„Pirmojo pasaulinio karo metais žuvo daug žmonių, taip, bet ne etniniai armėnai, gyvenę Osmanų imperijoje, kuriuos žudė turkai. Jie gali neigti, neneigti – 100 tūkst. armėnų, kurie buvo nuskandinti per vieną dieną, tai juos skandino Osmanų imperijos kariai, o ne vokiečių kariai“, – Eltai sakė K. Babajanas.
„Civilizuotame pasaulyje tai turi būti pripažinta kaip faktas“, – pokalbio metu akcentavo jis.
Kaip skelbta praėjusią savaitę, Lietuvos centrinis valstybės archyvas nusprendė ištrinti armėnų genocido dienos minėjimui skirtą įrašą sulaukus, kaip teigiama, neoficialių Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Turkijos ambasados „paskatinimų“.
Susiję straipsniai
Tiesa, vėliau minėtasis įrašas buvo atkurtas.
„1915 m. naktį iš balandžio 23-iosios į 24-ąją tuometinis jaunaturkių režimas suėmė kelis šimtus imperijos sostinėje gyvenusių armėnų intelektualų, dvasininkų ir kitų visuomenės veikėjų. Dauguma jų vėliau buvo nužudyti. Vykstant sistemingam naikinimui, daugiau nei milijonas armėnų buvo prievarta deportuoti iš savo namų ir varomi į Sirijos dykumas – išgyventi šią kelionę pavyko ne visiems“, – rašoma atkurtame archyvo įraše socialiniame tinkle „Facebook“.
Plačiau apie tai, kodėl nuspręsta atkurti minėtąjį įrašą, Centrinio archyvo darbuotojai komentuoti atsisakė.
Anksčiau savo poziciją Eltai pateikė Turkijos ambasada, kurioje teigiama, kad 2005 m. Seimo priimta rezoliucija dėl armėnų genocido pripažinimo yra šališka, atspindinti už ją balsavusiųjų parlamentarų nuomonę.
„1915 m. įvykių pobūdis tebėra teisėtas diskusijų objektas, kaip nustatyta Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose. Šis pasakojimas nėra neginčytinas faktas. Turkija prieštarauja tam, kad šis tragiškas istorijos epizodas, lėmęs Osmanų imperijos žlugimą, būtų iškreiptas kaip vienos pusės prieš kitą įvykdytas agresijos aktas. Toks klaidingas pateikimas ne tik prieštarauja istoriniams faktams, bet ir nepaiso kitų žmonių kančių, įskaitant beveik penkis milijonus turkų ir musulmonų. Užuojauta tampa problemiška, kai ji yra selektyvi“ , – Eltai anksčiau pateiktame atsakyme nurodė ambasada.
„Turkija, kuri šimtmečius puoselėjo ryškiausius sambūvio kultūros pavyzdžius, neneigia armėnų kančių. Mes gerbiame ir minime armėnus, kurie prarado gyvybes per Pirmąjį pasaulinį karą, ir reiškiame užuojautą jų palikuonims“, – tuomet nurodė jie.
Vis tik, pasak ambasados, šiuo klausimu reikia akademinių tyrimų, kuriais leistų šį istorijos tarpsnį išanalizuoti plačiau.
Istorikė: žūti karo lauke yra viena – būti nužudytam dėl priklausymo vienai konkrečiai etninei grupei yra visai kas kita
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė Dovilė Troskovaitė atkreipė dėmesį į tai, jog genocido sąvokos autoriaus, teisininko Rafaelio Lemkino raštuose armėnų žudynės yra minimos tarp visuotinių nusikaltimų, vykdytų prieš religines, tautines ar etnines grupes.
„Mes tikrai galime ginčytis dėl skaičių, dėl būdo, kaip tie žmonės buvo nužudyti, intencijų ir panašiai. Bet, man atrodo, jeigu R. Lemkinas apibrėžė tai kaip genocidą – aš nematau naujų argumentų, kurie kažkaip tą paneigtų“, – Eltai teigė D. Troskovaitė.
„Natūralu, kad tokio konflikto metu žūsta daugybė žmonių. Bet čia mes vėl grįžtame prie intencijos. Žūti karo lauke yra viena – būti nužudytam dėl priklausymo vienai konkrečiai etninei grupei yra visai kas kita“, – akcentavo istorikė.
Vis dėl to, genocido sąvoka teisiškai įsigaliojo praėjus tik kone trims dešimtmečiams minėtų įvykių Osmanų imperijoje. Dėl to, pasak D. Troskovaitės, teisinis persekiojimas už įvykdytą nusikaltimą negalėtų būti taikomas.
„Mes visi suprantame, kad negalima bausti už nusikaltimus atgaline data – kol nėra genocido apibrėžimo ir teisinio reglamentavimo, kaip už jį yra baudžiama. Vadinasi, teisinio persekiojimo, kaip buvo su Bosnių genocidu, negali būti taikoma“, – sakė istorikė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lietuvos centrinis valstybės archyvas panaikino įrašą, skirtą Osmanų imperijoje vykdyto armėnų genocido minėjimui. Pasak Vyriausiosios archyvaro tarnybos vadovės Ingos Zakšauskienės, toks sprendimas priimtas sulaukus neformalių Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Turkijos ambasados „paskatinimų“.
I. Zakšauskienė Eltai teigė oficialių Turkijos ambasados skundų nesulaukusi, tačiau patvirtino, kad šiuo klausimu balandžio 28 d. buvo organizuotas skubus susitikimas su Turkijos ambasados atstovais, kurio metu sulaukė klausimų, esą archyvas bando politizuoti su armėnų tautos genocidu susijusį klausimą.
Neoficialaus URM atstovų skambučio tvirtino sulaukusi ir Centrinio archyvo Dokumentų sklaidos skyriaus vedėja Džiuginta Abromaitienė. Jos teigimu, skambučio metu buvo išreikštas susirūpinimas, ar minėtasis įrašas „nepakenks ilgalaikiams Lietuvos ir Turkijos santykiams“.
Tuo metu URM neigė šiuo klausimu teikusi rekomendacijas minėtoms institucijoms.
2005 m. Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė 1914–1918 m. turkų Osmanų imperijoje vykdytą armėnų tautos genocidą. Tuo metu Europos parlamentas armėnų tautos genocidą pripažino 2015 m. balandžio 15 d. rezoliucijoje.
Turkija – priešingai – nepripažįsta, kad armėnų tautos genocidas Osmanų imperijoje buvo vykdomas.