Pirmadienį LRT laidoje „LRT forumas“ L. Balsys tikino nematantis jokio reikalo keisti LRT įstatymą. Tiesa, jam studijoje oponavo tos pačios frakcijos narys Giedrius Drukteinis.
„Socialdemokratai didelio entuziazmo nerodė, bet nerodydami entuziazmo jie dantis sukandę vykdo įsipareigojimą koalicijos partneriams. Partijai naudos jokios, ji susikompromitavo, mano giliu įsitikinimu.
Kam čia reikėjo į tai įsivelti ir daryti dramatiškus svarstymus, Kultūros komitetas vėl diskutavo aštuonias valandas. Jokios skubos nėra. „Nemuno aušra“ nori uzurpuoti žiniasklaidą Vengrijos pavyzdžiu ir yra įsipareigojimas tai padaryti. Aš siūliau dėti į stalčių ir to nedaryti“, – LRT eteryje kalbėjo L. Balsys.
Toliau kurstomos aistros dėl LRT: su socialdemokratais dirbantis L. Balsys akcentuoja – tai jiems nerūpi
„Socdemų“ frakcijoje esantis politikas taip pat priminė, kad pats tris dešimtmečius dirbo LRT, todėl kompetencijų šitoje srityje tikrai turi.
„Niekas frakcijoje manęs nėra paklausęs, ką tu galvoji apie tą reformą. Į darbo grupę niekas manęs net nepakvietė“, – laidoje „LRT forumas“ pasakojo L. Balsys.
Už tai, kad neišreiškė palaikymo LRT pataisoms, socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus pyktį jau užsitraukė dabartinis kultūros viceministras Viktoras Denisenko. Tiesa, pati kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė teigė, kad viceministro darbas ją tenkina.
Tuo metu L. Balsys portalui Lrytas trečiadienį tikino, kad jokio šaltuko iš frakcijos kolegų dėl savo pirmadienį tiesioginiame eteryje išsakytos pozicijos kol kas nepajautė.
Susiję straipsniai
„Jokių reakcijų nesusilaukiau. Buvo frakcijos posėdis ir niekas nė pusės žodžio nesakė, neklausė, nepriekaištavo, nedėkojo – nieko. Kalbėjome kitais darbotvarkės klausimais, normaliai, kaip ir per kiekvieną frakcijos posėdį“, – pasakojo Seimo narys.
Visgi jis prisipažino ir toliau nesuprantantis, kodėl LRT pataisos dabar apskritai yra reikalingos. L. Balsys pabrėžė, kad nesiskundžia ir neverkšlena dėl to, kad nebuvo pakviestas į darbo grupę, taip pat toliau laikosi nuomonės, kad labiausiai prie šių pataisų yra prikišta būtent R. Žemaitaičio ir „Nemuno aušros“ ranka.
„Bet „socdemų“ sutartyje nėra net jokių užuominų, kad čia reikėtų pradėti krutinti LRT ar dar kažką“, – svarstė politikas.
L. Balsys Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) nepriklauso – į Seimą pateko su LSDP sąrašu. Jų programai ir toliau teigia pritariantis.
„Viskas ten gerai, visai gražūs kai kurie dalykai – socialiniai reikalai, pensijų reforma, sveikata. Dėl to aš ir ėjau.
O tokių dalykų nė su žiburiu nerasi – nebuvo programoje jokių čekiukų, nes pirmos kadencijos pusės skandalai buvo susiję su visa čekiukų problematika ir su įstatymais, kaip išsukti tuos čekukininkus, o paskui atsirado šitas.
Tai, matyt, dėl čekutininkų čia iš pačių „socdemų“ kyla, kad žmonės iš regionų buvo sunerimę ir jiems bičiuliai norėjo padėti, o dėl LRT yra grynai R. Žemaitaičio partijos, aš taip suprantu, užsakymas, ar susitarimas, ar kažkoks sandoris su „socdemų“ vadovybe“, – spėjo politikas.
Pasak jo, ir pačioje LSDP nedaug kas žino, kokia šios reformos nauda pačiai partijai.
„Aš bičiulių, kolegų esu ne kartą klausęs, tai kokia čia nauda iš to, nes partijos reitingai krenta, pyktis su žiniasklaida jokiam politikui nėra jokios logikos. Nebent kaip Vengrijoje – turi tikslą viską užvaldyti, ir tada išvis nėra žiniasklaidos, tik tavo ruporai.
Tai jeigu toks uždavinys, tada galima ryžtis tokiam žygiui. V. Orbanas per 16 metų tai padarė, bet paskui ir sužlugo. Tai – pamokanti istorija, kad tokie bandymai kovoti su žiniasklaida atveda tik prie politiko žlugimo, o ne žiniasklaidos. Dažniausiai.
Tai ir negaliu pasakyti, kodėl jie taip daro, bet yra toks užsispyrimas, kad reikia būtinai pabaigti šitą klausimą, išspręsti, priimti, ir eiti toliau“, – komentavo L. Balsys.
LRT jis pats dirbo 30 metų – kalbėdamas apie pataisas politikas prisiminė ir savo asmeninę patirtį.
„Kaip ten dirbęs žurnalistas įsivaizduoju, kaip daromos laidos, kaip perkamos programos. Galima ten ieškoti kažkokių problemėlių, jų turbūt yra, nemažai tų problemėlių įvardijo padarytas auditas, bet tas auditas buvo užsakytas ne dėl to, kad objektyviai būtų galima surasti ir ištaisyti problemas.
Dėl surastų problemų nereikia iš esmės keisti įstatymo – užtenka viduje pasitvarkyti, jeigu padaryti nusižengimai, tai gal nubausti ką nors, gal ir tą pačią vadovybę galima nubausti, jeigu jie padarė nusižengimų. Bet tai yra visiškai ne politiniai dalykai“, – vertino L. Balsys.
„Ir jeigu įvyktų taip, kaip jie dabar ketina padaryti, būdamas tos srities profesionalas prie tokios televizijos nedirbčiau, nes man savigarba neleistų. Aš tai jau mačiau prie sovietinių laikų, aktyviai prieš tai kovojau, kūrėme visokias reformas, kūrėme visuomeninės televizijos sampratą“, – aiškino L. Balsys.
Parlamentaras taip pat prisiminė, kad ir pats savo laiku yra tapęs tokios situacijos auka – iš jo atėmė laidą.
„Neseniai žiūrėjau LRT archyvus ir man labai įstrigo 1995 metų tuometinio generalinio direktoriaus Laimono Tapino atsistatydinimo kalba. Jis atsistatydino, nes, kaip sakė, jam atsibodo ir jis nebegali pakelti to amžino spaudimo iš vienos ir kitos parlamentinės politinės pusės. Tiek kairieji, tiek dešinieji, matyt, generalinį spausdavo kaip reikalas.
Viską suprantu, kad tas politikų noras niekur nedingsta, bet dabar pats, būdamas politiku, kaip tik stengiuosi išvis kuo mažiau kištis, kuo mažiau reguliuoti“, – kalbėjo L. Balsys.
Politiko teigimu, visi mechanizmai veikia ir patys – yra nusistovėjusi savireguliacijos sistema, etikos aspektai taip pat veikia tiek LRT viduje, tiek ir išorėje.
„Galų gale, žiniasklaidoje, kaip ir politikoje, viską lemia žmonių pasitikėjimas. Jeigu žmonės pamatys, kad šita televizija šališka, neįdomi, nuobodi, tai jos tiesiog nebežiūrės. Taip ir su politikais – jų nerinks.
Taip kad čia labai daug lemia ta savireguliacija ir etikos laikymasis savo noru, o ne dėl to, kad kažkas priverčia arba verčia nesilaikyti“, – dėstė socialdemokratų frakcijos Seime narys.
Tiesa, L. Balsys pabrėžė pačių socialdemokratų dėl to nekritikuojantis – mat esmė yra ne partija, o turinys, kurį norima keisti.
Jau gruodžio mėnesį jis viešai buvo užsiminęs apie tai, kad pačių „socdemų“ viduje nedaug kas supranta, kam reikia keisti LRT įstatymą. Pasak jo, dabar suprantančių nepadaugėjo.
„Niekas ten turbūt labai ir nesidomi, kad visi metę visus darbus kituose komitetuose pradėtų gilintis į LRT niuansus. Yra Kultūros komitetas, buvo darbo grupė, yra žmonės, kurie tam procesui diriguoja, kažką pasitaria su R. Žemaitaičiu, paskui atsiranda siūlymai, ką reikėtų daryti.
Frakcijos nariai, partiečiai, matyt, pasitiki tais žmonėmis, kurie konkrečiai tuo užsiima, ir jeigu sako, kad reikia taip balsuoti, taip ir balsuojama. Galbūt yra vienas kitas naiviai manantis, kad jeigu atleisime šitą generalinę direktorę ir pastatysime kokią kitą, tai tada juos ar jas geriau rodys, klausinės gal draugiškiau, nekritikuos dėl kokių čekiukų. Bet čia toks naivus įsivaizdavimas.
Gal tai ateina ir iš regionų kultūros, nes kai kuriuose regionuose žiniasklaidos padėtis yra apgailėtina – vienas laikraštis mero, kitas – ne mero. Tikrai to pasitaiko. Bet maniau, kad per 35 laisvės metus tie dalykai jau natūraliai nunykę“, – svarstė L. Balsys.
„Dėl to ir kritikuoju savo kolegas, kad ne jų čia kelias, ne „socdemų“ čia kelias“, – pridūrė politikas.
Tiesa, nors kai kuriems klausimams griežtai nepritaria, L. Balsys socialdemokratų frakcijos palikti nežada.
„Neplanuoju kažkur trauktis, nes kur aš galėčiau trauktis ir kodėl? Atmetus tokius korupcinius arba antidemokratinius įstatymus, kaip ten kokie čekiukai ar LRT, tai dauguma kitų veiklų ir ta pati frakcija yra šaunūs žmonės, visi nori dirbti, kažką keisti. Tai man visai ten normalu, aš ten nesijaučiu blogai.
Turbūt koks 90 proc. mano balsavimų, kai kalbame apie finansus, biudžetą, sveikatos reformą ar kontroversiškus įstatymus, aš balsuoju kartu su kolegomis, nes aš pritariu toms idėjoms. Tai nematau, kodėl turėčiau kažkur išeiti“, – sakė politikas.