I. Ruginienės užsienio vizitų žemėlapyje – kol kas standartinės kryptys

Premjerės ambicijos užsienio politikoje sukėlė nemažai diskusijų, o vizitai su šeimos nariais į Vatikaną ir Milaną tapo tyrimo, ar ji nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, objektu.

Pasak ministrės pirmininkės atstovo spaudai, darbinės išvykos svetur planuojamos atsižvelgiant į ilgalaikius Lietuvos užsienio politikos prioritetus bei strateginius valstybės interesus.

Kaip pastebi politologas L. Jonavičius, tiek buvusių, tiek būsimų premjerės darbinių kelionių svetur kryptys kol kas yra standartinės.

Kaip sakė I. Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas, ministrės pirmininkės užsienio vizitai ir dvišaliai susitikimai planuojami atsižvelgiant į ilgalaikius Lietuvos užsienio politikos prioritetus bei strateginius valstybės interesus.

Artimiausiu metu vyks keli Vyriausybės vadovės vizitai į užsienį ir susitikimai su kitų valstybių vadovais.

Pasak I. A. Dobrovolsko, planuojamas I. Ruginienės susitikimas Estijos prezidentu Alaru Karisu Lietuvoje, kai jis balandžio 15–17 dienomis lankysis su valstybiniu vizitu, ir Estijoje, kur premjerė dalyvaus Baltijos ministrų tarybos formato premjerų susitikime.

Patvirtintas ir I. Ruginienės vizitas į Ispaniją, kur be kita ko ji turėtų susitikti su šios šalies premjeru Pedro Sanchezu.

Planuojama, kad Vyriausybės vadovė taip pat vyks į Europos politinės bendrijos susitikimą Armėnijoje, Šiaurės-Baltijos šalių aštuoneto susitikimą Taline.

„Pažymėtina, kad vizitai ir susitikimai yra derinami nuolatos, jie viešai skelbtini tik tuomet, kai dėl to sutaria abi šalys – tai pasakytina ir apie konkrečią kiekvieno vizito darbotvarkę“, – aiškino I. A. Dobrovolskas.

„Lydinčios delegacijos sudėtis kiekvienu atveju sudaroma atsižvelgiant į vizito pobūdį ir dalykinį turinį“, – pridūrė jis.

Nuo šios Vyriausybės darbo pradžios, I. Ruginienė lankėsi Ukrainoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Latvijoje (su dvišaliu vizitu ir Baltijos ministrų tarybos BMT formate), Islandijoje, Estijoje, Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje, Vatikane, Norvegijoje, Azerbaidžane.

„Tiek jau įvykę, tiek planuojami vizitai atitinka prioritetines Lietuvos užsienio politikos kryptis, siekius stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, strateginiais ir regioniniais partneriais, NATO sąjungininkais, Europos Sąjungos partneriais, itin reikšmingi Lietuvai yra ir regioniniai formatai, tokie kaip Šiaurės-Baltijos šalių aštuonetas (NB8) ir Baltijos ministrų taryba“, – teigė premjerės atstovas.

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas L. Jonavičius sakė, kad kol kas sunku vertinti I. Ruginienės gebėjimus labiau reikštis užsienio politikoje. Kaip pastebėjo jis, iki šiol premjerė labiau pozicionavosi vidaus politikoje.

„Teisiškai, priskiriamų funkcijų prasme vis tiek tai yra prezidento ir Vyriausybės, bet visų pirma – Užsienio reikalų ministerijos darbas dirbti su užsienio politika. Čia kiek jau kiekvienas premjeras paskui individualiai, pagal savo asmenines savybes prisiima ir sugeba suderinti su užsienio reikalų ministru, prezidentu, tiek turi ir vykdo tą politiką. Aišku, kaip ją vykdo, irgi turbūt prisideda prie to, ar prisiima ir gauna galimybes daryti daugiau, ar ne“, – Eltai komentavo politologas.

L. Jonavičiaus teigimu, ligšiolinių I. Ruginienės užsienio vizitų žemėlapis yra pakankamai standartinis.

„Europa, kaimyninės šalys – tai ir važiuoji per jas. Visi tą darė turbūt. Nežinau, ar čia ką nors išskirtinio galėčiau pastebėti“, – teigė VU TSPMI docentas.

Kartu jis pažymėjo, kad viskas priklauso nuo vizitų tikslų, jų darbotvarkės, ar pasirašomi kokie nors susitarimai.

„Gali važiuoti bet kur, jeigu yra nauda Lietuvai, kažkokia prasmė. Bet čia reikėtų gilintis labiau, kokia darbotvarkė numatoma“, – pastebėjo L. Jonavičius.

I. Ruginienė neslepia, kad užsienio politikos tema jai artima ir įdomi. Jos nuomone, premjeras turi būti aktyvus visose srityse, ne tik vidaus politiniame gyvenime.

Nors užsienio politika tradiciškai laikoma prezidento prerogatyva, šalies vadovas Gitanas Nausėda sako nematantis problemos dėl Vyriausybės vadovės aktyvumo šioje srityje. Anot jo, apie ministrės pirmininkės vaidmenį kai kuriuose tarptautiniuose formatuose tartasi iš anksto.

I. Ruginienė taip pat užsiminė matanti save dalyvaujant Europos Vadovų Taryboje (EVT).

„Aš tikrai galėčiau puikiai ten dalyvauti“, – neseniai interviu naujienų portalui „Lrytas“ teigė ji.

Vis dėlto į klausimą, ar premjerė galėtų vykti bent į dalį EVT posėdžių, prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tuomet atsakė: „Tiesiai šviesiai – ne“.

Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, esą premjerė galėjo duoti užduotį užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui suorganizuoti jos susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ar viceprezidentu J. D. Vance'u. To ji nekomentavo, bet tikino, kad žinotų, ką pasakyti Jungtinių Valstijų vadovams.

„Aš esu pasirengusi susitikti su bet kokios šalies bet kuriuo aukštu vadovu. Ar tai būtų Amerika, ar tai būtų prezidentas D. Trumpas, ar viceprezidentas. Man būtų didžiulė garbė ir aš tikrai būčiau pasirengusi ir žinočiau, ką jiems reikia pasakyti“, – TV3 televizijai anksčiau dėstė ji.

Prezidentūra ir čia I. Ruginienei priminė pareigybinę hierarchiją.

„Susitikimai paprastai vyksta tarp prezidentų. Jie gali vykti tarp premjero ir prezidento, jeigu valstybėje yra toks modelis, kad ji neturi prezidento“, – komentavo G. Nausėda.

Politologai Ramūnas Vilpišauskas ir Andžejus Pukšto neseniai Eltai komentavo gana skeptiškai vertinantys I. Ruginienės norą labiau reikštis šioje srityje – esą tam stinga kompetencijos.

Kovo viduryje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl I. Ruginienės sprendimų įtraukti sau artimus asmenis į vyriausybines delegacijas, vykusias į Milano olimpines žaidynes bei Vatikaną.

Komisija vertina, ar įtraukdama į delegacijas artimus asmenis bei nurodydama jų kelionių išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto, premjerė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų.

ELTA primena, kad kovo pradžioje I. Ruginienė su oficialiu vizitu lankėsi Italijoje ir Vatikane. Be Vyriausybės kanceliarijos atstovų kelionėje ją lydėjo ir sutuoktinis Vismantas Ruginis bei du vaikai. Delegacijos narių komandiruotės išlaidas numatyta apmokėti iš Vyriausybės kanceliarijos lėšų. Dėl to Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į VTEK.

Klausimų anksčiau buvo sukėlusi ir premjerės komandiruotė į 2026-ųjų Žiemos olimpinių žaidynių atidarymą. Kaip rašė naujienų portalas „Lrytas“, premjerės delegacija, kurioje buvo ir jos vyras V. Ruginis, Milane viešėjo penkias dienas. Komandiruotės išlaidos, įskaitant I. Ruginienės vyro, buvo apmokėtos iš Vyriausybės kanceliarijos ir kitų institucijų lėšų.