Vadovauti LGGRTC siekia dabartinis įstaigos vadovas Arūnas Bubnys, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vadovė Donata Kabelkė ir šio centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė.
Seime vykusiame LGGRTC Tarybos posėdyje kandidatai pristatė tikslus, centro ateities viziją bei savo kompetencijas vadybos srityje.
Išskyrė komunikacijos problemą
Susiję straipsniai
A. Bubnys sakė, kad jeigu būtų perrinktas antrai kadencijai, siektų LGGRTC proveržio komunikacijos, edukacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo srityje.
„Mūsų opi centro problema, kad mes nesugebame ištransliuoti pakankamai tai, ką mes padarome, kokius darbus atliekame. Ir čia yra, sakykime, tokia didžiulė ir vidinės, ir išorinės komunikacijos problema. Todėl manau, kad viena svarbiausių užduočių – mūsų įstaigos žinomumo ir autoriteto stiprinimas per vidinę ir išorinę komunikaciją, per tarptautinį bendradarbiavimą ir būtent per edukaciją, kas leistų mums kelti įstaigos autoritetą“, – savo pristatyme kalbėjo A. Bubnys.
Paprašytas įvardyti didžiausią vadybos kompetencijų iššūkį, A. Bubnys nurodė vidinį įstaigos konfliktą kadencijos pradžioje, kurį, anot jo, pavyko stabilizuoti.
„Atėjau į centrą, kuris buvo labai susiskaldęs į priešiškas stovyklas, kuriame buvo daug įtampos, kuris patyrė daug kritikos iš institucijų ir visuomenės pusės. Ir tame pirminiame etape buvo labai svarbu kažkaip sumažinti tas įtampas, pabandyti sutelkti kolektyvą tam, kad galėtų įstaiga normaliai funkcionuoti (...). Manau, kad šita gana sunki pirminė užduotis man pavyko“, – akcentavo LGGRTC vadovas.
Kandidatas mano, kad LGGRTC galėtų prisidėti prie Sąjūdžio muziejaus Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įkūrimo.
„Esu tos nuomonės, kad renovuotuose Sporto rūmuose turėtų būti įsteigtas Sąjūdžio muziejus (...). Centras, aš manau, tikrai pagal savo galimybes, prisidėtų prie to muziejaus įrengimo ir prie ekspozicijos kūrimo įvairiais artefaktais to laikotarpio“, – akcentavo A. Bubnys.
Siūlytų struktūrinius įstaigos pokyčius
D. Kabelkės pristatyta LGGRTC vizija remiasi tyrimais grįstos atminties politikos kūrimu, aktyvia išorine ir vidine įstaigos komunikacija bei pagarbiu genocido aukų ir rezistencijos dalyvių atminimo įamžinimu.
Remdamasi užsienio šalių pavyzdžiu, ji siūlytų įstaigos struktūrinius pokyčius.
„Stiprinamas yra vadovų lygmuo, ši struktūra padeda užtikrinti tyrimų kokybės didinimą ir, žinoma, padeda nuosekliai komunikuoti su visuomene“, – pristatymo metu kalbėjo kandidatė.
„Ne veltui rašydama apie 5 metų planą akcentuoju, kad labai svarbu yra etapai veiklų, nes viską vienu ypu padaryti neįmanoma (...). Turiu mintyje tam tikras konkrečias priemones ir veiksmus, kuriuos galėčiau atlikti vykdant struktūros pokyčius, tačiau nenorėčiau jų čia atskleisti“, – paklausta, kaip įgyvendintų šiuos struktūrinius pokyčius, atsakė D. Kabelkė.
Be to, ji siūlytų į LGGRTC veiklos sritis įtraukti meną ir kūrybą.
„Aš labai matau istorinį, urbanistinį ryšį tarp buvusio KGB kalėjimo, Lukiškių aikštės, kalėjimo. Tai va to ryšio atsiradimas pasitelkiant meną galėtų būti toks unikalus dalykas, paliečiantis daug žmonių ir atskleidžiantis šitas sudėtingas temas“, – kalbėjo kandidatė.
Dėmesys – istorinės atminties įprasminimui
D. Lauraitienė įsitikinusi, jog LGGRTC centras turi veikti kaip aktyvus visuomenės partneris.
„Manau, kad šiandien atminties institucijos turi veikti kaip aktyvūs visuomenės partneriai – formuoti pilietiškumą, stiprinti pasitikėjimą valstybę ir gebėti kalbėti skirtingoms auditorijoms. Todėl 5 metų laikotarpiu centro veiklą matyčiau grindžiamą aiškia ir nuoseklia strategine vizija, vadovavimu, sutelkta organizacija ir visuomenei suprantama veikla“, – pabrėžė ji.
Kandidatė teigė, kad išskirtinį dėmesį teiktų istorinės atminties įprasminimui, palaikų paieškai ir identifikavimui.
„Ypatingą dėmesį skirčiau Holokausto aukų ir jų gelbėtojų, sovietinės okupacijos nukentėjusiųjų, laisvės kovotojų pagerbimui bei jų teisinio statuso pripažinimui. Aktyviai dalyvaučiau valstybinių atminties datų ir minėjimų organizavime, palaikyčiau regionines iniciatyvas“, – akcentavo D. Lauraitienė.
„Vykdant istorinius, archeologinius ir genetinius tyrimus, siekčiau organizuoti paiešką ir identifikuoti okupacijų aukas bei pasipriešinimo dalyvius. Plėtočiau DNR duomenų bazę, sudaryčiau sąlygas taikyti pažangiausius tyrimo metodus“, – pabrėžė ji.
LGGRTC tarybos pirmininkas Arūnas Dreikus sako, kad daugiausiai lemianti kandidato savybė konkurse – aiški ateities vizija.
„Svarbiausia, kad vizija nebūtų kažkokia fantastinė, o kad būtų paremta konkrečiomis priemonėmis, kurios leistų palaipsniui pasiekti tų tikslų. Vis dėlto mūsų, kaip Tarybos, lūkestis yra šioks toks proveržis, nes matome, kad šiuo metu centras yra įstrigęs savo rutininėse veiklose“, – po LGGRTC tarybos posėdžio Eltai sakė A. Dreikus.
Galutinį sprendimą LGGRTC taryba Seimo pirmininkui teiks kitos savaitės pradžioje.
Skiriamas penkerių metų kadencijai
Įstatymas numato, kad kandidatus į centro generalinius direktorius atrenka ir Seimo pirmininkui teikia LGGRTC taryba, savo išvadoje motyvuotai pagrįsdama teikiamų kandidatų tinkamumą pareigoms.
Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „visiškai slaptai“.
Įstatymas taip pat nurodo, kad LGGRTC vadovu negali būti skiriamas asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar yra buvęs komunistų partijos nariu.
Centro direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas parlamento pirmininko teikimu.