„Lūkesčiai visų yra dideli, ypač, kas susiję su mūsų vieningomis pozicijomis, su ES, su ES, padedančia Ukrainai, su stipresniu transatlantiniu ryšiu“, – antradienį LRT radijui teigė K. Budrys.
„Absoliuti dauguma atvejų, kai mums, kaip ES, nepavykdavo priimti vieningos pozicijos, būdavo dėl Vengrijos veto. Tai tokia piktybinė destrukcija turėtų pasibaigti. Nemanau, kad čia yra per didelis lūkestis. Tai yra tai, ko tikisi iš tavęs kitos ES valstybės narės“, – akcentavo diplomatijos vadovas.
Nors P. Magyaras yra pareiškęs, kad nepritaria paspartintam Ukrainos stojimui į Bendriją, K. Budrys teigia, kad šiuo metu pagrindinis lūkestis yra 90 mlrd. eurų paramos nuo Rusijos besiginančiai šaliai atblokavimas.
J. D. Vance'as – apie naująjį Vengrijos premjerą P. Magyarą: „Man liūdna“
„Ko visi tikisi iš Vengrijos, kad atblokuos tuos būtinus sprendimus. Tai nėra kažkas virš kartelės, tai yra absoliutus bazinis minimumas. Atblokuoti 90 mlrd. paskolą Ukrainai, kur Vengrija net nedalyvauja nei savo finansais, nei kažkokiais politiniais įsipareigojimais – tegul leidžia kitiems tai padaryti, Lietuvai tegul leidžia tai padaryti“, – sakė jis.
„Taip pat atblokuoti ir anksčiau dar priimtus bendrai sprendimus, kuriuose, beje, Vengrija irgi nedalyvauja. Tai dėl 6,6 mlrd. paramos Ukrainos gynybos reikmėms, tas vadinamas Europos taikos fondas“, – pridūrė K. Budrys.
Teigia, kad su antiukrainietiškos nuotaikos rinkimuose nepadės
Užsienio reikalų ministras taip pat teigia, jog rinkimai Vengrijoje parodė, jog yra tam tikros ribos, kurios tampa netoleruotinos. Anot K. Budrio, būtent anksčiau paviešinti pokalbiai tarp Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijarto ir Rusijos diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo buvo viena tų ribų.
Susiję straipsniai
„Tai jau yra riba, kuri yra nepriimtina bet kam. Tai yra Europa už ribos. Mes negalime būti vienoje komandoje, kai padavinėji kamuolį ir išdavinėji tam tikrą jautrią informaciją priešininkui“, – kalbėjo jis.
„Kitas dalykas, kad antieuropinis sentimentas ir antiukrainietiška vėliava neturi didelės perspektyvos. Tas yra labai svarbu. Tikiuosi, kad tai turės atgarsių ir Lietuvoje, nes su antiukrainietiškomis nuotaikomis toli nenuvažiuosi. Taip, gali susirinkti antiukrainietiškos grupės balsų, bet tai negali būti visuotinė ir tai nėra visuotinė nuotaika“, – pabrėžė ministras.
V. Orbanas patyrė pralaimėjimą
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ne kartą vetavo ES lėšas Ukrainai ir tęsė susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu net ir po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį.
Sekmadienį 16 metų Vengriją valdęs V. Orbanas šalies parlamento rinkimuose pripažino pralaimėjimą konservatoriui P. Magyarui.
Buvęs vyriausybės narys P. Magyaras iškilo vos prieš dvejus metus, žadėdamas kovoti su korupcija ir suteikti geresnes viešąsias paslaugas. Pasinaudojęs ekonomikos sąstingiu, jis įveikė V. Orbano „Fidesz“ partiją, nepaisant opozicijai itin nepalankios rinkimų sistemos.
P. Magyaro partija „Tisza“ užsitikrino dviejų trečdalių daugumą Vengrijos parlamente, esant rekordiniam rinkėjų aktyvumui. V. Orbano „Fidesz“ partijos pralaimėjimas plačiai vertinamas kaip nesėkmė jo tarptautiniams sąjungininkams, įskaitant V. Putiną ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
Tikimasi, kad V. Orbano įpėdinis P. Magyaras užims mažiau priešišką poziciją dėl pagalbos Ukrainai. Jis taip pat pažadėjo atkurti Vengrijos santykius su ES ir Vakarų sąjungininkėmis.