata drausti eteryje veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms be Tarybos leidimo yra neapibrėžto turinio, neatitinka teisinio aiškumo ir proporcingumo principų.
Susiję straipsniai
„Visuomeninis transliuotojas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant pliuralizmą ir nuomonių įvairovę, todėl bet kokie ribojimai, galintys netiesiogiai apriboti bendradarbiavimą su nepriklausomais žurnalistais ar daugiaplatformiais turinio kūrėjais, nėra priimtini ir gresia cenzūra“, – tvirtinama pranešime.
Kritiškai vertinama viešųjų paslaugų pavedimo sutartis su Vyriausybe
LRT taip pat ragina netraukti į naująjį įstatymą nuostatos dėl viešųjų paslaugų pavedimo sutarties su Vyriausybe, kurią siūlo Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) bei Seimo nariai Kęstutis Vilkauskas ir Indrė Kižienė.
„Tokia sutartis sukurtų nuo politikų priklausomą LRT, būtų antikonstituciška, taip pat neleistų reaguoti į pokyčius visuomenėje ir informacinėje erdvėje. Tokios sutarties klausimu kritiški buvo ir Seimo Teisės departamentas“, – rašoma pranešime, priduriant, jog daugiau bus pasisakoma kiek vėliau.
Siūlo depolitizuoti LRT tarybą
LRT taip pat siūlo svarstyti galimybę didinti nepriklausomų visuomeninių organizacijų deleguojamų atstovų dalį Taryboje arba papildomai peržiūrėti deleguojančių institucijų ratą.
„Pagal LRT siūlymą, Tarybą sudarytų 11 asmenų, skiriamų 6 metų kadencijai, pareigas galinčių eiti ne daugiau kaip vieną kadenciją“, – rašoma pranešime.
„LRT siūlo Tarybą sudaryti iš dviejų Respublikos Prezidento paskirtų asmenų, dviejų Seimo paskirtų asmenų (vienas skiriamas iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų) ir šešių narių, skiriamų šių organizacijų: Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos ir vieną bendru sutarimu – Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų profesionalų asociacija“, – akcentuojama pranešime.
Teigiama, kad, jeigu būtų nuspręsta įkurti valdybą, jos narių atrankos procesas neturėtų būti vykdomas vien visuomeninio transliuotojo tarybos sprendimu ar jos vidinėmis procedūromis.
„Tai neužtikrintų pakankamo atrankos nepriklausomumo, objektyvumo ir gerosios valdysenos principų laikymosi. Todėl būtina aiškiai įtvirtinti išorinių ekspertų įtraukimą į atrankos procesą. LRT siūlo, jog Valdybos nariai būtų atrenkami skaidriai ir profesionaliai, viešo konkurso būdu“, – pabrėžiama pranešime.
Ragina atsižvelgti į Venecijos komisijos rekomendacijas
Kartu siūloma atsižvelgti į Venecijos komisijos rekomendacijas, nustatant LRT generalinio direktoriaus atleidimo nepasibaigus jo įgaliojimams pagrindus.
„Pagrindai turi būti aiškūs, objektyvūs, išimtiniai, taip pat jie turėtų būti taikomi tik LRT generaliniam direktoriui, paskirtam po šių nuostatų įsigaliojimo. EMFA numato, kad vienintelė priežastis atleidimui iki kadencijos pabaigos gali būti tik situacijos, kai vadovas nebeatitinka kriterijų, kurie buvo keliami tuo metu, kai atitinkamas asmuo buvo skiriamas į atitinkamą poziciją“, – tvirtina transliuotojas.
LRT taip pat pabrėžia, kad lėšų mažinimas neatitinka Venecijos komisijos reikalavimų, kadangi trūksta poveikio vertinimo ir pereinamojo laikotarpio. Siūloma, jog visuomeninio transliuotojo finansavimo modelis būtų sudaromas iš užpraeitų metų faktiškai gautų 1 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,2 proc. iš akcizo pajamų.
Taip pat siūloma nekeisti tvarkos dėl kultūrinės ir šviečiamosios informacijos viešinimo. Teigiama, jog draudimas transliuoti mokamus pranešimus pakenktų sporto ir kultūros ekosistemai, sukeltų įtampas dėl turinio atrankos tarp skirtingų kultūros ir socialinio sektoriaus bendruomenių, mažintų kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos įvairovę eteryje.
Dėl LRT valdomo turto transliuotojas siūlo patikslinti įstatymą, paliekant galimybę turtą išnuomoti.
ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui.
Naujame įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Dėl šių pataisų Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) kartu su Kultūros asamblėja trečiadienį šalia Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje rengia protestą.