Seime kelią skinantis dalies žiniasklaidos atstovų, tarptautinių organizacijų bei mokslininkų kritikos sulaukiančioms LRT įstatymo pataisoms, Žurnalistų profesionalų asociacija bei Kultūros asamblėja dar kartą paragino priešintis valdančiųjų siekiui politizuoti visuomeninį transliuotoją.
„Nepaisant dešimčių tūkstančių žmonių, besirinkusių į protestus prie Seimo gruodžio mėnesį, valdantieji grįžta prie LRT politizuoti galinčio įstatymo. Tai – tiesus ir greitas kelias į jums visiems priklausančio visuomeninio transliuotojo kontrolės perėmimą. Taip būtų pažeista ir jūsų teisė žinoti bei gauti teisingą informaciją. Tai – tas pats kelias, kurį politikai jau pramynė Vengrijoje ir Slovakijoje“, – teigė protesto organizatoriai.
„Valdantieji turi tą patį LRT politizavimo planą. Jie naudojasi daugelio autokratų pavyzdžių ir tikisi, kad visuomenės pasipiktinimą galima tiesiog pralaukti, o praėjus kuriam laikui pasiekti savo norimų tikslų jau be jokio pasipriešinimo“, – pabrėžė jie.
„Šalin rankas nuo laisvo žodžio“: prie Seimo – tūkstantinė minia
Pasak organizatorių, valdantieji ir toliau buldozeriu stumia jiems palankias LRT įstatymo pataisas ir tikisi, kad protestuotojai tiesiog pavargs ir daugiau nebesipriešins.
„Bet mes nepasiduosime ir už žiniasklaidos laisvę stovėsime tiek, kiek reikės“, – pabrėžia protesto iniciatoriai.
Susiję straipsniai
„Man kelia nerimą ir glumina situacija dėl laisvo žodžio, bet taip pat erzina ir tam tikrų valdžios organų ir atstovų neveiksnumas. Pati situacija yra absoliučiai siureali ir paprasčiausiai nesinori, kad Lietuva taptų Vengrija (…). Nieko nedaryti ir nuleisti rankas nežadu, labai labai tikiuosi, kad (valdantieji – ELTA) išgirs. Galbūt tie, kurie tyliai nepalaiko valdančiųjų veiksmų, palūš, matydami, kad visuomenė nepavargsta ir nori priešintis tam, kas čia vyksta ir yra bandoma padaryti“, – Nepriklausomybės aikštėje žurnalistams teigė protesto dalyvė Ingrida iš Kauno.
„Reikia palaikyti laisvą žodį. Aš čia stovėjau ir Sausio 13 visą naktį, tai už ką mes tada stovėjome, noriu, kad būtų įgyvendinta, o dabar tai nevyksta (…). Neičiau (į protestus – ELTA), jeigu neturėčiau vilties, ir tikėjimo Lietuvos žmonėmis. Turiu viltį, kad žmonės vis tiek supranta, yra išmintingi ir kiekvienam yra brangi ta mūsų mažytė žemelė“, – kalbėjo prieš LRT įstatymo pataisas pasisakanti senjorė Genovaitė.
Nepriklausomybės aikštėje dirbančių pareigūnų duomenimis, į protestą galėjo susirinkti ir apie 10 tūkst. žmonių.
Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė „Telia Lietuva“ komunikacijos vadovas Audrius Stasiulaitis, prie „Telia“ tinklo prisijungusių įrenginių skaičius Vilniuje prie Mažvydo bibliotekos apie 19 val. 30 min. buvo 10 tūkst., kai tuo pačiu metu įprastą dieną čia būna apie 2,5 tūkst.
Portalas Lrytas primena, kad tokiais atvejais mobiliojo ryšio operatoriams pasiekiami duomenys rodo visų – ir aplinkiniuose pastatuose, kurie apima tiek butus, tiek biurus – įrenginių skaičių, kurie prisijungę prie teritoriją aptarnaujančios stoties.
Taip pat duomenų apie savo tinklo klientus prie Mažvydo bibliotekos kol kas nepaskelbė „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“ – „Tele2“ portalui Lrytas nurodė tokius duomenis pateiksianti kitą dieną po renginio, ketvirtadienį.
Vis dėlto „Bitė Lietuva“ jau trečiadienio vakarą pateikė preliminarius duomenis.
„Ryšio bokštą ant Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dar iki paskutinio protesto už laisvą žodį išplėtėme daugiau kaip 1,5 karto. Vis tik net ir tokia technologinė plėtra bei investicija nesu tikras ar patenkino šiandien čia susirinkusių žmonių ryšio poreikius 100 proc. Kuo galiu pasidžiaugti, kad labai preliminariais skaičiavimais čia buvo iki 5000 „Bitės“ klientų. Tikslius skaičius galėsiu pateikti rytoj, nes tikslumas reikalauja detalios analitikos“, – sakė „Bitė Lietuva“ komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas.
LRT radijo žurnalistas E. Kubilius: susirinkome piktintis valdžia, kuri mūsų negirdi
Simboliškai, protestas pradėtas skambant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ interpretacijai – kūriniui, kuris žymėjo ir rudenį vykusius kultūros protestus.
Netrukus į susirinkusiuosius kreipėsi LRT radijo žurnalistas Edvardas Kubilius. Jis savo kalbą pradėjo atsiprašymu.
„Noriu jūsų atsiprašyti todėl, kad mes čia atėjome ne švęsti, kad nusipirkome radarą, kuris galėtų fiksuoti į Lietuvą skrendančius dronus su bombomis, (...) mes čia esame ne džiaugtis, kad valdžia ne 6 centais, o šiek tiek daugiau sumažino smarkiai pabrangusius degalus (...) – mes čia susirinkome ir toliau, jau iš viso 8 kartą piktintis šita valdžia, kuri mūsų negirdi – ir jūsų negirdi“, – kalbėjo E. Kubilius.
„Maža to, kad jie mūsų negirdi, jie sako, kad diskutuoja. O iš tiesų – nediskutuoja ir vienas iš valdančiųjų lyderių, jums puikiai žinomas politikas, jau žino – koks ir kada bus priimtas LRT įstatymas“, – dėstė jis.
Po šių žurnalisto žodžių susirinkusiesiems buvo pademonstruota ištrauka iš „OpTV“ laidos su Rūta Janutiene – vaizdo įraše „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kalbėno apie LRT įstatymo pataisas bei rengiamus protestus.
„Ar tai yra vieno iš politikų, kurį mes išrinkome, kalba ir spjūvis jums į veidą? Tai yra žmogus, kurį mes patys išrinkome. Ir tai yra vienas iš tų, dėl kurių mes šiandien čia, užuot ką nors prasmingo veikę, esame susirinkę“, – sakė E. Kubilius.
Jis taip pat atsiprašė protestuotojų už LRT eteryje besitęsiančias simbolines tylos minutes.
„Daug kas iš jūsų mus kritikuojate. Kai kurie sakote, kad labai brangiai tie tylėjimai mokesčių mokėtojams kainuoja. Bet supraskite – mes neturime kito pasirinkimo. Jūs galvojate, mums faina atsisėdus tylėti? Nefaina“, – nurodė žurnalistas, kritikuodamas LRT tarybos keliamus klausimus dėl žurnalistų protesto tylos minučių.
Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė: nebetikiu nė vienu šitos valdančiosios koalicijos žodžiu
Į aktyvistų ir palaikytojų minią kreipėsi ir Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė. Ji neslėpė, jog po gruodį vykusių protestų slapčia vylėsi, kad valdantieji atsikvošės ir atsisakys planų politizuoti LRT.
„Per tuos mėnesius kelis kartus gal ir švystelėjo tokia mažytė viltis – gal ir nereikės, gal politikai atsitokės iš tos gruodžio beprotybės, kai įstatymus svarstė naktimis ir su katinais. Bet ta viltis visada buvo netikra, nes tai, ką jie darė tada, ir tai, ką jie daro dabar – nėra jokia beprotybė. Tai gerai apgalvotas, iš anksto paruoštas ir gerai apgalvotas planas. Planas, kuriuo jie mūsų valstybę nuves šalia tokių šalių kaip Vengrija ir Slovakija“, – kalbėjo B. Davidonytė.
Ji kaltino valdančiuosius, jog jie esą meluoja – tiek dėl to, jog įstatymo pataisomis nesiekia spausti visuomeninio transliuotojo, tiek dėl to, jog atsižvelgė į Venecijos komisijos bei kitų tarptautinių institucijų pastabas.
„Aš asmeniškai nebetikiu nė vienu šitos valdančiosios koalicijos žodžiu“, – pabrėžė „Redakcijos“ žurnalistė, pažymėdama, kad dabartinės Seime svarstomos LRT pataisos yra gerokai pavojingesnės, nei tos, kurias parlamentarai priiminėjo gruodžio mėnesį.
„Jis (įstatymo projektas – Lrytas) tikrai gali gana greitai ir efektyviai sunaikinti visuomeninį transliuotoją kaip laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidos priemonę ir paversti jį politikams palankiu ruporu“, – įspėjo B. Davidonytė.
G. Masteikaitės kritika prezidentui: turime poną Nieką
Tuo metu Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė susirinkusiesiems priminė 2015-aisiais metais dabartinių valdančiųjų socialdemokratų išplatintą sveikinimą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga.
„Prieš 11 metų, 2015-aisiais, gegužės 7 d. socialdemokratai paskelbė galimai paskutinį sveikinimą Spaudos atgavimo dienos proga. Ir jis skambėjo taip: „Tegyvuoja laisvas žodis. Demokratijos stabilumas neįmanomas be ketvirto kertinio akmens – ketvirtosios valdžios. Laisva žiniasklaida užtikrina pirmųjų trijų valdžių atskaitomumą, skaidrumą bei suteikia piliečiams galimybę priimti informuoti sprendimus. LSDP linki Lietuvos žiniasklaidai nepasiduoti vienų ar kitų politinių jėgų spaudimui, nesusigūžtų prieš autoritetus ir pirmiausiai atstovauti piliečių interesams“. Tai buvo socialdemokratų žodis“, – sveikinimą citavo G. Masteikaitė, sulaukusi griausmingos susirinkusiųjų reakcijos.
„Šiandien stovime čia, prie Seimo, ir ginamės nuo tos pačios partijos su jos chebra, kuri pamynė savo pačios duotus pažadus. Partija pamiršo savo DNR ž sprendimai priimami demokratijos būdu, o ne buldozeriu“, – apgailestavo ji.
G. Masteikaitė pažėrė kritikos ir šalies vadovui Gitanui Nausėdai.
„Turime koaliciją apie nieką – tai pasakė vakar prezidentas. Ir turime poną Nieką, kuris tokią koaliciją patvirtino“, – akcentavo ji.
„Turime valdžią, kuri siekia mumis manipuliuoti. Jos tikslas – išplėsti tolerancijos ribas savo žalingiems veiksmas ir nubalinti visas raudonas linijas. Ir tai nėra naujiena“, – sakė Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė.
Aštrių žodžių prezidentui negailėjo ir komunikacijos ekspertas Karolis Žukauskas.
„Žinote, gamtoje kai nutinka saulės užtemimas, tai turi susiklostyti tam tikras planetų išsidėstymas. Deja, mes Lietuvoje šiuo metu turime savotišką mums nedėkingą politinių planetų išsidėstymą. (...) Šaltieną turime prezidento poste, turime vaiko intelekto sovietinio laikmečio damą premjerės poste ir, deja – su visa pagarba vyresniems žmonėms – turime gerokai nuo senatvės numarazmėjusį Seimo pirmininką.
Šalia to mes turime prorusišką, probaltarusišką vagį, antisemitą (...) Remigijų Žemaitaitį, kuris dar pareguliuoja juos. Tokių nedėkingų politinių planetų išsidėstymo dėka turime savotišką šiknos situaciją“, – į protestuotojus kreipėsi K. Žukauskas.
R. Miliūtės akibrokštas – vidurinysis pirštas Seimui
Savo ruožtu ant scenos žengusi žurnalistė Rita Miliūtė iškėlė vidurinį pirštą ir rodydama Seimo pusėn sakė: „Aš žiūriu į Seimą ir... Taip, aš, Rita Miliūtė, rodau vidurinį pirštą šitos Seimo valdančiosios daugumos teisiniam neraštingumui, kompetencijos valdyti valstybę nuliui, nepagrįstoms ambicijoms. Ir aš noriu pasakyti, kad mūsų neišgąsdinsit.“
Prieš protestą su susirinkusiais atėjo pabendrauti Seimo pirmininkas
Nepriklausomybės aikštėje būriuojantis žmonėms, nešiniems plakatais ir kitokiais protesto ženklais, minioje pasirodė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jį žurnalistai pamatė bendraujant su keliais prie parlamento rūmų susirinkusiais aktyvistais.
„Atėjau pasižiūrėti, kokius žmonės kelia plakatus, kokios nuomonės, kokios pozicijos – kad galėčiau geriau išgirsti ir atsakyti, jeigu kas nors manęs paklausti, ką aš galvoju“, – žurnalistams sakė jis.
„Niekas manęs nekvietė ant scenos, tai bandysiu gal tik pasižiūrėti“, – pridūrė jis, paklaustas, ar žada kreiptis į susirinkusiuosius nuo scenos.
Ką išgirdo iš protesuotojų?
„Kai kurie sako – laikykis. Kai kurie sako – ar ne gėda? Įvairių nuomonių yra. Aš džiaugiuosi, kad gyvenu tokioje Lietuvoje ir prisidedu, kad ji būtų demokratinė ir kad žmonės galėtų savo nuomonę pareikšti. Labai smagu, kai dėstomi argumentai, o ne vienas kitų užgauliojimai“, – aiškino politikas.
Seimo pirmininkas kartojo, kad parlamentarai girdi visas nuomones dėl LRT įstatymo pataisų, kurios, jo vertinimu, jau yra kompromisinės.
„Teigimas priešingai – kad bandoma daugiau politizuoti (LRT – Lrytas) – jis neatitinka tų realijų ir tų nuostatų, kurios yra dabar tam projekte užfiksuotos“, – pabrėžė jis.
Tiesa, pabendravęs su žurnalistais J. Olekas paliko Nepriklausomybės aikštę dar prieš oficialią protesto pradžią.
Kas siūloma įstatyminėmis pataisomis?
Kovo mėnesį Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė.
Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų pradėtų veikti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais turėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Taip pat projekte numatyta nuostata, kuri ribotų kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą, kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Tokiais atvejais leidimą turėtų suteikti LRT taryba.
Ši naujos redakcijos įstatymo projekte nugulusi nuostata sulaukė bene daugiausiai žiniasklaidos atstovų ir protesto organizatorių kritikos.
„Tai atrodo kaip tiesioginė cenzūra ir noras iš LRT eterio pašalinti valdantiesiems kritiškus balsus“, – sako protesto organizatoriai.
Tūkstantinė minia, rodanti, kad jai ne vis vien: užfiksavo protestą už laisvą žodį
Dėl LRT protestuotojai renkasi nebe pirmą kartą
Pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o, sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas taip ir neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų, išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos. Tuomet prie Seimo taip pat vyko žurnalistų inicijuoti protestai, pritraukę tūkstančius aktyvistų, platinta ir peticija.
Protesto iniciatoriai bei kai kurie žiniasklaidos atstovai tuomet ragino valdančiuosius atmesti siūlomas LRT įstatymo pataisas.
Po kritikos sulaukusių siūlymų ir sustojus darbui Kultūros komitete, buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka. Tuomet Seimo pirmininkas Juozas Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas.