ELTA glaustai: prokuratūra kreipėsi į Seimą dėl S. Skvernelio neliečiamybės, politikas stabdo narystę partijoje

Ketvirtadienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl parlamentaro, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog partijos lyderis priėmė didelės sumos kyšį. Pats politikas netrukus po šios žinios pranešė stabdantis narystę partijoje, tačiau parlamentaro mandato atsisakyti neketina. Prokuratūros duomenimis, S. Skverneliui kyšiai galėjo būti mokami kas mėnesį, o bendra suma esą galėjo siekti apie 51 tūkst. eurų.

Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimą, prašydama panaikinti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio teisinę neliečiamybę. Pasak prokuratūros, per ikiteisminį tyrimą buvo gauta duomenų apie galimą politiko kyšininkavimą. Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, jog prokurorės rašte yra minima 51 tūkst. eurų suma. Pats politikas ketvirtadienį pranešė stabdantis narystę partijoje. Laikinojo demokratų lyderio klausimą ketinamą spręsti penktadienį vyksiančio valdybos posėdžio metu.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius tikina, jog šiuo metu nevedamos jokios oficialios derybos dėl galimų valdančiosios koalicijos sudėties pokyčių. Tiesa, socialdemokratų lyderis sako neatmetantis nei mažumos Vyriausybės, nei kitų galimų scenarijų. Savo pozicijos dėl tolesnio darbo su „Nemuno aušra“ M. Sinkevičius kol kas neatskleidžia. Jis akcentuoja visų pirma norintis savo vertinimą pristatyt bendrapartiečiams. Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro LSDP, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime. Tai yra 80 mandatų parlamente.

Europos atsitraukimas nuo konflikto Irane buvo klaida, o Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo nusivylimas – suprantamas, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jo teigimu, Aljanso narės turi suprasti, jog konfliktas Artimuosiuose Rytuose „yra visų reikalas“. Kaip skelbta, trečiadienį, likus kelioms valandoms iki JAV prezidento iškelto ultimatumo atidaryti Hormuzo sąsiaurį pabaigos, Vašingtonas ir Teheranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų ir vandens kelio atvėrimo. Savo ruožtu D. Trumpas pastaruoju metu ne sykį kritikavo Aljanso sąjungininkes, kurios, pasak jo, nepadėjo Jungtinėms Valstijoms užtikrinti saugaus komercinės laivybos kelio per Hormuzo sąsiaurį.

Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl socialiniame tinkle „TikTok“ paskelbtų įrašų apie „Klaipėdos liaudies respubliką“. Tyrimas atliekamas dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, už tokį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas iki 7 metų. Socialiniame tinkle plintant prorusiškiems vaizdo įrašams, kuriuose skelbiama melaginga informacija apie „Klaipėdos liaudies respubliką“ ir tariamą Klaipėdos bei jūrų uosto priklausymą Rusijai, Valstybės saugumo departamentas pranešė, kad tai – vienas iš Kremliaus naudojamų metodų, kurio tikslas yra kurstyti separatizmą ir destabilizuoti visuomenę.

Ekspremjero, parlamentaro Gintauto Palucko sutuoktinei Ilmai Paluckei pareikšti įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, remdamasis šaltiniais paskelbė portalas „Delfi“. Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba portalui minėtos informacijos nei patvirtino, nei paneigė. G. Paluckas taip pat nekomentavo, ar jo žmonai pareikšti įtarimai. Pats socdemas vasarį kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime dėl galimo piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo. Pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius, liepos pabaigoje socialdemokratas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. Rugpjūčio pradžioje atsistatydino ir visa G. Palucko vadovauta Vyriausybė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas tikimasi priimti iki pavasario sesijos pabaigos, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jo teigimu, diskusijoms dėl parengtų pataisų buvo skirta pakankamai laiko, atsižvelgta į įvairių organizacijų ir ekspertų teiktus pasiūlymus. Kaip skelbta, kovą Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Jame numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.

Parlamento pirmininkas Juozas Olekas teikia premjerės patarėjo teisės klausimais Aleksandro Radčenko kandidatūrą į Seimo kontrolierius. Tokį potvarkį J. Olekas registravo ketvirtadienį. A. Radčenko šiuo metu dirba ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėju. Jis šias pareigas ėjo ir ekspremjero Gintauto Palucko komandoje. Teisininkas nuo 2021 m. dirbo buvusios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen patarėjų komandoje, anksčiau buvo prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) netirs, ar Matas Drukteinis, eidamas kultūros viceministro pareigas ir kartu vadovaudamas viešajai įstaigai „Meno genas“, nesupainiojo viešų ir privačių interesų. VTEK teigia nenustačiusi, kad kultūros viceministras kadencijos metu būtų priiminėjęs su verslu susijusius sprendimus. Pasak VTEK, sprendimą dėl kultūros viceministro ir viešosios įstaigos „Meno genas“ vadovo pareigų suderinamumo turi priimti kultūros ministrė. Ministerijoje dėl M. Drukteinio pareigų suderinamumo pradėtas vidinis patikrinimas. Kaip skelbta, paaiškėjus, jog praėjusių metų rudenį kultūros viceministru paskirtas M. Drukteinis jau dirbdamas ministerijoje ilgiau nei mėnesį vadovavo viešajai įstaigai „Meno genas“, Seimo narys Vytautas Kernagis kreipėsi į VTEK prašydamas ištirti šį atvejį dėl galimo interesų konflikto.

Seime kelią sparčiai skinasi siūlymas iki birželio vidurio sumažinti akcizą dyzelinui, tam panaudojant perteklines pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamas. Projektui pritarta po svarstymo. Kaip ketvirtadienį sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, projektas paskutiniam balsavimui galėtų grįžti kitą savaitę. Jam pritarus Seime, laikinai būtų sumažinta akcizo tarifo pastovioji dalis įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Taip galutinė kuro kaina gyventojams mažėtų maždaug 6 centais už litrą (su PVM). Akcizas būtų sumažintas tiek, kad valstybės biudžeto netekimai būtų kompensuojami dėl išaugusių degalų kainų padidėjusiomis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įplaukomis – šis mechanizmas suderintas su Europos Komisija (EK).

Po masinių Izraelio smūgių Libanui Irano parlamento pirmininkas pagrasino ryžtingu atsaku. Izraelio bombardavimus, per kuriuos trečiadienį žuvo daugiau nei 200 žmonių, Mohammedas Bagheras Ghalibafas vadino paliaubų Artimuosiuose Rytuose pažeidimu ir žadėjo, kad Izraelis už tai neabejotinai sumokės. Remdamasis derybose tarpininkavusio Pakistano premjero žodžiais, kad paliaubos turi galioti ir Libane, Irano parlamento pirmininkas Libaną ir Irano sąjungininkus vadino „neatskiriama paliaubų dalimi“. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu savo ruožtu trečiadienį tvirtino, kad paliaubos Libano neapima.

Jungtinė Karalystė pranešė su sąjungininkėmis mėnesį stebėjusi Rusijos povandeninius laivus Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, plaukiojusius virš povandeninių kabelių. Didžiosios Britanijos gynybos ministro Johno Healey teigimu, Maskvos operacijoje dalyvavo vienas puolamasis „Akula“ klasės branduolinis laivas ir du šnipinėjimo laivai. Jungtinės Karalystės ir sąjungininkių dislokuotos pajėgos, pasak ministro, rusų povandeniniams laivams nepaliko abejonių, kad jų bandymas atlikti „slaptą operaciją“ buvo išaiškintas, ir šie ilgainiui paliko Didžiosios Britanijos ir aplinkinius vandenis. Spaudos konferencijoje J. Healey tiesiogiai kreipėsi į Rusijos prezidentą, pabrėždamas, kad Maskvos veikla virš povandeninių kabelių ir vamzdynų yra matoma, o bet koks bandymas juos sugadinti „nebus toleruojamas ir turės rimtų pasekmių“.

Rusija Nobelio premiją pelniusią teisių gynimo grupę „Memorial“ paskelbė „ekstremistine organizacija“. Dėl šio sprendimo Rusijos valdžios institucijoms bus lengviau patraukti organizacijos rėmėjus baudžiamojon atsakomybėn. Teisinę pagalbą politiniams kaliniams teikiančios grupės „Memorial“ veiklą Rusija likvidavo dar 2021 m., priversdama ją dirbti daugiausia egzilyje. 2022 m. už savo darbą „Memorial“ gavo Nobelio taikos premiją. Grupės atstovai Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą vadino neteisėtu ir teigė, kad jis žymi „naują politinio spaudimo Rusijos pilietinei visuomenei etapą“.

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad JAV ignoruoja įrodymus dėl Rusijos pagalbos Iranui, nes pasitiki Vladimiru Putinu. Volodymyro Zelenskio teigimu, esama įtikinamų įrodymų, kad rusų kariniai palydovai šnipinėjo kritinės infrastruktūros objektus Persijos įlankos šalyse ir Izraelyje, taip pat JAV karines bazes regione, bei perdavė šiuos duomenis Irano režimui, kad šiam būtų lengviau vykdyti atakas. Griežtos JAV reakcijos nebuvimą Ukrainos prezidentas aiškino amerikiečių pasitikėjimu Rusijos prezidentu.