„Manau, kad čia tokios kaipo temos šiuo metu nėra darbotvarkėje. Ir prisimenant jau atgal, kada klausimas iškildavo ir kaip jis iškildavo dėl atstovavimo EVT, tai jis būdavo ne apie EVT, ne apie Europos Sąjungą (ES) ir net ne apie užsienio politiką, apie vidaus politiką. Tai aš jį dabar irgi matau kaip norą įmesti akmenį į tarpinstitucinius santykius, o ne kažką pagerinti Lietuvos interesų atstovavimo prasme“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo K. Budrys.
Užsienio reikalų ministro teigimu, Lietuvos interesai yra puikiai nugludinami ir išgryninami tarpinstitucinio derinimo metu. Jis pažymėjo, kad vykdamas į EVT prezidentas suderina savo pozicijas Seime, joms susitikimuose su ES valstybių lyderiais yra atstovaujama, grįžus dėl to parlamentui atsiskaitoma.
„Kaip ir iš kitų tarybų yra atsiskaitoma. Ir aš manau, kad čia viskas puikiai funkcionuoja“, – pabrėžė K. Budrys.
Susiję straipsniai
I. Ruginienė teigė, kad galėtų dalyvauti EVT
Premjerė Inga Ruginienė duodama interviu naujienų portalui „Lrytas“ užsiminė, jog galėtų atstovauti EVT. Ministrė pirmininkė sakė, jog būtų įmanoma rasti bendrą prezidentūros ir Vyriausybės kompromisą dėl to, kas – prezidentas ar ji pati – galėtų prisiimti šią atsakomybę.
Prezidentūra Eltai nurodė, kad tokios galimybės nėra svarstomos. Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „Žinių radijui“ pažymėjo nematanti jokios galimybės, jog bent į dalį šių europinių susitikimų vyktų Vyriausybės vadovė. Į klausimą, ar I. Ruginienė galėtų vykti bent į dalį EVT posėdžių, šalies vadovo patarėja atsakė: „Tiesiai šviesiai – ne“.
Pernai spalį premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad prezidentas ir ministrė pirmininkė sutarė nuolat konsultuotis dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai EVT posėdžiuose. Tuomet jis taip pat sakė, jog neatmetama, kad premjerė galėtų dalyvauti neformaliuose ES valstybių vadovų susitikimuose.
ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsėsi visą praėjusią Seimo kadenciją. Dabartine tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvai šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi vėliau nuo šios iniciatyvos buvę valdantieji atsitraukė.
Premjero pareigas ėjęs Gintautas Paluckas nematė poreikio keisti galiojančią atstovavimo EVT tvarką.
EVT sudaro ES valstybių arba vyriausybių vadovai, EVT pirmininkas, Europos Komisijos vadovas bei ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Tarybos susitikimai vyksta ne rečiau kaip du kartus per pusmetį Briuselyje. Tuo metu neeiliniai susitikimai rengiami pagal atskirą susitarimą.