„Mačiau, kad iš koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ keturi balsavo už. Praėjusį kartą berods buvo du. Tai (šiandien – ELTA) dvigubai daugiau (…). Mane tenkina pats sprendimas, kad poligono įstatymas yra suprantamas kaip valstybinės reikšmes ir saugumo poreikis (…) ir kad Seimas turi valios priimti įstatymą“, – žurnalistams po balsavimo sakė R. Kaunas.
„Koalicija reikalinga, kad priiminėtų įstatymus, tai aš taip ir vertinu (…). Reikėtų greičiau baigti politikavimą, priimti sprendimus, reikalingus valstybei, ir suprasti, kad artėja savivaldos rinkimai. Dalis politikų galbūt tuo bando naudotis“, – akcentavo ministras.
Miškams pavojaus nėra
NSGK pritarė įstatymo projektui dėl Kapčiamiesčio poligono: susilaikė du politikai
Sąjūdžiui „Už Lietuvos miškus“ antradienį Nepriklausomybės aikštėje surengus mitingą dėl Kapčiamiesčio girios išsaugojimo, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas protestuotojus ramina ir tikina, kad pavojus miškams negresia.
„Miškams pavojaus tikrai nėra. Čia nėra kuriama karinė bazė – tai yra poligonas. Kariams treniruotis reikia miškų, yra poligono teritorijoje numatoma šaudyklų zona (…). Kirtimų bus tiek, kiek reikia įrengti šaudyklų zoną ir privažiavimo kelius“, – žurnalistams Seime sakė krašto apsaugos ministras.
Susiję straipsniai
„Aš ir dabar galiu nueiti pas protestuotojus. Tikrai turbūt esu įrodęs, kad bendraujame su visuomene. Į Kapčiamiestį ne vieną kartą važiavome, daug kartų pateikinėjome atsakymus, tik reikia tuos atsakymus girdėti. Jeigu nėra noro, tada yra sunku bendrauti“, – paklaustas, kodėl nevyko susitikti su protestuotojais, atsakė R. Kaunas.
„Mes suprantame, kad šimtu procentų visa visuomenė turbūt kad nepritars, nes galbūt ne visi yra suinteresuoti valstybės saugumo didinimu (…), tačiau reikia girdėti atsakymus ir nesakyti, kad atsakymai nėra pateikiami“, – pridūrė krašto apsaugos ministras.
Kaip skelbta, Seimui rengiantis antrą kartą balsuoti dėl Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo, apie 300 gyventojų susirinko į protestą dėl Kapčiamiesčio girios išsaugojimo.
Protesto dalyviai atvyko nešini trispalvėmis, plakatais su užrašais: „Ne. Kariniam poligonui Lazdijų rajono Kapčiamiesčio girioje“, „Stop sodybų, miškų, gyvūnų naikinimui“.
Mitingo dalyviai teigė nepalaikantys Kapčiamiesčio poligono statybų, dėl kurių, anot jų, miškai būtų kertami beprasmiškai.
„Kodėl mes turime naikinti miškus? Ar nėra kitų būdų, kaip išspręsti tą problemą? Ten (Kapčiamiesčio girioje – ELTA) gamta unikali – jeigu ją sunaikinsi, jos neatkursi niekada. Čia yra didžiausias blogis, ką dabar daro valstybė mūsų“, – Eltai teigė į protestą iš Kauno atvykęs senjoras Tadas.
„Tikslas labai aiškus. Mums nereikia, kad naikintų miškus visiškai beprasmiškai – tam, kad pasipinigautų valdžia (...). Iš viso nesąmonė yra tie poligonai, didesnės šalys mažiau turi jų mažiau negu mes pagal savo gyventojų skaičių“, – protesto metu Eltai komentavo kaunietė Audronė.
Anot mitingo organizatorių, tikimasi, kad sprendimai dėl poligono bus priimami įvertinus galimus padarinius gamtai.
„Kapčiamiesčio giria yra reikšminga Lietuvos gamtos ir kraštovaizdžio dalis, todėl visuomenė tikisi, kad sprendimai dėl tokių teritorijų bus priimami: įvertinus visus galimus padarinius aplinkai, užtikrinant skaidrų procesą, įtraukiant visuomenę į diskusiją, apsvarstant galimas alternatyvas“, – teigiama viešai paskelbtame renginio aprašyme.
Kapčiamiesčio girią sudaro 40 miškų. Jos plotas – beveik 28 tūkst. hektarų, iš kurių 52 proc. sudaro valstybinės reikšmės miškas.
Kaip skelbta, ketvirtadienį po svarstymo pritarta Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo įstatymo projektui. Už jį antradienį vykusio posėdžio metu balsavo 109 Seimo nariai, 11 pasisakė prieš, o dar 2 susilaikė.
Tarp pasisakiusių prieš – 8 „aušriečiai“ ir 3 Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai. Susilaikė 1 parlamentaras iš „Nemuno aušros“ ir 1 „valstietis“.
Projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena būtų skirta manevravimui, o kitoje ketinama įrengti kovinio šaudymo šaudyklas. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.
Pagal projektą, maždaug du trečdaliai numatytos teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.
Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.
Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę.
Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.