M. Jurkynas B. Davidonytės pasisakymus apie LRT tarybą prilygino neapykantos kurstymui

„Vakar prie Seimo vykusio daugiatūkstantinio protesto metu viena protesto iniciatorių Birutė Davidonytė, kalbėdama nuo scenos, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie LRT tarybos poziciją ir sprendimus. Ji viešai paskelbė, kad „kai taryba neseniai nusprendė paauklėti LRT žurnalistus ir uždrausti jiems eteryje tylėti, tai yra uždrausti protesto tylos minutes prieš laidų pradžias, to padaryti taip ir nepavyko“, tuomet pakvietė „paploti žurnalistams, kurie nepasidavė šitam akivaizdžiam spaudimui“. Taip pat teigė, kad „politikai, kartu su taryba, bando pašalinti iš eterio konkrečius jų nemėgstamus vedėjus“, – pranešime cituojamas M. Jurkynas.

„Suprantu, kad proteste gali (būti – ELTA) skambūs šūkiai ir hiperbolės. Tačiau toks realybės iškraipymas visiškai nepriimtinas – tai neprofesionalu, neetiška, o vertinant drauge su šiandieniais raginimais persekioti tarybos narius – galimai laikytina net neapykantos kurstymu. Neatmetu, kad šiandienos įvykis tarybos posėdžio metu išprovokuotas klaidinančios išorinės ir vidinės komunikacijos apie tarybą. Problemų su vidine komunikacija apie tarybą jau esame pastebėję ir anksčiau, jau prieš beveik metus teikėme pastabas generalinei direktorei“, – akcentavo jis.

Ketvirtadienį LRT taryba posėdžio metu turėjo svarstyti klausimą dėl LRT darbuotojų vykdomos protesto akcijos, tiesioginiame eteryje darant tylos pauzę. Vis dėlto, keliasdešimčiai visuomeninio transliuotojo žurnalistų ir darbuotojų užėjus į posėdį išreikšti savo pozicijos dėl protesto akcijos, šio klausimo ketvirtadienį nuspręsta nebenagrinėti.

Kaip skelbta, trečiadienį prie Seimo vyko protestas prieš naująsias LRT įstatymo pataisas, kovą įveikusias pirmąjį balsavimą Seime. Į protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio! Nepasiduosime“ susirinko apie 10 tūkst. žmonių.

Savo ruožtu prieš šias pataisas pasisakantys visuomeninio transliuotojo žurnalistai prieš kelias savaites ėmėsi vykdyti kitą protesto akciją – tiesioginiame eteryje daryti tylos pauzes. Savo ruožtu LRT taryba prašė to nebedaryti.

Naujajame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo Valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.

Pataisas rengusi darbo grupė numatė, kad „LRT naudojamuose kanaluose ir LRT interneto svetainėje be Tarybos leidimo neleidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms. Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, deklaravę interesų konfliktus“.

Naująsias LRT įstatymo pataisas Venecijos komisija vertina skubos tvarka.

ELTA primena, kad pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau esą turės išgirsti protestuotojus. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas. Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas Juozas Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas.