Už tai ketvirtadienį balsavo 102 Seimo nariai, vienas pasisakė prieš – tai socialdemokratas Rimantas Sinkevičius. Balsuojant susilaikė dar 2 – „aušriečiai“ Saulius Bucevičius ir Dainoras Bradauskas.
Teisėsaugos akiratyje atsidūręs S. Skvernelis neslėpė – kreiptis į Seimą tokiomis aplinkybėmis jam nėra lengva.
„Gerbiami kolegos, tikrai nėra lengva situacija šiandien čia stovėti. Bet yra, kaip yra. Ir ši diena – ji yra svarbi mano kitame gyvenimo etape, tai tiesiog įgyti galimybę teisinėje valstybėje teisinėmis priemonėmis gintis ir ginti savo teises“, – iš plenarinių posėdžių salės tribūnos sakė S. Skvernelis.
Nufilmuotas momentas, kai Seime S. Skvernelis susigraudina: „Blemba...“
„Iki šio momento, deja, turint tokį statusą, reikėjo gintis nuo apkalbų, nuo gandų, nuo informacijos įvairiausios, kuri yra skleidžiama. Šis balsavimas yra labai svarbus, suteikiant man galimybę pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis ir Baudžiamojo proceso kodekse, ir tapti aktyviu baudžiamojo proceso dalyviu“, – akcentavo jis.
„Aišku, tai nėra džiaugsmingas dalykas, bet neišvengiamas. Norėčiau paprašyti jūsų visų drąsiai balsuoti už neliečiamybės panaikinimą – tokiu būdu, kaip jau minėjau, įgyjant man teisę gintis teisinėmis priemonėmis“, – ragino politikas.
Susiję straipsniai
Kreipdamasis į Seimą, S. Skvernelis graudinosi ir sunkiai rinko žodžius.
„Kadangi, kaip minėjau... Tie sprendimai gali įvykti bet kada... Blemba... Noriu padėkoti jums, tiems Seimo nariams, kurie palaikė. Nes tai yra drąsu. Parašė, paskambino – ypatingai tiems, iš kurių niekada nesitikėjau. Nes tokiose situacijose pasirodo, kas yra kas“, – sunkiai kalbėjo S. Skvernelis.
„Tiems, kurie pasinaudojo galimybe pašokinėti ant kaulų, paspardyti – neturiu irgi jokių pretenzijų ir priekaištų, jūs tokią teisę turite. Ir, matyt, tai irgi mano viena iš kainų“, – sakė jis, dar kartą dėkodamas tiems, kurie palaikė.
Svarsto galimybę trauktis iš Seimo
Kreipdamasis į parlamentarus, S. Skvernelis tvirtino, kad prisiėmė politinę atsakomybę – praėjusią savaitę politikas paliko jo įkurtą Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Anot jo, kai kuriems gali pasirodyti, jog kitas logiškas žingsnis – trauktis iš Seimo. S. Skvernelio teigimu, „jo darbotvarkėje yra toks klausimas“.
S. Skvernelio emocijos per kalbą Seime: kadruose – viską išduodančios veido išraiškos
„Tačiau šitoje salėje, turbūt, yra ne vienas kolega ir neabejoju, kad dar bus, kurie žino, kiek kainuoja teisinis procesas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Teisinis procesas yra tikrai nepigus ir kainuoja, tas lėšas reikia turėti, jeigu tu nori sėkmingai gintis“, – pridūrė jis.
„Tai, kas dabar vyksta, negali nubraukti tarnystės valstybei“
Nors prokurorai siekia pareikšti įtarimus S. Skverneliui, pats politikas teigė manantis, jog nepaisant vykstančio ikiteisminio tyrimo nurašyti jo ilgametį darbą valstybei – negalima.
„Viskam yra pradžia ir pabaiga. Dešimtmetis praėjo, aš labai netikėtai atsidūriau politikoje. Labai netikėtai iš jos ir pasitraukiu. Aišku, gaila, kad tokiomis aplinkybėmis“, – apgailestavo jis.
„Bet net ir tai, kas dabar vyksta, man atrodo, negali nubraukti tos tarnystės valstybei daugiau nei trijų dešimčių (metų – Lrytas) visose pareigose. Tikrai šitą dariau sąžiningai, dorai, o šitą procesą aš turiu išgyventi ir, tikėdamas teisinės valstybės principais, manau, kad apsiginsiu“, – aiškino jis.
Politikas tvirtino besitikintis objektyvaus ir nešališko teisėsaugos darbo. Vis tik, jis tvirtino manantis, jog šiandien valstybėje yra pamiršta nekaltumo prezumpcija.
„Nors šiandien aš stoviu prieš jus dar nebūdamas net įtariamasis ir, teoriškai žiūrint, dar gali taip būti, kad juo teoriškai nebūčiau, bet esu jau nuteistas – tapęs ir įtariamuoju, ir kaltinamuoju, ir teisiamuoju, ir nuteistuoju.
Ar aš galiu dėl to piktintis? Matyt, ne. Esu to vertas, jeigu tokie procesai vyksta. Bet tai nėra vien apie mane“, – kalbėjo ekspremjeras.
Kaip rašė Lrytas, antradienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą ir paprašė naikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę bei patraukti politiką baudžiamojon atsakomybėm.
Vasario pradžioje pareigūnų dėmesio sulaukusiam S. Skverneliui siekiama pareikšti įtarimus dėl kyšininkavimo Valstybinės augalininkystės tarnybos korupcijos byloje.
„Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų apie Sauliaus Skvernelio galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio „Kyšininkavimas“ 3 dalyje“, – iš Seimo tribūnos antradienį kalbėjo N. Grunskienė.
Pagal šį straipsnį kaltu pripažintam asmeniui teismas gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę.
Prokurorų duomenimis, įtariama, kad S. Skvernelis per tuometę patarėją ir įtarimų sulaukusią Agnę Silickienę priėmė kyšius, kurių bendra suma siekia ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų. Nurodoma, jog politikui galėjo būti atsilyginama už palankumą buvusiam Valstybinės augalininkystės tarnybos direktoriui Jurijui Kornijenko, išlaikant jį įstaigos vadovu ir vertinant jo bei tarnybos veiklą.
Pareigūnų teigimu, politikas esą žinojo, kad neteisėtas piniginis atlygis jam bus mokamas iš nusikalstamos veikos bendrininkų kyšininkavimo metu gautų pinigų.
Taip pat teigiama, kad nuo 2025 m. birželio organizuotos grupės nariai kas mėnesį skirstė gautus kyšius, fiksuodami tai apskaitose. Dokumentuose S. Skverneliui buvo priskirtas slapyvardis „Krabas“.
S. Skvernelis sutiko, kad jo teisinė neliečiamybė būtų naikinama supaprastinta tvarka – tai reiškia, jog Seimui nereikėjo sudaryti šiam klausimui svarstyti skirtos tyrimo komisijos.
Kaip skelbta, generalinei prokuratūrai pranešus apie siekį naikinti politiko teisinę neliečiamybę, S. Skvernelis pasitraukė iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei jos pirmininko posto. Tiesa, atsisakyti Seimo nario mandato jis nežada.
S. Skvernelis: jokio 51 tūkst. eurų aš neėmiau
Antradienį žurnalistams S. Skvernelis tikino, jog nedalyvavo jokioje jam inkriminuojamoje nusikalstamoje veikloje ir neėmė jokių pinigų iš buvusios patarėjos.
„Galiu šiandien pasakyti faktą, kad niekada su niekuo nesitariau, niekam nieko nežadėjau. Jokiems susitarimas nepritariau nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nei aplinkui, nei kažkokiu kitokiu būdu, kad būtų daromos nusikalstamos veikos“, – antradienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.
„Dar kartą galiu patvirtinti, labai aiškiai, suprantamai ir trumpai, kad jokio 51 tūkst. aš neėmiau, man niekas nesiūlė, dėl jo nesitariau, nediskutavau ir šitoje istorijoje galiu padėti tašką, kad to nebuvo“, – tvirtino parlamentaras.
Jis teigė raginsiąs Seimo narius palaikyti generalinės prokurorės prašymą. Iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pasitraukęs S. Skvernelis taip pat nurodė, kad jo politinė karjera yra baigta – pasibaigus šiai Seimo kadencijai, jis neketina dalyvauti jokiuose kituose rinkimuose.
Tiriama itin didelio masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje byla
Kaip skelbta, pernai gruodį Generalinė prokuratūra pranešė, jog nuo spalio pradžios atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos plataus masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.
Pareigūnai įtaria, jog iš augalus ir jų produktus gabenančių įmonių atstovų galėjo būti reikalaujami ir imami didelės vertės kyšiai už sertifikatus, reikalingus produkcijos gabenimui į trečiąsias šalis. Minėtus sertifikatus išduoda būtent Valstybinė augalininkystės tarnyba. Bendra kyšių suma siekia beveik 1,5 mln. eurų.
Tarp įtariamųjų – dabar jau nuo pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurijus Kornijenka, jo pavaduotojas Mantas Butas, buvę patarėjai A. Silickienė, Aurelijus Šapranauskas, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.
Prabėgus porai mėnesių po pirmųjų žinių apie pareigūnų veiksmus ir įtarimus dėl galimos korupcijos, vasario pradžioje pareigūnai pasibeldė į Seimo narių S. Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus duris – atliktos kratos politikų namuose bei darbo kabinetuose.
Vadovaudamas Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), K. Starkevičius paskyrė į pareigas byloje įtariamą buvusį Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorių J. Kornijenko.
Tuo metu kita įtariamoji – A. Silickienė – yra buvusi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė, buvusi S. Skvernelio patarėja ir buvusi partijos atstovė Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK). Sulaukusi įtarimų ji sustabdė narystę „Vardan Lietuvos“ gretose, pasitraukė ir iš VRK.
Po politikų kratų, A. Urbelis informavo, jog juos nuspręsta apklausti kaip specialiuosius liudytojus.
Tokiu statusu asmuo apklausiamas tuo atveju, kai teisėsauga domisi jo paties veiksmais, bet neturi pakankamai duomenų pateikti įtarimus arba to neįmanoma padaryti dėl teisinės neliečiamybės. Seimo nariai baudžiamojon atsakomybėm gali būti patraukti tik turint parlamento leidimą.
Tiesa, antradienį generalinė prokurorė informavo, jog įtarimai pareikšti ir buvusiam Seimo nariui Kaziui Starkevičiui. Iš viešosios erdvės pasitraukęs politikas kovo pradžioje pranešė, kad atsisako parlamentaro mandato.