Pirmasis balsavimas Seime net padrebino koalicijos pamatus, didžiajai daliai „Nemuno aušros“ frakcijos narių nepalaikius projekto arba balsavimo metu kažkur stebuklingai pradingus.
Balsavimą dėl poligono valdančiosios daugumos tvarumo lakmuso popierėliu tada įvardijo ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir patys socialdemokratai.
Tiesa, dabar jų laikinasis pirmininkas Mindaugas Sinkevičius jau kalba gerokai atsargiau – esą tai nebūtinai bus lemiamas koalicijos išsaugojimo arba permainų joje veiksnys.
Kol parlamente buvo sprendžiamas poligono klausimas, lauke, po Seimo langais, susirinko keli šimtai protestuotojų – sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ Nepriklausomybės aikštėje surengė mitingą dėl Kapčiamiesčio girios išsaugojimo.
Į protestą žmonės atvyko nešini trispalvėmis, plakatais su užrašais: „Ne. Kariniam poligonui Lazdijų rajono Kapčiamiesčio girioje“, „Stop sodybų, miškų, gyvūnų naikinimui“. Mitingo dalyviai teigė nepalaikantys Kapčiamiesčio poligono statybų, dėl kurių, anot jų, miškai būtų kertami beprasmiškai.
Susiję straipsniai
Kaip balsavo?
Po svarstymo Seime buvo pritarta Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo įstatymo projektui. Dabar jį palaikė net daugiau parlamentarų, nei pirmąsyk – už balsavo 109 Seimo nariai, 11 pasisakė prieš, o dar 2 susilaikė.
Svarstymo stadijoje prieš balsavo šeši „aušriečiai“: Remigijus Žemaitaitis, Lina Šukytė-Korsakė, Aidas Gedvilas, Tomas Domarkas, Daiva Petkevičienė ir Petras Dargis. Susilaikė vienas „aušrietis“ – Tadas Sadauskis.
Už balsavo „aušriečiai“ Robertas Puchovičius, Artūras Skardžius, Daiva Žebelienė ir Martynas Gedvilas. Balsavime nedalyvavo „aušriečiai“ Saulius Bucevičius, Kęstutis Bilius, Karolis Neimantas bei pirmojo balsavimo metu projektą palaikę Dainoras Bradauskas ir Raimondas Šukys.
Poligono klausimui nepritarė ir dalis valstiečių – nuomonę pakeitęs Dainius Gaižauskas, taip pat Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas balsavo prieš. Valius Ąžuolas susilaikė.
Pateikimo stadijoje už projektą balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė.
Prieš tuomet balsavo šie parlamentarai: „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Mantas Poškus, Aidas Gedvilas, Tomas Domarkas, Daiva Petkevičienė, Petras Dargis ir Vytautas Jucius, taip pat jungtinei valstiečių frakcijai priklausantys Valius Ąžuolas, Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas.
Balsavime tuomet susilaikė: „aušriečiai“ Karolis Neimantas, Lina Šukytė-Korsakė, Saulius Bucevičius ir Kęstutis Bilius, taip pat dažnai atskirąją nuomonę turintis demokratas Linas Urmanavičius (svarstymo stadijoje jau balsavo už).
Kai kurie valdančiosios daugumos atstovai, ypač tie, kurie priklauso „Nemuno aušrai“, prieš beveik mėnesį balsavo „kojomis“ – t.y. salėje anksčiau buvo, bet jokio mygtuko nespaudė. Keli „aušriečiai“ tada projektą visgi palaikė: už balsavo Dainoras Bradauskas ir Raimondas Šukys.
Kas siūloma?
Projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena būtų skirta manevravimui, o kitoje ketinama įrengti kovinio šaudymo šaudyklas. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.
Pagal projektą, maždaug du trečdaliai numatytos teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.
Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.
Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.
Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę.
Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.