„Projektų tikslas – ratifikuoti 1976 m. vasario 24 d. Balyje priimtą Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartį, kurią pasirašė Filipinų Respublika, Indonezijos Respublika, Malaizija, Singapūro Respublika ir Tailando Karalystė“, – teigiama projekto dalykinio vertinimo pažymoje.
Sutartis buvo iš dalies pakeista 1987 m. gruodžio 15 d. protokolu, 1998 m. liepos 25 d. antruoju protokolu ir 2010 m. liepos 23 d. trečiuoju protokolu, kurie sudarė galimybę prie sutarties prisijungti ir Pietryčių Azijai nepriklausančioms valstybėms bei regioninėms organizacijoms.
Pasak projektą rengusios Užsienio reikalų ministerijos, šiuo metu šios sutarties šalys yra 58 valstybės, įskaitant Europos Sąjungą (ES) ir jos valstybes nares Daniją, Graikiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Prancūziją, Suomiją, Vokietiją.
V. Zelenskis nuogąstauja dėl konflikto Irane pasekmių: Ukraina eksportuoja saugumą
Nurodoma, kad ES prie sutarties prisijungė 2012 m. liepos 12 d. Apie ketinimą prisijungti prie Pietryčių Azijos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties yra pareiškusios Apie ketinimą prisijungti prie sutarties yra pareiškusios Lietuva, Lenkija, Latvija, Slovėnija, Slovakija.
Pažymoje nurodoma, kad ASEAN Draugystės ir bendradarbiavimo sutarties tikslas – puoselėti taiką, didinti stabilumą ir skatinti bendradarbiavimą regione, raginant taikiai spręsti ginčus, saugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti saugumą Pietryčių Azijoje. Sutarties preambulėje taip pat pabrėžiama būtinybė bendradarbiauti su visomis taikiomis tautomis Pietryčių Azijoje ir už jos ribų, siekiant prisidėti prie taikos, stabilumo ir darnos pasaulyje.
„Sutartimi sukurti taikinimo ir tarpininkavimo mechanizmai, nustatyta, kad Sutarties Šalys turi susilaikyti nuo grasinimo panaudoti jėgą ar jėgos panaudojimo.
Be to, ASEAN Draugystės ir bendradarbiavimo sutartyje numatyta stiprinti bendradarbiavimą ekonomikos, prekybos, socialinėje, techninėje ir mokslinėje srityse, spartinti ekonomikos augimą regione, skatinant Pietryčių Azijos šalyse labiau plėtoti žemės ūkį, pramonę ir prekybą, gerinti ekonomikos infrastruktūrą. Sutartimi raginama priimti regionines ekonominės plėtros ir tarpusavio paramos strategijas, palaikyti ryšius ir konsultuotis tarptautiniais bei regioniniais klausimais“, – aiškina URM.
Susiję straipsniai
Ministerijos teigimu, prisijungimas prie sutarties padėtų Lietuvai gilinti partnerystę tiek su ASEAN organizacija, tiek su kiekviena iš jos valstybių narių, padidintų Lietuvos matomumą, kuris svarbus siekiant užmegzti ir plėtoti ilgalaikius ekonominius ir kitus abipusiškai naudingus ryšius. Be to, esą būtų sudarytos palankesnės sąlygos siekti su taikos saugojimu, konfliktų prevencija ir saugumo stiprinimu susijusių tikslų.
Lietuva yra užmezgusi diplomatinius santykius su visomis ASEAN valstybėmis narėmis, reguliariai dalyvauja ES–ASEAN ministrų susitikimuose. Lietuvos ambasada Singapūre yra akredituota ASEAN organizacijai ir daugumai ASEAN valstybių narių – Indonezijai, Kambodžai, Tailandui, Vietnamui. Mūsų šalies ambasada Korėjos Respublikoje yra akredituota Filipinams.
Kaip numato Tarptautinių sutarčių įstatymas, tarptautines sutartis ratifikuoja Seimas įstatymu. Ratifikuoti tarptautines sutartis Seimui teikia prezidentas savo iniciatyva ar pasiūlius Vyriausybei.
Austėja Paulauskaitė (ELTA)