ELTA glaustai: laikinai įsigalioja mažesnis dyzelino akcizas, Seimo komitetas pritarė ambasados Brazilijoje steigimui

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė neskuba vertinti situacijos dėl galimo parlamentaro Sauliaus Skvernelio kyšininkavimo. Anot premjerės, būtina sulaukti tyrimo išvadų, be to, buvusiam demokratų pirmininkui galioja nekaltumo prezumpcija. Politikas šiuo metu figūruoja stambaus masto galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje byloje. Antradienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo. Tuo metu S. Skverneliui pasitraukus iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, premjerė nenoriai komentuoja šios politinės jėgos perspektyvas valdančiojoje koalicijoje pakeisti „Nemuno aušrą“. Vyriausybės vadovė akcentuoja, kad šiuo metu bet kuris iš koalicijos variantų yra galimas, nors ir pripažįsta, kad realių alternatyvų nėra daug.

Kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę tenkina viceministro Viktoro Denisenko darbas. Anot jos, V. Denisenko ir toliau eina pareigas. Naujienų portalas „Lrytas“ skelbė, kad praėjusią savaitę vykusiame Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos posėdyje laikinasis partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius konstatavo, kad V. Denisenko prarado partijos pasitikėjimą. Vėliau jis ir viešai sakė esantis nepatenkintas kultūros viceministro V. Denisenko darbu. Socdemams esą užkliuvo viceministro pozicija LRT laidoje „Lietuva kalba“. Jos dalyvių buvo paklausta, ar jie mano, kad gruodį valdančiųjų duotas pažadas, jog rengiant LRT įstatymo projektą bus daugiau diskusijų ir pataisos bus daug geresnės, išpildytas. Rankas pakėlė Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir „valstietė“ Ligita Girskienė. Kultūros viceministras – ne.

Klaipėdos apygardos teismas kaltais dėl šnipinėjimo Baltarusijai pripažino sugyventinius – jie nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, o už šnipinėjimą gauti daugiau nei 8 tūkst. eurų atiteks Lietuvos valstybei. Mindaugui Januičiui teismas skyrė 7 metų, o Tatjanai Beleckajai – 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Generalinė prokuratūra jai siūlė skirti 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, teismas konstatavo, jog abiejų kaltinamųjų kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, darant nusikaltimą buvo pasiskirstyta vaidmenimis, nusikalsta dėl savanaudiškų paskatų. Nuosprendžiu teismas nusprendė kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones konfiskuoti vaizdo ir filmavimo registratorius, M. Janučio automobilyje rastus daiktus. Vyras nuosprendžio klausėsi nuotoliu būdamas Šiaulių, o moteris – Panevėžio kalėjime. Abu kaltinamieji yra Lietuvos piliečiai. Vyras buvo įstojęs į Šaulių sąjungą, tačiau vėliau iš jos buvo pašalintas. Tyrimo duomenimis, 2022 m. gegužę pora nuvyko į Minską, kur per tarpininkus buvo užverbuoti Baltarusijos karinės žvalgybos – Generalinio štabo vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU).

Seimo URK pritarė Lietuvos ambasados Brazilijoje steigimui. Užsienio reikalų ministras K. Budrys vylėsi, jog ambasadą šioje šalyje pavyks atidaryti šiais metais. Lietuvos diplomatijos vadovas kovo mėnesį tinklalaidėje politika.lt teigė, kad siekiant atliepti verslo interesus ir didinti eksportą į vadinamąsias „Mercosur“ valstybes, Lietuva turi atidaryti ambasadą Brazilijoje. Pasak jo, tai būtų itin gera galimybė išplėsti savo eksporto rinkas. Tiesa, Lietuva turi konsulatą San Paule. Po URK sprendimo, ambasados Brazilijoje steigimui dar turės pritarti Vyriausybė.

Prokuratūra nutarė, kad policijos sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl Lietuvos Probacijos tarnybos (LPT) direktoriaus Romo Ostanavičiaus veiksmų buvo teisėtas ir pagrįstas. Balandžio pradžioje policiją pasiekė pranešimas, kad LPT vadovas Vilniuje esą po konflikto, būdamas neblaivus, pasišalino iš namų su ginklu. Iš pradžių buvo įtarta, jog R. Ostanavičius galėjo smurtauti prieš kitą žmogų, tačiau galiausiai pats LPT direktorius prisistatė į policiją, jis buvo blaivus, ginklo su savimi neturėjo. Policija nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo, konstatavusi, kad šiuo atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuratūra tokį sprendimą patvirtino. Teismas panaikino anksčiau R. Ostanavičiui išduotą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.

Apeliaciniam teismui nepavyko pradėti nagrinėti bankrutavusio banko „Snoras“ vadovų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamosios bylos. V. Antonovo advokatui paprašius, teismo posėdis buvo atidėtas. Daugiau negu 10 metų besislapsčiusį V. Antonovą pernai sulaikė Prancūzijos teisėsauga. Prokurorai siekia, kad verslininkas būtų perduotas Lietuvai. Teismo posėdyje nedalyvavo ir iki šiol policijos ieškomas kitas nuteistasis R. Baranauskas – anksčiau pranešta, jog jis gali būti Rusijoje, galimai verslininkui ten suteiktas pabėgėlio statutas, tačiau tiksli jo buvimo vieta nėra žinoma. Šioje byloje V. Antonovas ir R. Baranauskas siekia pakeisti anksčiau teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. 2024 m. lapkritį Vilniaus apygardos teismas buvusius banko „Snoras“ vadovus už akių pripažino kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – minėto banko turto pasisavinimo ir kitų nusikaltimų. V. Antonovui ir R. Baranauskui skirtos realios laisvės atėmimo bausmės – kiekvienam po 10 metų ir 6 mėn. kalėjimo.

Valstybės vadovas G. Nausėda pasirašė Seime priimtą įstatymą, kuriuo iki birželio vidurio sumažintas akcizas dyzelinui. Anot prezidento, kuro išlaidos yra svarbi pragyvenimo išlaidų dalis ir daro reikšmingą įtaką namų ūkių biudžetams, o valstybės pareiga yra reaguoti į dėl globalių priežasčių išaugusias kainas. Akcizo tarifo pastovioji dalis dviems mėnesiams sumažinta įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui – galutinė kuro kaina gyventojams dėl to turėtų mažėti maždaug 6 centais už litrą (su PVM). Nors sprendimas laikinas, parlamentas gali nuspręsti terminą pratęsti – prezidento teigimu, birželio mėnesį prie šio klausimo Seimas turės sugrįžti ir vėl.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas opozicijos viešoje erdvėje keliamus klausimus dėl pastaruoju metu dažnų pasikeitimų susisiekimo sektoriaus įmonių vadovybėse vadina bandymu daryti politinį šou. Anot jo, kalbos apie sisteminį valstybės įmonių vadovų keitimą yra absoliuti spekuliacija, nes sprendimus dėl to priima kompetentingos valdybos. Seimo konservatorių frakcija tuo metu kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, kad šis įvertintų J. Taminsko tinkamumą eiti Susisiekimo ministerijos vadovo pareigas ir paprašė atskleisti, kodėl pernai jis nebuvo patvirtintas krašto apsaugos ministru. Praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukė „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) generalinis direktorius, apie sprendimą trauktis paskelbė ir Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus, keičiasi ir šios bendrovės valdyba. Anksčiau pasitraukė ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) vadovybė, dabar vyksta „Oro navigacijos“ generalinio direktoriaus atranka.

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad po pirmo metų ketvirčio didelis skaičius gyventojų antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas išsiėmė grynaisiais pinigais – jų poreikis pastarąją savaitę išaugo kelis kartus. „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė sakė, kad per pirmą metų ketvirtį iš antros pensijų pakopos daugiausiai traukėsi jauni žmonės, taip pat mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Lėšos, per pirmą ketvirtį pateikus prašymus pasitraukti iš kaupimo, gyventojams išmokamos iki balandžio 15 d., šio trečiadienio. Prašymus pateikus per antrą ketvirtį, pinigai bus išmokėti iki liepos 15 d. Jau skelbta, kad per tris mėnesius iš sistemos pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, iš viso antros pakopos pensijų fondai neteko 4,4 mlrd. eurų

Per naujas šaudynes Turkijos mokykloje apie 13 m. mokinys nužudė devynis žmones, o dar 13 sužeidė. Šūviai aidėjo praėjus vos dienai po to, kai šaulys kitoje mokykloje sužalojo 16 žmonių ir tada nusižudė. Per naujausią išpuolį taip pat žuvo ir pats užpuolikas – šis aštuntokas buvo buvusio policijos pareigūno sūnus ir turėjo penkis ginklus, kuriuos galėjo paimti iš savo tėvo. Šaudynės Turkijos mokyklose iki šios savaitės buvo retas reiškinys.

Irano kariuomenė įspėjo, kad užblokuos prekybą Raudonojoje jūroje, Persijos įlankoje ir Omano jūroje, jei JAV tęs jūrinę Irano uostų blokadą. Irano valstybinė televizija paskelbė kariuomenės centrinės vadavietės vado pareiškimą, kuriame teigiama, kad jei JAV tęs blokadą ir „sukels nesaugias sąlygas Irano prekybiniams laivams bei naftos tanklaiviams“, tai taip pat bus paliaubų nesilaikymo „preliudija“. Po to, kai savaitgalį Pakistane vykusiose JAV ir Irano derybose nepavyko pasiekti susitarimo dėl karo pabaigos, pirmadienį JAV įvedė jūrinę Irano uostų blokadą.

Vengrijoje vykusius rinkimus laimėjęs Peteris Magyaras pareiškė, kad jo vyriausybė, vos tik atėjusi į valdžią, sustabdys valstybinių žiniasklaidos priemonių transliacijas, priims naują žiniasklaidos įstatymą ir užtikrins spaudos laisvę. Po to, kai P. Magyaro partija „Tisza“ sekmadienį vykusiuose rinkimuose iškovojo triuškinamą pergalę, baigėsi 16 metų trukusi ministro pirmininko Viktoro Orbáno valdžia. Kritikai teigia, kad viešoji žiniasklaida V. Orbáno valdymo laikotarpiu veikė kaip vyriausybės ruporas, ir kaltina jį tuo, jog jis leido silpninti nepriklausomą žiniasklaidą, kai jo partijos „Fidesz“ sąjungininkai perėmė privačių žiniasklaidos priemonių kontrolę. Pats V. Orbánas šiuos kaltinimus neigia.