„Iš esmės buvo protestuota prieš santykio sumažinimą norint atleisti generalinę direktorę. Tą Seimas išgirdo. Ir lygiai taip pat protesto metu reikalauta plačiau pasižiūrėti, nesusikoncentruoti tik ties atleidimu, nes tai yra neteisinga, bet pasižiūrėti iš esmės į patį LRT įstatymą“, – interviu „Verslo žinioms“ teigė I. Ruginienė.
„Bent jau aš girdėjau, kad prieštaravimų ir skirtingų nuomonių nėra dėl didesnio skaidrumo, dėl kitų dalykų, didesnės demokratijos pačioje LRT taryboje. Tai tiesiog buvo reikalaujama atsisakyti santykio keitimo“, – pridūrė ji.
Anot Vyriausybės vadovės, atliepiant šį reikalavimą buvo sukurta Seimo darbo grupė, į kurią buvo pakviesta daug suinteresuotų grupių, buvo suteikta galimybė į įstatymo pokyčius pasižiūrėti plačiau.
LRT įstatymo procesą laiko klampinimu: niekas nepasikeitė – norima padaryti valstybinę televiziją
„Po to plataus pasižiūrėjimo ir plataus darbo, pradėjo tam tikros organizacijos išstoti iš darbo grupės arba tiesiog į ją neatvykti su pasakymais, kad nedalyvausime procese. Labai gaila, nes jie protestuos, o jų balsas galėjo nulemti tam tikrus įstatymų pakeitimus, nes tikrai buvo didžiulis noras girdėti visus“, – sakė I. Ruginienė.
Tuo metu kalbėdama apie šalies universitetų ekspertų išvadas, kad siūlomi LRT pakeitimai prieštarauja Europos Sąjungos (ES) aktams bei Venecijos komisijos rekomendacijoms, ministrė pirmininkė tikino, jog į visa tai šiuo metu yra atsižvelgiama parlamente.
Susiję straipsniai
„Tas procesas vyksta ir dabar Seime. Yra svarstymai komitetuose, yra klausymai. Tikrai nesuprantu to požiūrio, kurį pademonstravo tam tikros organizacijos, kai iš karto pasakė, kad nedalyvaus šitame procese“, – sakė ji.
„Iš pat pradžių buvo pasakyta, kad ne, taip nebus. Tai dabar labai sudėtinga, kai proceso gale vieni ir kiti išstoja ir teikia savo išvadas“, – pažymėjo politikė.
Galiausiai, kaip kalbėjo ministrė pirmininkė, reikia atsispirti nuo Valstybės kontrolės atlikto audito LRT.
„Mes atsispirti turime nuo audito. Auditas padarė savo darbą. Pateikė tam tikrus jautrius taškus, pateikė pastabas. Mes kiekviena institucija turime pareigą tuos taškus pataisyti ir atliepti pastabas“, – sakė I. Ruginienė.
Dėl siūlomų LRT pataisų vyko ne vienas protestas
Pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija.
Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau esą turės išgirsti protestuotojus.
Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas Juozas Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas.