Nors ir tvirtina, kad sprendimas vasarį išreikšti šimtaprocentinį pasitikėjimą Sauliumi Skverneliu nebuvo klaida, į klausimą, ar neturėjo abejonių, jog šis bendražygiams galbūt pasakė ne visą tiesą, konkrečiai neatsako.
„Tai yra šokiruojantis įvykis. Tu mintyse permąstai daugybę scenarijų. Įvairiausių scenarijų. Nuo pačių juodžiausių iki pačių geriausių. Aš turėjau labai daug įvairių minčių. Bet nemanau, kad yra poreikis dalintis tomis mintimis. Mes turime vertinti faktines aplinkybes“, – interviu Lrytas kalbėjo V. Sinkevičius.
„Situacija yra pakankamai rimta. Ir dėl to, kad tai liečia S. Skvernelį, ir dėl to, jog yra toks bendras nusivylimas politika. Visi mes, politikai, nešame bendrą pasitikėjimo politika kryžių. Bendrai politinei sistemai suduotas labai didelis smūgis“, – pripažino jis.
S. Malinauskas, L. Savickas, L. Kontrimas, R. Merkevičius: kaip ginsis Saulius Skvernelis?
Laikinasis demokratų lyderis neslepia, kad aktyviai bendrauja su prezidento Gitano Nausėdos aplinka ir kitu laikinuoju Sinkevičiumi – socialdemokratų vedliu Mindaugu Sinkevičiumi. Beje, kalbėjosi jiedu ir šiandien. Sako, kad apie kainas ir infliaciją. Ar jaučia M. Sinkevičiaus norą toliau bendrauti ir keisti koaliciją?
„Kalbėtis su manimi – taip, ar keisti koaliciją – nežinau. Socialdemokratai yra savo likimo šeimininkai. Jeigu jie norėtų pakeisti koaliciją, jie galėtų tai padaryti. Bet kol kas tai nevyksta. Preziumuoju, kad tai reiškia, jog taip, kaip yra, visus tenkina“, – svarstė V. Sinkevičius.
Susiję straipsniai
– Virginijau, spėčiau, kad partijos pirmininku kažkada tikėjotės tapti, bet ne tokiomis aplinkybėmis. Kaip tos pirmos trys dienos prabėgo?
– Labai intensyviai, bet situacija tokia, kuri reikalauja veikti. Akivaizdu, kad aplinkybės yra ne pačios maloniausios, bet kartu partijoje, frakcijoje nėra pokyčių – tie patys žmonės, už kuriuos Lietuvos rinkėjai atidavė balsus, yra likę. Tos pačios kompetencijos. Aš manau, kad partijai labai svarbu demonstruoti savo tikrąjį veidą. Vis dėlto partija niekaip nesusijusi su tuo, kas vyksta.
– Na, kaip tai nėra pokyčių frakcijoje, juk šiandien G. Jeglinskas paskelbė, kad traukiasi iš Seimo.
– Giedrimas jau kurį laiką svarstė apie išėjimą. Tiesą sakant, nuo pat pradžių jo profesiniai keliai buvo daug platesni. Aš manau, kad mes turėsime labai gerą papildymą. Profesorė V. Targamadzė yra savo srities – švietimo – ekspertė. Ji bus labai geras papildymas.
– Kokias savo pasitraukimo priežastis G. Jeglinskas jums įvardijo? Ir kada jūs sužinojote apie tokius jo planus?
– Sužinojau šiek tiek anksčiau, bet tų svarstymų buvo nuo pirmų dienų, kai Giedrimas buvo išrinktas į Seimą. Jam reikėjo atsisakyti daug savo veiklų, ekspertinių veiklų. Aš esu jam iš tiesų dėkingas už tuos metus, kuriuos jis praleido kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas – jo dedikacija, laikas, skirtas Lietuvos gynybos architektūrai, yra tikrai svarbus. Džiaugiuosi, kad jis lieka partijos nariu. Jis ir toliau aktyviai prisidės prie mūsų partijos siūlymų, kurie liečia gynybą.
– Tai šis sprendimas niekaip nesusijęs su aplinkybėmis, kurios dabar...
– Ne, niekaip nesusijęs. Tai yra susiję su profesine paties Giedrimo veikla. Kaip sakiau, jis lieka partijos nariu, jis palieka Seimą.
– Vasario mėnesį po kratų pas S. Skvernelį, rinkosi jūsų partijos valdyba spręsti, ką daryti toliau, ar jam reikėtų trauktis iš partijos pirmininkų. Tikėdamasi, kad taip ir įvyks, dar prieš valdybos posėdį parašiau jums žinutę, jog pirmoji stoju į eilę pasikalbėti su jumis, kaip naujuoju demokratų lyderiu. Prisimenat, ką man atrašėte?
– Kad reikės palaukti dar kelerius metus.
– Taip. Galima numanyti, kad buvote užtikrintas S. Skvernelio žodžiu, jog jis nepadarė nieko nusikalstamo?
– Taip.
– Tai kaip tada priėmėt ketvirtadienio naujienas?
– Aišku, kad tos žinios yra nemalonios. Nuo pat pradžių šita istorija yra nemaloni, ypatingai, kai šalia politiko vardo yra minimas žodis kyšis. Aš esu tai įvardijęs – tai yra mirtinas ginklas politiko karjerai. Ypatingai tokio politiko, kaip S. Skvernelis. Bet teisingumą Lietuvoje vykdo teismai. Matysime.
Prokuratūra, generalinė prokurorė mato poreikį kreiptis dėl neliečiamybės panaikinimo. Mes visada pasisakėme, kad joks politikas, net ir buvęs mūsų partijos pirmininkas, negali slapstytis už Seimo nario imuniteto. Taip tvirtina ir pats S. Skvernelis. Jis turės visas galimybes apsiginti teisme.
– Jūsų kolegos, su kuriais tądien kalbėjausi Seime, neatrodė tokie šokiruoti, kaip vasarį, iškart po kratų, juokavo, kad jau tarsi ir prisipratino mintį, kas gali laukti toliau.
– Nežinau, man tai mažai linksmumo tokioje situacijoje. Situacija yra pakankamai rimta. Ir dėl to, kad tai liečia S. Skvernelį, ir dėl to, jog yra toks bendras nusivylimas politika. Visi mes, politikai, nešame bendrą pasitikėjimo politika kryžių. Bendrai politinei sistemai suduotas labai didelis smūgis.
– „Buvo kitokių vilčių iš to, ką S. Skvernelis kalbėjo.“ Taip sakėte tą ketvirtadienį. Ar tai reiškia, kad S. Skvernelis jums nebūtinai sakė tiesą?
– Ne man vertinti. Mes vis dėlto turime vertinti faktines aplinkybes, įrodymus, kuriuos renka STT, prokuratūra, kokie jie bus ir kas bus perduota. Aš suprantu, kad šiai dienai visa tai remiasi į liudininko parodymus, bet ne konkrečius įrodymus. Kaip sakiau, aš nesu pranašas. Galiu remtis tik ta informacija, kuri yra.
Mes, priimdami sprendimą paremti S. Skvernelį, rėmėmės ne tik S. Skvernelio žodžiu, o ir Generalinės prokuratūros viešu pareiškimu. Jis buvo apie tai, kad šie veiksmai, kurie buvo atliekami, nesusiję su politikais, o tikslinant aplinkybes nebuvo pareikšta jokių įtarimų, kaltinimų. Mes visada sprendimus priimame ne remdamiesi emocijomis, o ta informacija, kuri tuo metu yra prieinama.
– Detalizuokite tuomet, kaip jis jums aiškindavo dar iki ketvirtadienio, kas čia įvyko.
– Lygiai taip pat, ką jis sakė ir tebesako viešai. Santykis (su A. Silickiene, – Lrytas) tuos pastaruosius devynis mėnesius buvo darbinis, bet iki tol gal ir buvo pažįstami, bet nieko bendro su Augalininkystės tarnyba pats S. Skvernelis niekada neturėjo. Akivaizdu, kad jokių įstatymų projektų neregistravo, kažkokio užtarimo tai tarnybai niekada neieškojo. Ta tarnyba juk nepradėjo veikti šiemet. Ji veikė ir praeitos Vyriausybės metu, ir, akivaizdu, kad iš to, kokie siužetai išplaukia, ta korupcinė schema veikė labai ilgą laiką. Tik dabar ji buvo nutraukta.
– Ar jūs neturėjot nė menkiausios abejonės, kad partijos lyderis vis dėlto gali nepasakyti jums visko?
– Aš galiu tik atsakyti už save patį, negaliu atsakyti už kitus žmones. Tai, ką sako kiti žmonės, ką sako prokuratūra, aš turiu galimybę išgirsti ir įvertinti. Bet jokiu būdu aš nesu pranašas ar melo detektorius, kad žinočiau, kas sako tiesą, o kas ne.
– Jūs tuo metu išreiškėte visišką pasitikėjimą S. Skvernelio žodžiu...
– Tai buvo bendruomenės sprendimas. Bendruomenė, kaip ir sakiau, rėmėsi tais faktais, kurie buvo prieinami, tame tarpe ir Generalinės prokuratūros komunikacija.
– Tai jeigu klausiu, ar neturėjot nė menkiausios abejonės, tai suprantu, kad neturėjot?
– (Tyla). Tai yra šokiruojantis įvykis. Tu mintyse permąstai daugybę scenarijų. Įvairiausių scenarijų. Nuo pačių juodžiausių iki pačių geriausių. Aš turėjau labai daug įvairių minčių. Bet nemanau, kad yra poreikis dalintis tomis mintimis. Mes turime vertinti faktines aplinkybes.
– Sekmadienį buvote susitikęs su S. Malinausku. Kieno iniciatyva?
– Mes su Skirmantu bendraujame labai seniai. Tie mūsų susitikimai yra pakankamai reguliarūs, kai tik yra galimybė. Tiesą sakant, nežinau, kieno iniciatyva – gal mano, gal jo, sunku pasakyti.
– Juk para tik praėjo, tai gal prisimenate, kuris pasiūlė?
– Tai nėra kažkoks išskirtinis įvykis. Aš su daug žmonių išgeriu kavos mieste...
– Pastaruoju metu jis daug šneka apie įvairias detales, kurių dar net negirdėjome iš teisėsaugos. Gal susitikę aptarėt tą jo kalbėjimą?
– Ne. Kas pažįsta S. Malinauską, žino, kad kažkaip redaguoti ar turėti įtakos jo kalbėjimui yra neįmanoma.
– Tai apie ką kalbėjotės?
– Apie labai daug temų. Aišku, kad ir apie šitą temą. Mes bendraujame jau ne vienerius metus, tai mes turime labai daug temų, kurias galime aptarti.
– Ar aptarėte ir jo paskleistą informaciją apie neva vykstančius pokiliminius susitarimus tarp S. Skvernelio ir G. Palucko, kaip išsaugoti Seimo nario imunitetą? Kiek ši informacija gali būti teisinga?
– Nekalbėjome. Aš tada jam iš karto parašiau žinutę, kad jį suklaidino, nes tokių pokalbių nebuvo. Mes tikrai nedetalizavome ir aš niekada neklausiu Skirmanto, kas jo šaltinis ar panašiai.
– Kodėl S. Skvernelis pats neatsisako Seimo nario mandato? Ar taip netampa tuo akmeniu partijai po kaklu, kuriuo žadėjo nebūti?
– S. Skvernelis nebėra partijos narys. O mandatą jam suteikė rinkėjai, ir sprendimas dėl mandato – ar jis pratęsiamas, ar ne – įvyksta per rinkimus. Šiuo atveju pasirinkimas, manau, pirmiausia susijęs su tuo, kad S. Skvernelis nebijo viešumo šioje byloje. Aišku, kad nusimetus mandatą, gal netgi būtų lengviau, nes tu tampi privačiu asmeniu ir duomenys yra neteikiami.
Štai žurnalistai turėjo domėtis, iš gandų sužinoti, kad K. Starkevičiui pateikti įtarimai (Generalinė prokuratūra šios informacijos nėra patvirtinusi, – Lrytas). Šiuo atveju S. Skvernelis, man atrodo, to viešumo nebijo.
– Ketvirtadienį jis pateikė pirminį komentarą, o penktadienį nebešnekėjo, išvyko į Lenkiją. Gal žinot, kokiais reikalais?
– Žinau. Tai buvo seniai planuota kelionė. Apie tai buvo informuota ir Seimo valdyba. Tai jokiu būdu nesusiję su šia byla. Tai susiję su kitomis aplinkybėmis.
– Tai asmeninio pobūdžio kelionė?
– Taip.
– S. Skvernelis nusprendė likti Seime, bet, kaip suprantu, iš frakcijos trauksis?
– Tai yra jo pasirinkimas.
– Jis jau jums pranešęs, kad trauksis?
– Aš manau, kad rytoj susitiks frakcija, Saulius, ir, tikiuosi, jis praneš vieną ar kitą savo sprendimą. (Vėliau pirmadienį S. Skvernelis pranešė, kad trauksis iš Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir eis dirbti į Mišrią parlamentarų grupę, tačiau sprendimą esą priėmė ne savo noru, o po V. Sinkevičiaus komentaro – Lrytas). Kiek žinau, S. Skvernelis neprašys sudaryti komisijos, jis ragins Seimo narius balsuoti už neliečiamybės panaikinimą, kad procesas kuo greičiau judėtų į priekį.
– Jūs palaikote jo sprendimą likti Seime?
– Tai yra jo asmeninis pasirinkimas. Tai, kad jis nebėga, nesislepia, siunčia labai aiškų signalą.
– Kaip jau aptarėme, G. Jeglinską parlamente pakeis V. Targamadzė. Vadinasi, S. Skvernelį, jei šis visgi nuspręstų trauktis, turėtų pakeisti V. Bakas. Kiek ironiška...
– Tai – niekaip nesusiję. Absoliučiai niekaip nesusiję. Apie galutinį G. Jeglinsko sprendimą, ne kažkokius apmąstymus, buvo sužinota savaitės pabaigoje. Aš galiu jus patikinti, kad tai nėra niekaip susiję.
– Bet kokiu atveju frakcija praras vieną narį – jei S. Skvernelis lieka, išeina į Mišrią grupę, jei išeina ir ateina V. Bakas...
– Aš nežinau, į kokią frakciją V. Bakas eitų dirbti.
– Jis net partijai jūsų nebepriklauso.
– Na ir kas? Pas mus yra frakcijoje dirbančių narių, kurie nepriklauso partijai. Tai būtų Vytauto pasirinkimas.
– O jūs palaikot su juo kontaktą?
– Nedidelį kontaktą, sakykime, kai prasidėjo šitas skandalas, mes palaikėme. Bet mes jokiu būdu nesame kažkokie priešai. Aš tikrai nežinau, kaip Vytautas elgtųsi, ar jis ateitų į Seimą, nes jis visiškai atsitraukė nuo politinės veiklos, grįžo į savo profesinę veiklą. Kaip jis elgtųsi – neįsivaizduoju.
– Tai gal kai S. Skvernelis susistabdė narystę, sugrįš V. Bakas?
– Partijos durys yra visiems plačiai atvertos. Kas nori ateiti, prisijungti – mes tikrai kviečiame kurti stiprią bendruomenę. Lygiai taip pat, kas nemato prasmės būti, gali išeiti.
– Ar dar atsirado tokių, kurie pastarosiomis dienomis pranešė apie ketinimus išstoti iš partijos?
– Ne. Dar kartą priminsiu, kad Giedrimas nepasitraukė iš partijos, jis lieka partijos nariu.
– Politologai sako, kad jūsų partija praleido progą laiku atsiriboti nuo S. Skvernelio, o dabar tai padaryti bus itin sunku. Paklausiu tiesiai šviesiai – ar sprendimas išreikšti visapusį pasitikėjimą partijos lyderiu buvo klaida?
– Ne, nemanau, kad tai buvo klaida. Dar kartą sakau, kad reikia įvertinti ir bendruomenės nuotaikas, kuri palaikė S. Skvernelį. Kai kuriems žmonėms, aišku, buvo šokas dėl to, kas įvyko, bet kertinis dalykas vis tiek buvo tai, kad nebuvo aišku, kas vis dėlto čia yra.
Dabar bandoma lyginti su E. Masiulio istorija... Tai visiškai nesusiję dalykai, nes pas E. Masiulį iš karto buvo rasti grynieji pinigai, jie buvo žymėti. Dabar nėra užfiksuotas nei pinigų perdavimas, nei rasta kažkokių pinigų. K. Starkevičiaus rolė konservatorių partijoje yra nepalyginamai mažesnė, nei S. Skvernelio demokratuose. Šiuo atveju, manau, kad tas sprendimas nebuvo klaida.
– Dabar Lietuva turi du laikinuosius partijų lyderius Sinkevičius. Vienas jau netrukus sieks nusikratyti to laikinumo etiketės ir tapti nuolatiniu pirmininku. Ką darysit jūs?
– Mes liepos mėnesį turėsime partijos suvažiavimą. Iki liepos mėnesio partijos skyriai turės galimybę kelti kandidatus į partijos pirmininkus.
– Leisiu sau paprognozuoti, kad jūs jau neturėsit, kur dėtis, ir vasarą, sulaukęs partiečių pasitikėjimo, iš laikinojo tapsit oficialiu partijos vadovu. Kas toliau? Tokiu atveju grįžtate į Lietuvą ar einat jau pramintu V. Blinkevičiūtės ir dabar minamu A. Verygos taku?
– Aš negaliu atmesti nė vieno scenarijaus. Kol kas aš esu laikinas pirmininkas ir spekuliuoti, kas galėtų būti vėliau, yra labai ankstyva. Šiandien Lietuvos žmonių, rinkėjų man yra patikėtas Europos Parlamento mandatas, ir aš atstovauju jų interesams Europos Sąjungoje.
– Kiek tenka girdėti, suprantu, kad su šeima prisijaukinot Briuselį ir bent jau kol kas į Lietuvą grįžti dar nelabai norite.
– Vis dėlto aš einu europarlamentaro pareigas. Grįžus į Lietuvą, eiti tik partijos pirmininko pareigas būtų keista. Mes čia turime labai stiprią komandą. Tiesą sakant, nematau iššūkio tame. Mes matome, kad kitų partijų pirmininkai taip pat labai sėkmingai eina Europos Parlamento nario ir partijos pirmininko pareigas. Aš tikrai nematau tame didelio iššūkio.
– Na, turbūt dar reikėtų pastebėti, kad ir grįžęs čia, jei neinat į koaliciją, neužimat pareigų Vyriausybėje, ką veikti neturėtumėt, nes partijos pirmininko pareigybė nėra apmokama?
– Taip, tai yra neapmokama pozicija. Bet mes nesame koalicijoje.
– Dėl koalicijos. Kada paskutinį kartą kalbėjotės su M. Sinkevičiumi?
– Kalbėjausi neseniai.
– Kada?
– Kalbėjausi pakankamai neseniai. Šią savaitę kalbėjausi.
– Šiandien pirmadienis. Tai šiandien?
– Šiandien.
– Apie ką kalbėjotės?
– Apie degalų krizę.
– Nemeluokit.
– Rimtai. Apie degalų krizę, apie kainas, apie infliaciją.
– O apie koaliciją?
– Apie koaliciją šiandien nekalbėjome.
– Ar esat sulaukę bent neoficialių pasiūlymų ar pateikę savo pozicijas, ko norėtumėt?
– Ne. Kol kas tikrai jokios derybos nevyksta. (Tyla) Nu tikrai...
– Sunku patikėti, kad susiskambina du laikinieji Sinkevičiai, kai už kelių dienų vyks socialdemokratų tarybos posėdis, ir neaptaria klausimo, ką daryti, ar įmanoma kartu dirbti...
– Mūsų pozicija yra aiški. Ji – nepasikeitusi. Ji yra vieša ir visiems prieinama. Man nereikia su Mindaugu ar kažkuo kitu susitikti slapta ir pasakyti tą poziciją.
Koalicijos likimas yra socialdemokratų rankose. Jeigu jie mato poreikį keisti koaliciją – reikia pradėti derybas. Tai turi būti oficialios derybos, o ne kažkokie pasiklausinėjimai Seime, kaip jūs jaučiatės ir ar jums būtų įdomu. Jeigu prasidėtų oficialios derybos, aš jums galėčiau patvirtinti tą faktą.
Aš su Mindaugu esu pažįstamas daug metų, mes visuomet palaikėme pakankamai draugiškus santykius.
– Gerai, tuomet paklausiu kitaip. Ar iš M. Sinkevičiaus jūs jaučiate norą keisti koaliciją, rimtai kalbėtis su jumis?
– Kalbėtis su manimi – taip, ar keisti koaliciją – nežinau. Socialdemokratai yra savo likimo šeimininkai. Jeigu jie norėtų pakeisti koaliciją, jie galėtų tai padaryti. Bet kol kas tai nevyksta. Preziumuoju, kad tai reiškia, jog taip, kaip yra, visus tenkina.
– Girdžiu ir apie jūsų pokalbius su prezidentu G. Nausėda. Vėl tas pats klausimas – kada su juo paskutinį kartą kalbėjotės?
– Paskutinį kartą pasveikinau prezidentą Velykų proga. Tikrai. Žinute.
– Viskas gerai, bet aš klausiu dėl koalicijos.
– Nesu kalbėjęs su prezidentu. Tikrai. Nesu.
– Nuo vasario mėnesio kratų pas S. Skvernelį?
– Ne, su prezidentu nesu kalbėjęs.
– O su prezidento aplinka?
– Su prezidento aplinka esu kalbėjęs.
– Ir dėl koalicijos?
– Labai daug klausimų. Tame tarpe – ir dėl koalicijos.
– Ar aš teisingai suprantu, kad prezidentas palaiko pokyčius koalicijoje?
– Jūs turit to klausti prezidento ir jo aplinkos. Aš nesu jo atstovas spaudai.
– Bet jūs kalbėjotės.
– Su pačiu prezidentu nekalbėjau. Man atrodo, prezidentas yra viešai išsakęs savo poziciją, kuri, man atrodo, yra pakankamai aiški. Jeigu koalicijoje negebama susitarti dėl kritinių dalykų, tokių, kaip gynyba, tai aišku, kad šita koalicija, cituojant prezidentą, yra apie nieką.
– Kokia yra jūsų paties pozicija, vertinant dabartines aplinkybes, situaciją, kurioje atsidūrė ir pati partija – jums būtų naudinga eiti dirbti į valdančiąją daugumą ar ne?
– Tai yra ne apie mus. Tai yra apie Lietuvą. Svarbiausia būtų tai, kas būtų naudingiausia Lietuvai.
Aš manau, kad Lietuvos, Lietuvos žmonių laukia sudėtingas laikas. Mes matome, kokia yra geopolitinė situacija, kuri turi didelės įtakos kainoms, ypatingai kuro, ir visa tai, aišku, ilgainiui greičiausiai išbrangins paslaugas ir prekes. Tai lems infliaciją, pragyvenimo kaštai, panašu, kad labiau didės, o jie jau yra pakankamai dideli netgi vidutiniam namų ūkiui. Tai aš matau kaip didelį iššūkį.
Antras dalykas, aš matau didelį iššūkį dėl pirmininkavimo. Lietuva turės istorinę galimybę ir man norėtųsi, kad koalicijai, kuri tuo metu dirbs, nebūtų prikaišiojami jos darbai, jie nebūtų užgožiami įvairiausių skandalų ar teismų sprendimų.
Demokratai yra ir visada dirbs Lietuvai. Net opozicijoje mes esame tie, kurie yra aktyviausi. (...)
– Tai jeigu ėjimas į koaliciją yra apie Lietuvą, tai ir postai bus nesvarbu?
– Pozicijos visada yra antraeilis dalykas. Pirmiausia yra darbai. Mes matome, kad mums pasitraukus iš koalicijos, kai kurie darbai sustojo. Tie darbai yra kritiniai. Pavyzdžiui, dėl tos pačios kainų stebėsenos, kur, panašu, kad dabar vėl sugrįžta, bet įgyvendinimas buvo sustojęs. Mes tikrai turėtume pasiūlymų, kaip tobulinti Vyriausybės programą, atliepiant nūdienos iššūkius.
– Virginijau, ar jūs nemanot, kad esat tik spaudimo priemonė R. Žemaitaičiui? Nebūtų pirmas kartas.
– Jeigu tai padės Lietuvai ir socialdemokratams – aš dėl to nepergyvenu. Demokratai kaip dirbo, kaip turėjo savo tikslus, dirbdami opozicijoje, taip mes ir toliau juos turime. Jeigu socialdemokratai mato, kad yra naudinga skleisti gandą apie kažkokias derybas, tai sutramdo R. Žemaitaitį ir jiems padeda pasiekti tikslų, kurie yra apibrėžti Vyriausybės programoje, kurie yra naudingi Lietuvai – į sveikatą.
– Paskutinis klausimas. Koks partijos lyderis bus V. Sinkevičius?
– Neišvengiamai kiekvienas mūsų yra skirtingas. Turbūt mūsų stiliai su S. Skverneliu yra skirtingi.
Mano pagrindinis noras yra maksimaliai įveiklinti partiją, jos skyrius. Mums reikalinga ne tik lyderystė čia, centre, kuri yra tikrai labai stipri, nors ir bandoma klijuoti vieno žmogaus partijos etiketę, bet aš labai noriu ir regioninės lyderystės, ypatingai artėjant savivaldos rinkimams.
Dėl to mūsų skyrių aktyvumas, mūsų vietos lyderių aktyvumas bus itin svarbus.