Nesvarstyti klausimo dėl nacionalinių sankcijų iš pradžių siūlė valstietis Valius Ąžuolas. Tai jis argumentavo siekiu turėti daugiau laiko apsispręsti dėl ribojamųjų priemonių pratęsimo.
Netrukus tokį patį pasiūlymą frakcijos vardu pateikė „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Vis tik, valdančiųjų siūlymui buvo nepritarta – klausimas darbotvarkėje liko. Tačiau opozicija to nepraleido pro akis.
D. Trumpo žodžiai sukėlė įvairių reakcijų Lietuvoje: pasigirdo siūlymų prisiimti kaltę
Vakarinio posėdžio metu iš plenarinių posėdžių salės tribūnos kalbant K. Budriui, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teiravosi ministro, kas gi čia įvyko – kodėl Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) inicijuotą bei Seimui pateiktą projektą dalis koalicijos partnerių siūlė išbraukti.
„Nežinau, ar turėjote galimybę atkreipti dėmesį, tačiau tvirtinant darbotvarkę buvo siūlymas iš dviejų koalicijos partnerių išbraukti iš šios dienos darbotvarkės Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pratęsimą.
Susiję straipsniai
Esate koalicinės Vyriausybės ministras. Be jokios abejonės, tikiu, kad koalicijoje aptarinėjate esminius klausimus ir man taip ir liko neaišku, kadangi argumentų nebuvo išsakyta, kodėl buvo toks noras išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą – ypatingai turint galvoje, kad įstatymas po pratęsimo turėtų įsigalioti nuo gegužės 3 d.“ – kėlė klausimus Seimo vicepirmininkė, pastebėdama, jog išbraukiant klausimą kyla rimta rizika, jog sankcijos nebus pratęstos laiku.
„Gal galėtumėte pakomentuoti, kokie užkulisiai tokio pasiūlymo? Nes, vėlgi, pabrėžiu – siūlymas buvo iš koalicijos partnerių“, – į K. Budrį kreipėsi V. Čmilytė-Nielsen.
K. Budrys nurodė, jog sužinojo apie koalicijos partnerių siūlymus išbraukti klausimą prieš pat vakarinį Seimo posėdį. Anot politiko, Vyriausybė ir URM yra suinteresuota, jog nacionalinės sankcijos būtų pratęstos be jokių pertrūkių.
„Iš Vyriausybės pusės, o ypač iš Užsienio reikalų ministerijos pusės, yra noras, kad nebūtų jokio pertraukimo, kad nenutrūkstamai galiotų ribojamosios priemonės. Ir ne dėl to, kad per tas kelias dienas kažkas įvyktų, bet tai yra labai svarbus politinis ženklas ir mūsų užsienio politikos nuoseklumo demonstravimas, parodymas, kad niekas nepasikeitė – Rusija yra vis dar agresorė, Ukraina yra besiginanti valstybė ir mūsų požiūris ir vertinimas yra tokie patys“, – opozicijos atstovei atsakė K. Budrys.
„Aš labai tikiuosi, kad dabar jau viskas vyks toliau sklandžiai“, – vylėsi jis.
Lrytas jau anksčiau rašė, kad Seimas ėmėsi svarstyti siūlymą iki 2027-ųjų pabaigos pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas. Antradienį parlamentarai turėtų balsuoti dėl įstatymo projekto svarstymo stadijoje.
URM parengtu įstatymo projektu siūloma dar pusantrų metų pratęsti šiuo metu galiojančias nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Parlamentarams pritarus, ir toliau galiotų sugriežtinta leidimų gyventi Lietuvoje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams tvarka. Taip pat būtų pratęstas draudimas Rusijos piliečiams judėti per ES išorės sieną, atvykstantieji ir toliau būtų vertinami dėl papildomų rizikų.
Leidimo gyventi Lietuvoje neturintiems Rusijos piliečiams tebegaliotų draudimas įsigyti nekilnojamojo turto, rusams ir baltarusiams ir toliau būtų draudžiama įvežti Ukrainos grivinas, importuoti rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produktus bei pašarus.
Be to, siūloma ir toliau taikyti nuostatą, jog per pastaruosius tris mėnesius daugiau nei kartą į Rusiją arba Baltarusiją vykstantys Rusijos piliečiai netenka leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Pagal dabartinę įstatymo redakciją, sankcijos galioja iki gegužės 2 d., todėl siūloma ribojimus pratęsti.
Tiesa, URM parengtame projekte numatoma įvesti ir naujų ribojimų. Siūloma drausti iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus transporto priemonių kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų. Ministerijos vertinimu, tai užkirstų kelią galimiems Europos Sąjungos (ES) sankcijų pažeidimams, o taip pat būtų užkardoma netiesioginė parama Maskvos ir Minsko režimams.
Pernai klausimas įžiebė aistras koalicijoje
Pirmą kartą ribojamosios priemonės Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvestos 2023 m. balandį, vėliau kasmet Seimas jų galiojimą pratęsdavo.
Tiesa, pernai šis klausimas Seime sukėlė aštrių diskusijų – Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui dalis valdančiųjų po pateikimo nepritarė. Tuomet 11 „aušriečių“ ir 6 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai nebalsavo už sankcijų pratęsimą.
Vis dėlto, po kilusio visuomenės pasipiktinimo vėlesnėje balsavimo stadijoje dalis šių parlamentarų jau balsavo už, kiti liko prie kritiškos pozicijos ir balsavime išvis nedalyvavo.