ELTA glaustai: G. Paluckui pareikšti įtarimai, pas R. Žemaitaitį ir D. Petkevičienę atliktos kratos

Ketvirtadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atliko kratas „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio bei jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės Seimo kabinetuose, partijos būstinėje, „aušriečių“ lyderio namuose bei jo pavaduotojos bute parlamento viešbutyje. Tarnyba patvirtino, jog kratos buvo vykdomos atliekant tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos partijai.

Taip pat ketvirtadienį pranešta apie pareikštus įtarimus buvusiam ministrui pirmininkui Gintautui Paluckui – jis įtariamas neteisėtu praturtėjimu.

Remigijaus Žemaitaičio bei Daivos Petkevičienės kabinetuose, gyvenamosiose vietose bei „Nemuno aušros“ būstinėje atliktos kratos. Kaip pranešė FNTT, kratos vykdytos atliekant tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos partijai. „Aušriečių“ pirmininkas R. Žemaitaitis teigė, jog kratų metu buvo paimti du telefonai, kompiuteris bei planšetė. Tuo metu jo pavaduotoja D. Petkevičienė nurodė, jog pareigūnai nieko nerado. Reaguodamas į šias naujienas prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, jog preciziškas tarnybų darbas padės apvalyti politinę aplinką nuo „dalykų, kurių politikoje neturi būti“. Tuo metu Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sakė neabejojantis, kad teisėsaugos institucijos dirba nešališkai, bei kartojo, kad artimiausiu metu jo vadovaujama partija apsispręs dėl tolesnio darbo su „aušriečiais“.

Ekspremjerui Gintautui Paluckui pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo. Šią informaciją po apsilankymo Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) parlamentaras pats patvirtino žurnalistams. G. Paluckas teigė parodymų nedavęs, nes jau tris kartus tai darė kaip specialusis liudytojas. STT pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad parlamentaras kartu su sutuoktine Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto – įnešant grynuosius pinigus į bankus, už grynuosius įsigyjant automobilius, nekilnojamąjį turtą bei vertybinius popierius. Šį turtą ekspremjeras su sutuoktine galėjo įsigyti nuo 2010 m. gruodžio iki 2024 m. pabaigos. Kaip įtariama, G. Paluckas šį turtą įsigijo žinodamas, kad jis negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Parlamentaras yra sustabdęs narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP).

Panevėžio apygardos teismas atmetė paramediko Manto Sadausko nužudymu įtariamos buvusios jo sutuoktinės Justinos Sadauskienės advokato Vaidoto Sviderskio skundą, kuriuo prašyta panaikinti moteriai skirtą suėmimą. Po šio sprendimo įtariamoji ir toliau lieka suimta dviejų mėnesių laikotarpiui. Moteriai pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo. Anot įtariamosios advokato V. Sviderskio, ji kaltės nepripažįsta. M. Sadausko nužudymo tyrime be J. Sadauskienė įtarimai pareikšti dar dviem asmenims: vienas jų paleistas į laisvę už užstatą, kitas yra suimtas dviejų mėnesių laikotarpiui. Paramediko M. Sadausko kūnas rastas balandžio 21 d. Panevėžio rajone esančios sodybos teritorijoje. Kaip įtariama, nužudyto asmens kūnas buvo susuktas į batutą ir užkastas sodybos teritorijoje. Anot pareigūnų, M. Sadausko nužudymo motyvas gali būti susijęs su asmeninio pobūdžio nesutarimais.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tirs, ar buvęs premjeras Gintautas Paluckas šiurkščiai nepažeidė Rinkimų kodekso. Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį vykusio posėdžio metu. Tyrimą nuspręsta pradėti po Seimo konservatorių ir liberalo Eugenijaus Gentvilo kreipimosi, kuriame prašoma nustatyti, ar socialdemokratas G. Paluckas nepadarė šiurkštaus rinkimų kodekso pažeidimo, kai 2024 m. rugpjūtį pasirašė ir VRK pateikė kandidato į Seimo narius anketą, kurioje į klausimą, ar turi nebaigtą atlikti teismo paskirtą bausmę ar baudžiamojo kodekso (BK) priemonę, atsakė neigiamai. Pažymima, kad anketoje G. Paluckas nurodė, jog jo teistumas už tyčinį apysunkį nusikaltimą išnyko 2013 m., bet faktiniai duomenys esą rodo, jog politikas priteistą turtinę žalą atlygino tik 2025 m., jau eidamas Seimo nario pareigas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako kol kas nematantis galimybių Europos lyderiams megzti kontaktą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Taip jis kalbėjo paklaustas apie Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo pareiškimą, jog Europai atėjo laikas užmegzti ryšį su Maskva. Pasak Lietuvos lyderio, apie tokį kontaktą būtų galima kalbėti tik tuomet, kai Rusija pademonstruotų norą užbaigti karą Ukrainoje. Savo ruožtu Lietuvoje viešintis A. Stubbas pažymėjo, jog toks kontaktas, jei vis dėlto būtų nuspręsta jį megzti, turėtų prasidėti tuomet, kai Ukraina būtų stipriojoje pozicijoje, o taip, pasak Suomijos vadovo, šiuo metu ir yra.

Šalies vadovas sako, jog šiuo metu Rusija nėra pajėgi kariauti dviem frontais. Todėl, pasak G. Nausėdos, tikimybė, jog Maskva artimiausiu metu imsis karinių veiksmų prieš Baltijos šalis, yra menka. Tiesa, šalies vadovas akcentuoja, kad provokacijų tikimybė ir toliau išlieka. Taip jis kalbėjo pasirodžius informacijai, kad Rusija plečia karinius pajėgumus prie NATO sienų ir susiklosčius palankioms sąlygoms galėtų nuspręsti pulti Aljanso šalis, bet patikimas atgrasymas galėtų tam užkirsti kelią. Apie tai praėjusią savaitę kalbėjo Federalinės saugumo politikos akademijos (BAKS) prezidentas, Bundesvero generolas majoras Wolfasas Jürgenas Stahlas.

Prie premjerės Ingos Ruginienės komandos jungiasi buvusios Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės kabinete dirbęs Rosvaldas Gorbačiovas. Jis bus atsakingas už strateginės komunikacijos klausimus. Apie tai, jog prie I. Ruginienės komandos turėtų prisijungti buvęs Graužinienės patarėjas, gegužės pradžioje pranešė naujienų portalas „Delfi“. Skelbta, jog R. Gorbačiovas anksčiau yra dirbęs buvusio prezidento Rolando Pakso komandoje, taip pat ėjo buvusio finansų ministro Rimanto Šadžiaus patarėjo pareigas.

Seimas linkęs pritarti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadų naikinimui. Ketvirtadienį po svarstymo šiai iniciatyvai pritarė 61 parlamentaras, 12 balsavo prieš, o dar 8 susilaikė. Iniciatyvai naikinti komisijos išvadas Seimas po pateikimo pritarė gruodį. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius kartu su nariais Pauliumi Visocku ir Tomu Martinaičiu parengė siūlymą naikinti vadinamosios VSD pranešėjo komisijos išvadas. Pats R. Sinkevičius tuomet tikino, kad šia iniciatyva siekiama įgyvendinti KT nutarimą.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijos jaučiamas „suaktyvėjimas“ Europos Sąjungos (ES) lygiu sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą atnaujinimo klausimu. Kaip skelbė naujienų portalas Lrytas.lt, užsienio reikalų ministras apie tai, kad Lietuva sulaukia JAV spaudimo dėl baltarusiškų trąšų tranzito, kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos posėdyje trečiadienį. Ministras ketvirtadienį teigė nekomentuosiantis uždarame posėdyje išsakytų teiginių, tačiau pažymėjo, kad, nepaisant pokyčių JAV retorikoje, Lietuva laikosi bendros ES pozicijos – sankcijos Baltarusijai Bendrijoje pratęstos iki kitų metų vasario, todėl apie ribojimų atšaukimą dabar diskutuoti nėra reikalo. Kaip skelbė ELTA, buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m., 2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES. Tuo metu Lietuvos valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo praėjusią savaitę Seimo priimtą Klaipėdos jūrų uosto įstatymą. Anot šalies vadovo, parlamento patvirtintas projektas leistų į šalies teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, kai tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Anot G. Nausėdos, Konstitucijoje įtvirtintas draudimas šalyje būti masinio naikinimo ginklams yra „absoliutaus pobūdžio ir neturintis jokių išimčių“, todėl jis grąžino parlamentui minėtą įstatymą svarstyti pakartotinai. G. Nausėda siūlo atitinkamą įstatymo dalį pakeisti ir nustatyti, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos jūrų uostą yra draudžiama. Pasak jo, Lietuva pasitiki NATO kolektyviniu branduoliniu atgrasymu, yra aktyvi Aljanso branduolinės politikos dalyvė. Kaip skelbė ELTA, Seimas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlytai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pertvarkai.

Palemone pradėtos 45,2 mln. eurų (su PVM) vertės krovos aikštelės ir trijų geležinkelio vėžių statybos. Numatoma, jog naujoji Kauno intermodalinio terminalo infrastruktūra bus skirta priimti sąjungininkų pajėgumus, ginkluotę ir taps didžiausiu karinės logistikos centru Baltijos šalyse. Valstybinės „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) teigimu, naujoji infrastruktūra sustiprins Lietuvos galimybes priimti ir efektyviai aptarnauti NATO karinius krovinius, padidins šalies vaidmenį Aljanso logistikos grandinėje. Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, naująjį karinės logistikos centrą planuojama pastatyti per metus, užbaigti 2027 m. vasaros pradžioje. Projektą įgyvendins sutartį su grupės infrastruktūros įmone „LTG Infra“ pasirašiusios statybų įmonės „Gevalda“, „Kauno keliai“ ir „Statybų techninė priežiūra“.

Prancūzijos teismams leidus Lietuvai išduoti pernai šalyje sulaikytą vieną buvusių bankrutavusio „Snoro“ banko vadovų Vladimirą Antonovą, Generalinė prokuratūra teigia, kad už faktinį bankininko perėmimą yra atsakinga Lietuvos kriminalinė policija. Kaip Eltai patvirtino prokuratūra, trečiadienį Prancūzijos Kasaciniam teismui atmetus V. Antonovo skundą, įsiteisėjo balandžio 3 d. priimtas Reno apeliacinio teismo sprendimas dėl ekstradicijos. Apie Vilniuje nuteisto kalėti buvusio „Snoro“ vadovo sulaikymą Prancūzijoje Lietuvos prokuratūra pranešė pernai gruodį, jis buvo sulaikytas Badeno mieste. V. Antonovas užpernai lapkritį Lietuvoje nuteistas kalėti už akių, ieškomas buvo nuo 2011 m. Šis teismo nuosprendis – ne galutinis, jį advokatai yra apskundę Lietuvos apeliaciniam teismui, jis bylą turėjo pradėti nagrinėti balandžio 15 d., tačiau tuo metu nepavyko, bylos nagrinėjimą paprašius atidėti V. Antonovo gynėjui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Pekine susitiko su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. JAV prezidentas Kinijos vadovą vadino puikiu lyderiu ir draugu bei prognozavo, kad jų šalių laukia „fantastiška bendra ateitis“, o šis iškart pareiškė, jog abi pusės „turėtų būti ne konkurentės, o partnerės“, ir nedelsiant pabrėžė demokratiškai valdomo Taivano, kurį Pekinas laiko savo teritorija, problemą. Xi Jinpingas perspėjo, kad jei šis klausimas „bus sprendžiamas netinkamai“, abi didžiosios valstybės „gali įsivelti į konfliktą“. Vizito metu D. Trumpas atsisakė kalbėti Taivano tema, nepaisant daugybės žurnalistų klausimų, o JAV iždo sekretorius vėliau pareiškė, kad JAV prezidentas pasakys daugiau apie Taivaną „artimiausiomis dienomis“. D. Trumpas gyrė derybas Pekine, per kurias taip pat aptartas karas Irane ir dirbtinio intelekto technologijų ateitis, kaip „nepaprastai pozityvias“, ir pakvietė Kinijos vadovą su žmona rugsėjo 24 d. apsilankyti Baltuosiuose rūmuose.

Atsistatydino Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silinia. Šio žingsnio ji ėmėsi praradusi koalicijos partnerės paramą po nesutarimų dėl į Latviją praėjusią savaitę įskridusių dronų, iš kurių bent vienas sudužo Latgalėje, apgadindamas naftos saugyklą. E. Silinia sekmadienį paskelbė po šio incidento atleidžianti Gynybos ministrą Andrį Sprūdą, tačiau šis jos pranešimas sutapo su paties ministro atsistatydinimu. Šią savaitę E. Silinia siekė, kad vadovavimą Gynybos ministerijai perimtų pulkininkas Raivis Melnis, o ne koalicijos partnerės atstovas. Koalicijos partnerė trečiadienį kreipėsi į Latvijos prezidentą, ragindamas pradėti konsultacijas dėl naujos Vyriausybės sudarymo.

Atsistatydino Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos ministras Wesas Streetingas. Manoma, kad jis ketina mesti iššūkį ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui dėl Leiboristų partijos lyderio posto po praėjusią savaitę partijai itin nesėkmingai pasibaigusių savivaldos rinkimų. W. Streetingas savo atsistatydinimo laiške teigė praradęs pasitikėjimą K. Starmerio vadovavimu, kurį griežtai sukritikavo dėl vizijos nebuvimo ir dreifavimo, užuot nustačius politinę kryptį. Apie kandidatavimą į partijos lyderius savo laiške jis oficialiai nepranešė, tik minėjo, kad „kandidatų turėtų būti daug“ ir „kuo geriausių“.

Rusija ketvirtadienio rytą kelias valandas šimtais dronų ir dešimtimis raketų atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą. Per šias atakas žuvo mažiausiai 7 žmonės, dar 45 liko sužeisti. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 675 puolamuosius bepiločius orlaivius ir 56 raketas, kurios daugiausia buvo nukreiptos į Kyjivą, ir pridūrė, jog 652 dronus ir 41 raketą oro gynybos daliniai numušė. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad atakos Kyjive rodo, jog Rusija atvirai tyčiojasi iš pastangų užbaigti karą.