„Turėjome tikrai karštą diskusiją dėl poligono. Tarybos nariai balsavo, ar visgi yra palaikymas tai dabartinei siūlomai vietai. Visi suprantame, kad yra visokių klausimų, kuriuos Seimo nariai kelia, mūsų registruojamų siūlymų. Bet iš balsavusių didžioji dalis pritaria, palaiko ir tai yra signalas mūsų Seimo nariams, kad jie turi stengtis ir dirbti, kad žmonėms būtų tinkamai atlyginta, ir atsakymus gautų. Taip pat stengtis, kad įstatymas būtų priimtas“, – po LVŽS tarybos posėdžio penktadienį teigė A. Veryga.
Vis tik, pastabų ir pasiūlymų dabartiniam poligono įstatymo projektui „valstiečiai“ turi.
„Aš esu ir pats minėjęs pasiūlymus, kad būtų suvienodinta kompensacija tiems, kurie privalo iškart išsikelti, neturi pasirinkimo ir tiems, kurie turės kelių metų laikotarpį (…) Kitas dalykas yra miškų savininkų siūlymai ir prašymai dėl galimybės gauti ekvivalentu tokį patį mišką kitoje valstybės vietoje“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.
Susiję straipsniai
Kovo pabaigoje po pateikimo Seime buvo pritarta Kapčiamiesčio poligono steigimui. Tiesa, 10 parlamentarų pasisakė prieš. Tarp jų ir „valstietis“ Valius Ąžuolas. A. Veryga teigė, jog politikas tarybos posėdyje nekeitė savo anksčiau išsakytos kritiškos pozicijos poligono atžvilgiu.
„Ne, mes jo nuomonės kitokios neišgirdome. Būna taip, kad žmonės dėl įvairių priežasčių turi kitokią nuomonę. Negalima sakyti, kad tokia nuomonė negali išvis būti“, – teigė europarlamentaras.
Poligonas būtų padalintas į dvi funkcines zonas
Kovo pabaigoje po pateikimo už Kapčiamiesčio poligono steigimą numatantį įstatymo projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė.
Tarp balsavusiųjų prieš – septyni „Nemuno aušros“ frakcijos nariai, trys Seimo Lietuvos, valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) atstovai.
Šiuo įstatymo projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.
Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.