Seime – permainų vėjai: netrukus susiformuos nauja frakcija, o koalicija praras du narius

Mišrią Seimo narių grupę sudaro parlamentarai, kurie neprisijungia prie kitų parlamentinių frakcijų. Jei Mišri Seimo narių grupė turi ne mažiau kaip septynis narius, ji įgauna praktiškai visas frakcijos teises.

Iki šios savaitės Mišriai parlamentarų grupei priklausė Viktoras Fiodorovas, Vytautas Sinica, Artūras Zuokas ir Vitalijus Šeršniovas.

Po generalinės prokurorės vizito paragintas buvusių bendražygių Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ paliko Saulius Skvernelis, antradienį taip pat oficialiai tapęs Mišrios Seimo narių grupės nariu.

Prie vadinamųjų „mišrūnų“ greičiausiai teks prisiglausti ir Lietuvos valstiečių žaliųjų ir krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽ-KŠS) frakcijos nariams I. Vėgėlei ir R. J. Jankūnui, kuriuos iš savo frakcijos mandagiai išprašė valstiečiai.

Sprendimas paraginti I. Vėgėlę ir R. J. Jankūną išeiti iš jungtinės valstiečių ir lenkų frakcijos buvo priimtas pirmadienį vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdybos posėdyje.

R. J. Jankūnas neseniai tapo Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininku, o I. Vėgėlė visaip bando sukurti savo politinį darinį, kuriam galėtų vadovauti, tad 11 narių šiuo metu turinčią LVŽ-KŠS frakciją realiai sudaro trys, o jei pasisektų I. Vėgėlei – sudarytų net ir keturios skirtingos partijos.

Valstiečiai pasakoja, kad I. Vėgėlė vis tiek beveik nesilanko LVŽ-KŠS frakcijos posėdžiuose, ateina tik tada, kai pačiam kažko reikia, be to, darosi sunku atsakyti už jųdviejų balsavimus, pavyzdžiui, kad ir dėl to paties Kapčiamiesčio poligono.

Apskritai sunku suprasti, ar R. J. Jankūnas ir I. Vėgėlė yra valdančiosios koalicijos atstovai, nes bent jau pastarasis ne kartą yra pareiškęs tokiu nesijaučiantis, tvirtino, kad parašo ant koalicinės sutarties nedėjo, nors to daryti jam net ir nereikėjo, nes sutartį pasirašė frakcijų seniūnai.

„Jeigu aš pajusiu, kad mano veiksmai gali trukdyti frakcijai, aš vienareikšmiškai priimsiu sprendimą. Aš tikrai nenoriu trukdyti LVŽ-KŠS frakcijai veikti vienu ar kitu būdu“, – pernai rugpjūtį Lrytas teigė I. Vėgėlė.

Valstiečių lyderis, europarlamentaras A. Veryga pasakojo, kad savuose partiniuose formatuose sprendimas paprašyti I. Vėgėlės ir R. J. Jankūno palikti frakciją gimė praėjusį penktadienį, o užtvirtintas buvo šį pirmadienį.

„Viena, kai skiriasi nuomonės, žmonės skirtingai balsuoja, bet jie atėję dirba su mūsų programa. (...) O dabar Rimas jau yra kitos partijos pirmininkas, ta partija turi savo darbotvarkę, Ignas buria savo politinį judėjimą, vėl ta darbotvarkė yra kažkokia kitokia. Logiška, kad frakcijai būti valdančiojoje daugumoje tokiomis aplinkybėmis yra sudėtinga“, – Lrytas aiškino A. Veryga.

Apie valstiečių sprendimą I. Vėgėlę ir R. J. Jankūną jis informavo savaitės pradžioje, dabar laukia jų pačių veiksmų.

„Jiems reikia laiko pagalvoti. Jie irgi turi savo matymą išdėstyti. Kolegos yra įgalioti dar su jais pasikalbėti, kaip čia mums toliau darbuotis, kiek galime išsaugoti bendradarbiavimą, nes yra dalykų, kur sutariame. Bet kitų politinių jėgų buvimas frakcijoje, kurios nesiderėjo dėl buvimo valdančiojoje koalicijoje, turi savo darbotvarkę, yra sudėtingas“, – pakartojo politikas.

Su valstiečiais vienoje frakcijoje dirba ir trys Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai, tačiau, anot A. Verygos, tai – visai kas kita, nes toks susitarimas buvo nuo pat pradžių.

Ar valstiečių derybinės galios, pavyzdžiui, dėliojant naują koaliciją, jei to prireiks, dabar nepasikeis, kai jų frakciją sudarys tik devyni žmonės?

„Kai ateis tas laikas, tada ir matysime. Nereikia naujų derybų, yra dar senų klausimų neišspręstų, kur tampomės mėnesių mėnesiais – ir pasipykstame, ir pajuokaujame. Aš esu informavęs Mindaugą Sinkevičių, kad yra pas mus tokios diskusijos partijoje dėl tų dviejų frakcijos žmonių.

Jūs teisingai ir sakote, kad tada valdančiosios daugumos dydis pasikeičia, bet, jeigu jis ir pasikeis, tai tikrai nereikšmingai. Tie du žmonės iš esmės kažko labai smarkiai valdančiajai daugumai, sakykime, mandatų prasme nepakeičia“, – svarstė A. Veryga.

Beje, įdomu ir tai, kad su devyniais parlamentarais LVŽ-KŠS frakcija valdo dvi ministerijas, kai su dvigubai daugiau – 18 Seimo narių – koalicijoje esanti „Nemuno aušra“ turi tiek pat.

Su Lrytas kalbėdamas I. Vėgėlė sakė apgailestaujantis, kad A. Veryga nenori telktis, o sprendimą esą priėmė Lenkų rinkimų akcijai už akių.

„Gaila, kad A. Veryga nemato būtinybės telktis, veikti panašių tikslų siekiantiems politikams. Jis mato tą frakciją kaip politinės partijos įrankį. Taip nutiko ir šiuo atveju – A. Veryga pasitarė savo partijoje ir pasakė, nors LLRA-KŠS apie tai net nežinojo“, – situaciją komentavo I. Vėgėlė.

Jis tikino jau prieš kurį laiką pats A. Verygą įspėjęs, kad jo netenkina, kaip vyksta diskusijos frakcijoje, ir svarsto apie pasitraukimą.

„Tas sprendimas jau brendo. Jau praėjusiais metais aš kalbėjausi su Aurelijumi apie tai, kad jeigu frakcija yra politinės partijos įrankis, jeigu ji ir toliau išliks tokia ir esminiais klausimais sprendimai bus priimami partijoje, o visi frakcijos nariai negalės dalyvauti, vertinti tų sprendimų, o bus tik frakcijos darinyje, tokioje frakcijoje dalyvauti mums nesigauna“, – aiškino politikas.

„Jeigu nėra noro telktis, kartu veikti bendru vektoriumi, belieka vienas dalykas – sakyti, tvarkoje, jeigu jūs planuojate tokį veikimo modelį, tuomet veiksime taip“, – tęsė jis.

I. Vėgėlę nustebino ir A. Verygos išdėstytas argumentas, kad išsiskiria valstiečių ir jo bei R. J. Jankūno programinės nuostatos.

Tai ką darys toliau?

„Jeigu bus priimtas toks sprendimas, aš neturiu jokio pasirinkimo: tas Seimo narys, kuris nepriklauso frakcijai, tampa Mišrios Seimo narių grupės nariu. Jūs esat teisi: man nesant LVŽ-KŠS frakcijos nariu ir nepasirinkus jokios kitos frakcijos, natūraliai esu Mišrioje grupėje“, – sakė politikas.

Ar sulaukė siūlymų jungtis iš kitų frakcijų, I. Vėgėlė atsakyti nepanoro, pabrėžė, kad tokiems klausimams dar per anksti.

Mišriai Seimo narių grupei dabar vadovauja V. Fiodorovas. Apie laukiantį „pagausėjimą“ politikas sako jau girdėjęs.

„Vietoj keturių jau esame penkiese ir dar du pakeliui – valstiečiai yra priėmę sprendimą, kad nei I. Vėgėlė, nei R. J. Jankūnas ten – nereikalingi, o mes pagal Seimo statutą priimame visus. Panašu, kad kažkuriuo metu pasipildysime ir būsime septyniese. Būsime nebe Mišri Seimo narių grupė, o frakcija“, – Lrytas komentavo V. Fiodorovas.

Jis teigė, kad I. Vėgėlė jau buvo atėjęs su klausimais, kaip vyksta procesai Mišrioje parlamentarų grupėje.

„Ignas yra pasidomėjęs, kokios yra Mišrios grupės teisės Seime, ar viskas tas pats, kas ir kitose frakcijose. Suprantu, kad jis žiūri pagal procedūras, ar kaip Seimo narys, priklausydamas Mišriai grupei, gali daryti viską tą patį, ką dabar daro valstiečių frakcijoje, kuri, mano įsitikinimu, dabar yra kur kas mišresnė, nei Mišri grupė. Matyt, jis apsiuostė, pasižiūrėjo ir laukia momento, kada tai padarys. Tai – tik laiko klausimas“, – įsitikinęs politikas.

I. Vėgėlė esą domėjosi ir galimybėmis tapti Mišrios parlamentarų grupės arba frakcijos seniūnu.

„Jis to neslepia, kad norėtų būti frakcijos seniūnas. Jis, matyt, norėtų būti ir ministras, ir prezidentas. Žmogus yra gimęs nebūti paprastose pareigose, o dabar reikia su tuo taikstytis“, – ironizavo V. Fiodorovas.

Tai, kad Mišri Seimo narių grupė taps frakcija, anot jo, iš esmės nieko nekeičia – visi politikai yra skirtingi, gali balsuoti kaip nori, atsiranda tik papildomų privilegijų, kaip frakcijos referentas bei papildomas biudžetas parlamentinei veiklai skirtoms išlaidoms.

Politikas neatmeta, kad su laiku Mišri parlamentarų grupė, kaip įprasta, tik didės, nes vis daugės pykčių tarpusavyje.

„Galiu pasakyti taip, kad į mėnesį bent vienas kitas ateina pasidomėti, kas būtų, jeigu būtų. Iš įvairių frakcijų. Bet labiau iš valdančiųjų. Rimtai ar nerimtai pasvarstančių yra. Ieškoti sau vietos – nuolatinis procesas Seime.

Negaliu pasakyti, kad visi kolegos yra patenkinti vietomis, kuriose yra. Matyt, pasimatuoja temperatūras“, – apibendrino V. Fiodorovas.