Ar įmanoma dar kuo nors nustebinti Lietuvos rinkėjus? Parlamentaras Ignas Vėgėlė pasišovė suburti naują politinę jėgą ir netgi paskelbė konkursą jos pavadinimui.

I. Vėgėlė siekia suburti partijas, kurios nepatenka į Seimą, nes nesurenka 5 proc. balsų, reikalingų barjerui peržengti. Taigi, nemažai balsų nueina į „šiukšlių dėžę“ – daug partijų dalyvauja rinkimuose, bet nesurenka tiek, kad patektų į parlamentą.

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ apie tai kalbėjo pats mišrios Seimo grupės frakcijos narys I. Vėgėlė, taip pat Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas ir buvęs Seimo narys Andrius Mazuronis.

Žada telkti naują sąjūdį

[[ge:lrytas:lrytas:42321836]]

„Reikia suburti aktyvius Lietuvos piliečius ir įtelkti į naująjį sąjūdį. Dėl to, kas vyksta Lietuvos valstybėje dabar, kaip ji yra valdoma, niekas negalim pasakyti, kad jaučiamės čia patogiai ir komfortiškai. Tai yra negirdėjimas tautos, negirdėjimas piliečių, sprendimai priimami absoliučiai nepagrįsti.

Turbūt nėra Seime didžiosios politinės jėgos, kurios nariai neturėtų pareikštų įtarimų, kaltinimų arba net ir kalėjimo“, – kritikos negailėjo I. Vėgėlė, žadėdamas nuo kitos savaitės pradėti „didįjį turą po Lietuvą“.

[[ge:lrytas:lrytas:42162897]][[ge:lrytas:lrytas:42202127]][[ge:lrytas:lrytas:42149826]][[ge:lrytas:lrytas:42135805]][[ge:lrytas:lrytas:42135441]]

„Lietuva telkiasi – Marijampolė, Visaginas, Radviliškis, Prienai, Lazdijai – nuo šitų miestų pradedu kelionę po Lietuvą ir kalbu apie tai, ką turim toliau daryti.

Ir pirmas veiksmas nėra politinės partijos kūrimas arba politinių jėgų telkimas, – sakė jis. – Pirmas veiksmas – tai yra susitelkimas į sąjūdį. Antras veiksmas yra sprendimas kurti politinę jėgą arba tiems, kurie yra susitelkę į įtelkties komitetus, telktis tuose regionuose į nepriklausomus komitetus ir eiti į savivaldą, jeigu jie nori.

[[ge:lrytas:lrytas:39200996]]

Na, bet jeigu visuomenė sakys, kad mums reikia vieningos politinės jėgos, turės būti priimtas sprendimas kurti politinę jėgą.“

Pasak I. Vėgėlės, tai turėtų būti nauja politinė jėga, suburta pagal vertybines pozicijas ir asmenybes, o ne sukurta jau egzistuojančių politinių jėgų pagrindu. „Sudedant visus šituos į krūvą, apie 15–20 proc. tikrai yra garantuoti“, – ambicingai kalbėjo I. Vėgėlė.

Kam Lietuvai šiuo metu reikia naujo sąjūdžio?

„Mano vertinimu, šiuo metu politikai priima sprendimus nepagrįsdami jų savo rinkėjams. Ne tai, kad nediskutuodami, negirdėdami, bet net nepagrįsdami. Kapčiamiesčio poligono pavyzdys parodė, kad politikai – krašto apsaugos ministras, prezidentas, – net neatsako į elementarų klausimą: „pateikit duomenis, kodėl jūs taip darot?“

Daug kas daroma už akių. Taip, politikoje ir anksčiau tas buvo daroma, bet dabar tai daroma tiesiog masiškai“, – sakė I. Vėgėlė.

Padėtis naujam dariniui – palanki

„Akivaizdu, kad mes stebim naujo politinio darinio, kaip jį bepavadintum – ar sąjūdžiu, ar judėjimu, ar partija, ar organizacija, – įsisteigimą, – konstatavo A. Mazuronis. – Šnekos, gandai apie tai jau vyko pakankamai seniai. Kaune buvo jūsų suvažiavimas.

Man kaip rinkėjui, kaip piliečiui yra gerai, kai yra didesnis pasirinkimas, kai aš turiu teisę ir galimybę pasirinkti, kai matau platesnį spektrą žmonių, judėjimų ar organizacijų, už ką aš galiu balsuoti.

Ignui iš tiesų dabar labai palanki terpė kurti judėjimą ar sąjūdį, nes tai, ką mes dabar stebim, yra visiškas politinės sistemos nuo kairės iki dešinės savęs sunaikinimas savo pačių rankomis.

Ignas turi politinį kapitalą, tas atsispindi ir įvairiausiose apklausose. Kodėl nebandyti to kapitalo kažkaip realizuoti pasinaudojant esama politine situacija, kai praktiškai visos politinės jėgos yra save vienaip ar kitaip susigniuždžiusios?“, – klausė buvęs Seimo narys.

[[ge:lrytas:lrytas:42366337]]

„Mažesnės partijos visada buriasi, jeigu yra stiprus lyderis. Ir mūsų politinė sistema yra tokia, kad net ir didžiųjų partijų nemaža dalis sėkmės priklauso nuo to, kas yra jų lyderiai, kas yra pirmose pozicijose. Ar socialdemokratai turėtų šiandien 52 Seimo narius, jeigu pirmoji nebūtų buvusi Vilija Blinkevičiūtė, o, sakykim, Gintautas Paluckas? Lyderio vaidmuo yra labai svarbus ir visiškai nesvarbu, kas apie jį buriasi – ar mažesnės partijos, ar didesnės“, – svarstė A. Mazuronis.

Bet iššūkių, pasak jo, tikrai bus labai daug. „Pirma – tai labai aiškiai identifikuoti, kodėl tai yra daroma ir ką jūs darot, kad labai aiškiai žmonės suprastų. Antras dalykas – tai suburti komandą iš tiesų tvarkingų, kompetentingų žmonių, keliančių visuomenės pasitikėjimą, neskaldančių.

Ir trečias, turbūt paskutinis pagal eilę, bet ne paskutinis pagal svarbą – tai sugebėti tuos surinktus žmones suvairuoti ir išlaviruoti, nes dažnu atveju tai būna žmonės, turintys mažai patirties politiniame gyvenime. Kai prasideda įvairiausi politiniai žaidimai, žaidimėliai ir intrigos, kartais žmonės labai sunkiai psichologiškai tą atlaiko“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Dėl rinkėjų konkuruos su R. Žemaitaičiu?

I. Vėgėlė kalba apie politinį darinį, kuris nebūtų poliarizuotas – kiek apskritai tai realu? Politologas L. Kontrimas atkreipė dėmesį, kad realybė keičiasi.

„Mes buvome įpratę matyti ideologinę poliarizaciją. Dar visai neseniai matėme, kad partijos į rinkimus eidavo su skirtingom programom. Dabar gi poliarizacija yra emocinė, tai yra vartotojų poliarizacija.

Kitaip tariant, partijos pradėjo dirbti ne pagal tą programinę įrangą, pagal kurią jos yra sukurtos, ir jų paskirtis dabar – ne emociškai poliarizuoti žmones, o kaip tik parodyti, kaip valdyti valstybę randant geriausius sprendimus tautai.

Ką šitokiame kontekste Ignas Vėgelė daro? Jis iš principo ateina į kovą su R. Žemaitaičiu, su kai kuriais kitais, kurie bando užimti tą apie 40 proc. rinkėjų būrį, kuris „plaukioja“. Beje, į jį taip pat atplaukia kartais ir tradiciniai Tėvynės sąjungos, socdemų rinkėjai. Tai yra kartais net iki 50 procentų mūsų rinkėjų, kurie laukia ir dažniausiai rinkimų metu gauna naują lyderį, naują veikėją“, – sakė L. Kontrimas.

[[ge:lrytas:lrytas:42366342]]

Tik svarbu, kad ta nauja politinė jėga „neišsivaikščiotų“ pirma laiko. L. Kontrimas priminė situaciją su Šeimų sąjūdžiu, kuris teikė daug vilčių, bet galiausiai nieko neišėjo.

„Laikas yra geras ir įdomus. Ar nepritrūks kvapo ir energijos? Iki tų rinkimų, kurie yra nacionaliniai, yra daug laiko. Be to, konkurentai, jau bent jau dešinėje, yra stipriai ir gerai išvedę kariuomenę į poziciją. Tik laimė, kad socdemai dar vis nesugeba“, – svarstė politologas.

Nesieks sujungti visų

„Yra tikrai sunku sutelkti mažų partijų vadus, – pripažino I. Vėgėlė. – Kartais iš tiesų stiprus lyderis gali bandyti tai daryti, aš tą bandau daryti. Bet neretai daug ką lemia asmeniškumai, įvairūs vidiniai interesai, finansiniai įvairūs interesai. Tai nėra lengva.

Todėl aš nesu užsispyręs, kad reikia sujungti visus. Aš visada pabrėžiu, kad jungsiu ir sieksiu sujungti tuos, kurie norės jungtis“, – sakė Seimo narys.

Jis priminė nuo prezidento rinkimų kampanijos kalbėjęs apie ideologiją, ką reikėtų padaryti Lietuvai: „Labai aiškiai deklaravau, ką reikėtų padaryt, kaip reikėtų padaryt. Lygiai tą patį deklaruoju ir dabar.“ I. Vėgėlė kritikavo partijų ideologinį susipriešinimą, taip stengiantis mobilizuoti savo rinkėjus, bet demonizuoti oponentus.

Politologas L. Kontrimas atkreipė dėmesį į dar nuo Rolando Pakso laikų pasikeitusią situaciją, kai į pirmą vietą išsiveržė nebe ideologijos, o asmenybės.

„Prisiminkite, kad partijos pergalvojo rėmimo ir finansavimo sisteminį pokytį. Tai yra biudžetiniai pinigai. Kitaip tariant, partijos nebeprivalo ideologiškai, programiškai vilioti žmones, vilioti. O kuo? Ogi šou, asmenybinių šou. O asmenybinių šou visada yra emocinis“, – sakė L. Kontrimas.

[[ge:lrytas:lrytas:42366341]]

Nauja politinė jėga neišvengiamai susidurs su finansavimo iššūkiais.

„Įsivaizduokit, kaip naujai politinei jėgai be politinio finansavimo ir be paramos galimybės dalyvauti savivaldos rinkimuose? Žmonės sako: „Gerai, aš eisiu į savivaldos rinkimus, bet žinai, reikia 1500 užstato, aš neturiu.“ Paprastai užstatus sumoka partijos.

Kaip surasti naujai politinei partijai norint iškelt kandidatus per visą Lietuvą, 60 ar 65 tūkst. eurų vien užstatui? Čia jau nekalbu apie veikimo mechanizmą.

Politinė sistema taip save sucementavo, kad negalėtų niekas į vidų ateiti nepažeisdamas jų pačių nustatytų taisyklių“, – piktinosi I. Vėgėlė.

Save laiko dešiniuoju

Paprašytas apibrėžti savo ideologiją I. Vėgėlė prisipažino linkstantis į dešinę.

„Ekonomiškai esu liberalus, ta prasme esu į dešinę. Aš manau, kad valstybė privalo sudaryti verslui sąlygas veikti, sukurti geresnes, negu kad turi latviai, lenkai ir taip toliau.

Antras dalykas – politinės sistemos atrakinimas. Tai yra padarymas taip, kad piliečiai galėtų įtakoti sprendimus. Tai yra referendumo kartelės mažinimas, peticijų teisės atkūrimas.

Trečias dalykas – mano supratimu, mūsų užsienio politika turi būti išmintinga, kuri išvengtų karo. Mes turim labai racionaliai dėliotis, kas mums naudinga, kas nenaudinga. Nesidairyti pagal bendrą šūkį, kad reikia reikia uždaryti tranzitą į Kaliningradą – tai uždarom tranzitą į Kaliningradą, o tada dairomės, kas čia mus apgins, ar Amerika, ar Europa?“ – savo ideologinę kryptį aiškino I. Vėgėlė.

Koks naujojo judėjimo ryšys su I. Vėgėlės bendražygio Rimo Jankūno perimta iš Petro Gražulio partija „Tautos ir teisingumo sąjunga“?

„Rimas Jankūnas priėmė savarankišką sprendimą. Jo mintys sutampa su mano ta kryptimi, kad reikėtų telktis, kad reikėtų ieškoti kuo didesnės vertybinių jėgų vienybės, – apie panašumus kalbėjo I. Vėgėlė. – Aš tikiu, kad yra galimybė susitelkti kartu.“

Jis neatmetė galimybės telktis su tokiais politikais, kaip Petras Gražulis, Rimas Jankūnas ar Rimantas Dagys.

„Man labai imponuotų naujų žmonių pritraukt, kas yra labai sudėtinga, – sakė I. Vėgėlė. – Pagrindinis tikslas, ką dabar ir darau, tai yra rasti kuo daugiau naujų žmonių ir įtraukti juos į aktyvų politinį veikimą. Jeigu tos politinės partijos, kuriose jie yra, nuspręs telktis, ir bendra organizacija nuspręs, kad reikia telktis kartu su jais, jie atsiras toj politinėj jėgoj vienareikšmiškai.

Aš puikiausiai suprantu, kad dalis šių žmonių yra demonizuoti. Dalis žmonių, kurie yra tose mažose politinėse partijose, yra padaryti juokdariais, iš jų šaipomasi.

Aš tą puikiausiai suprantu ir mano tikslas yra nesikoncentruoti į tas asmenybes, o į naujas asmenybes, ir kartu su visais telktis. Nes kitą kartą sutelkus tokias „aštrias“ asmenybes ir yra labai didelė rizika, kad jos išskaldys iš vidaus. Šito reikia vengti.“

[[ge:lrytas:lrytas:42366340]]

Ar turi šansą tapti naujuoju prezidentu?

2029 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose nebegalės kandidatuoti dabartinis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda. Ar I. Vėgėlė, jau kartą dalyvavęs ir apklausose vis dar esantis populiariausias, mato savo šansą?

„Kandidatų šituose prezidento rinkimuose bus tiek, kad, mano manymu, į nacionalinį transliuotoją, kuris privalės rengti debatus, visi nesutilps. [Per anuos rinkimus] mano veiksmas buvo sudėtingas, tai yra – mesti iššūkį einančiam pareigas prezidentui, ir aš žinojau, kad pergalės šansas yra labai labai menkas. Bet reikėjo sukrėsti sistemą, reikėjo pasakyti, ką reikia daryti.

Kalbant apie 2029 metus, kadangi erdvė yra labai plati, tai aš ir palieku tą erdvę atidarytą. Aš manau, kad priimti sprendimus dėl prezidento rinkimų reikia, kai liks kokie pusantrų – dveji metai“, – sakė I. Vėgėlė.

Politikas sakė, kad dalyvautų prezidento rinkimuose tuo atveju, jeigu matytų realių šansų laimėti. „Dalyvauti vien tik tam, kad dalyvaučiau, neketinu“, – patikino.

Į politiką atvedė idealizmas

I. Vėgėlė žadėjo išlikti idealistas, nepaisant liūdnos politinės realybės, kai aukštiems politikams yra pareiškiami ir įtarimai, ir kaltinimai nusikalstama veika, o generalinė prokurorė Seime lankosi dažniau negu Lietuvos banko vadovas ir netgi negu kai kurie Seimo nariai.

„Aš atėjau į politiką turėdamas susikūręs pilną gerbūvį, turėdamas puikų darbą, turėdamas puikias galimybes, studijuodamas dar ir antrą specialybę, turėdamas verslų, visokių minčių. Ir atėjau į politiką, įmetė mane per tą COVID pandemiją dėl žmogaus teisių klausimo, kurį kėliau visą laiką. Atsidūriau čia grynai iš idealistinių paskatų. Ir aš tuo idealizmu, mano supratimu, užkrėčiau didelę dalį Lietuvos žmonių.

Ir aš tą drąsiai galiu pasakyti. Man vieninteliam turbūt per visą Lietuvos istoriją pavyko surinkti prezidento rinkiminei kampanijai pinigus viešai deklaravusių žmonių virš 220–230 tūkstančių. Tai yra nežmoniškai didžiulis emocinis ryšys, kurį turėjau pats atiduoti ir kurį man atidavė žmonės. Ir aš už tai esu labai dėkingas.

Ir aš galvoju, kad tik šitas ideologinis užtaisas gali kažką pakeisti, nes šita politinė sistema finansų neleidžia atsinešti iš niekur. Net man pačiam neleido investuoti į prezidento rinkiminę kampaniją, nors aš buvau pasiryžęs tai padaryti. Yra labai aiškios ribos“, – sakė I. Vėgėlė.

L. Kontrimas pritarė, kad idealizmas – labai kabinanti tema ir geras įvaizdžio bruožas. „Bet formulė yra labai paprasta, kaip trupmenoje. Jeigu mūsų vardiklyje yra Lietuva ir jos interesai, tai visos kitos temos arba siūlymai turėtų anksčiau ar vėliau pagrįsti tavo idealizmą arba priimtus sprendimus, kad tu dirbi tam. Dėl to reikia labai sekti ne tiktai retoriką, bet ir darbus“, – priminė politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:42366339]]

Tarp siūlomų pavadinimų – ir patyčios

Tarp naujam politiniam judėjimui siūlomų pavadinimų – ir ironiški, kaip žuvys, dumblas, ir, pasak I. Vėgėlės, gana simpatiški pavadinimai, pavyzdžiui, iš Lietuvos himno paimti žodžiai „Tiesa ir šviesa“.

„Bet Ignai, dumblas nėra blogai, nes jeigu dumblo Lietuvoj yra labai daug, tai kažkas turi jį išmėžti“, – pajuokavo L. Kontrimas.

Besiformuojanti nauja politinė jėga – I. Vėgėlė kyla į kovą su R. Žemaitaičiu?