Per slaptą balsavimą už balsavo 67 Seimo nariai, 3 prieš, 6 susilaikė. Vienas biuletenis pripažintas negaliojančiu.
Prezidento Gitano Nausėdos teikiama kandidatūra parlamentarams buvo pristatyta balandžio pradžioje.
Kaip tuomet teigė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, prezidento pasirinkimą lėmė T. Davulio turimos ir šioms pareigoms būtinos kompetencijos bei patirtis, siekis užtikrinti KT tarptautinį bendradarbiavimą.
Susiję straipsniai
Teisėjas turi 28 metų teisinio pedagoginio, mokslinio darbo patirtį, yra profesorius, dirbęs Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanu. Teisėjas taip pat turi teisėkūros patirties, yra sukaupęs didelę darbo patirtį žmogaus teisių srityje.
Prisistatydamas parlamentarams T. Davulis pabrėžė – jei bus paskirtas į šias pareigas, sieks didinti KT prieinamumą, matomumą ir įsitraukimą. Jis taip pat akcentavo būtinybę plėtoti teismų dialogą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.
Dekretą, kuriuo Seimui teikiama skirti T. Davulį KT vadovu, prezidentas pasirašė kovo pabaigoje. Kandidatas nuo 2023 m. dirba KT teisėju, į šias pareigas jį taip pat pasiūlė G. Nausėda.
Pasibaigus KT pirmininko Gintaro Godos kadencijai, šiuo metu teismui laikinai vadovauja teisėjas Vytautas Mizaras.
KT sudėtis atsinaujino
ELTA primena, kad kovą Seime prisiekė trys naujai paskirti KT teisėjai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkės Danguolės Bublienės pasiūlytas Artūras Driukas, prezidento G. Nausėdos teiktas Haroldas Šinkūnas bei Seimo pirmininko Juozo Oleko pristatytas Artūras Drigotas.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Konstitucija numato, jog į šias pareigas gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.