Kaip skelbta, sekmadienio vakarą pranešta, kad Utenos rajone, Samanės kaime, lauke rastas nukritęs ir sudužęs galimai karinis dronas. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) teigimu, Lietuvos kariuomenės radarai sekmadienį drono nefiksavo.
Pirmadienį pareigūnų pajėgos tęsia drono nuolaužų paieškas. Pirminiais duomenimis, dronas sprogmenų negabeno.
Utenos rajone dronas nukrito vos po kelių mėnesių po to, kai kovo mėnesį nepastebėtas bepilotis orlaivis sudužo Varėnos rajone ant Lavyso.
Užfiksavo vaizdus iš įvykio vietos: naujausia informacija apie Utenos r. nukritusį droną
Kas atsakingas už tai, kad Lietuvoje tokie kartojasi dronų incidentai? L. Kasčiūnas tvirtina – dabar ne metas kaltųjų paieškoms, svarbiausia sutelkti jėgas ir stiprinti šalies oro erdvės apsaugą.
„Reikia galvoti ne apie kažkieno tai galvas, bet reikia galvoti, kad valstybė būtų stipri. Bent jau pradžioje pradėkime nuo to, kad valstybė sugebėtų detektuoti tai, kas vyksta mūsų erdvėje. Kitaip tariant, čia reikia visiems susitelkti ir nepriimti kritikos kaip nors asmeniškai, reikia labai aiškiai suvokti, kad visi norime, jog valstybė šitoje kryptyje būtų stipresnė“, – portalui Lrytas pirmadienį sakė L. Kasčiūnas, klausiamas, kas po incidento Samanės kaime turėtų prisiimti atsakomybę.
Susiję straipsniai
Ingridos Šimonytės Vyriausybės kabinete keletą mėnesių krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs konservatorius turi porą patarimų dabartiniam ministrui R. Kaunui – ragina socialdemokratą nebijoti galvoti novatoriškai ir, aprūpinant kariuomenę antidroninėmis sistemomis bei radarais, pasitelkti Lietuvos verslo vienaragius.
„Pirmiausiai, mes neturime kaip atpažinti, pastebėti – kitaip tariant, detektuoti – bepiločių orlaivių. Vis dar neturime. Taip, yra kontraktai, yra perkami radarai, kai kurie atvykę, kai kuriuos reikia integruoti. Visa tai yra suprantama, bet mes esame per lėti ir per statiški. Mūsų požiūris ir toliau yra „pirksime nuo lentynos“. Tai yra požiūris, kuris iš esmės tą statiškumą ir užprogramuoja. Mes turime stengtis sukurti lietuvišką ekosistemą. Tai galėtų būti su ukrainietiška patirtimi – tai išvis būtų puiku“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.
„Ką reikėtų, mano požiūriu (...) – sutelkti visus mūsų vienaragius. Jie dirba įvairiose srityse, yra pasiekę įvairių rezultatų ir jiems galioja principas „nėra nieko neįmanomo“. Visi tie, kurie yra sukūrę nuostabius projektus, kurie yra žinomi visame pasaulyje – taip, jie dirba įvairiose srityse, bet jie išeina į įvairiausias auditorijas, pas įvairius specialistus, tai ir informacinės technologijos, ir visa kita“, – dėstė jis.
Anot L. Kasčiūno, kuriant antidronines sistemas Lietuvoje ir įgalinant čia veikiančias įmones tai daryti, reikiamos įrangos būtų galima pasigaminti greičiau. Be to, politiko įsitikinimu, net ir kituose sektoriuose veikiantis verslas savo patirtimi galėtų prisidėti prie atitinkamų projektų įgyvendinimo.
„Pažiūrėkime, kas įvyko Ukrainoje. Dabar Ukrainoje gynybos ministras iš esmės yra žmogus iš IT sektoriaus, aukščiausio lygio profesionalas. Jis skaitmenizuoja Ukrainos gynybos pajėgas, daro transformaciją, gal net revoliuciją. Nesakau, kad reikia dabar keisti ministrą – ne apie tai kalba. Reikia tiesiog kito požiūrio. Galbūt galėtų viceministro pozicijoje atsirasti toks žmogus, kuris mato daug plačiau, kuris galėtų truputėlį pasižiūrėti į procesus kitaip“, – svarstė jis.
„Mes neišnaudojame to, kas yra šalia mūsų – tų protų, kurie jau yra savo darbais įrodę, kad jie gali sukurti viską greitai ir profesionaliai. Tai siūlyčiau ministrui padaryti tokį pratimą – suburti visus geriausius ir tada mes matysime visai kitokias galimybes, vaizdą, išlipsime iš kažkokių tai stigmų, ko negalima, ką galima, nes ten yra žmonės, kurie žiūri out of the box, kurie žiūri jau išlipę iš dėžučių, jiems niekas nevaržo žvilgsnio“, – raginimus R. Kaunui siuntė buvęs ministras.
Taip pat, L. Kasčiūno teigimu, krašto apsaugos sistema turi užtikrinti procesų kontrolę ir nuolat testuoti, kaip Lietuvos kariuomenei sekasi nukenksminti oro erdvę pažeidžiančius bepiločius orlaivius.
„Progresą ir pažangą, kaip mums sekasi, reikia tikrinti ne ant skaidrių (kai mums rodo, kas yra perkama, kas yra atvažiuoja tada, atvažiuoja vėliau ar anksčiau), bet realiai, ant žemės. Parodykime, kokie pajėgumai kas tris mėnesius jau yra papildomame arsenale ir ką jie gali, ko negali. Kitaip tariant, čia labai svarbus dalykas – kad mes įjungtume normalų kontrolės mechanizmą“, – aiškino konservatorius, pastebėdamas, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kartu su krašto apsaugos ministru galėtų reguliariai vykti į poligonus ir stebėti, kaip kariuomenė kinetinėms ar kitomis priemonėmis nukenksmina dronus.
Gausios pajėgos ir saugoma teritorija: kadruose – vaizdai iš Utenos rajono, kur nukrito dronas
„Taip galbūt mes galėtume išjudinti tuos procesus, nes gyvename nuo vienos galimos tragedijos iki kitos galimos tragedijos. Tai yra labai rizikingas kelias“, – apibendrino L. Kasčiūnas, dar kartą paragindamas R. Kauną atsiverti inovatyviems sprendimams.
„Aš nenoriu sakyti, kad ministras negirdi. Aš manau, kad jis bando judinti procesą, tačiau tas kelias, kuriuo jis eina, yra toks statiškas, tradicinis. Ir jis būtent per mažai gali duoti rezultatų, kurie gali ateiti per vėlai. Tai yra problema. Todėl aš siūlau naujas kryptis, naujus horizontus, neužsidaryti tiktai sistemos rėmuose“, – apibendrino TS-LKD vadovas.
Ultimatyvūs D. Gaižausko raginimai
Opozicijoje dirbančiam L. Kasčiūnui net užuominomis neužsimenant apie tai, kad R. Kaunas turėtų prisiimti atsakomybę už pasikartojančius bepiločių orlaivių incidentus, apie tai, regis, kalba valdančiosios koalicijos atstovas D. Gaižauskas.
Socialiniame tinkle „Facebook“ politikas pasidalijo atviru laišku ministrui – LVŽS atstovas neslėpė pasipiktinimo, kad iki šiol kontaktas su ministru nebuvo rezultatyvus, todėl šįkart renkasi viešumą.
„Gynybai skiriame milijardus. Rezultato nėra. Dėl panašios situacijos griuvo net kaimynų latvių vyriausybė. Akivaizdu – reali grėsmė yra jau šiandien. Ir ji gali būti mirtina. Suprantate esmę – mirtį nešanti grėsmė. Vadinasi, viskas turi būti daroma čia ir dabar. Valstybės turimi resursai privalo būti aktyvuoti šimtu procentų šiai grėsmei neutralizuoti ir užkardyti.
O jūs viešai pranešate, kad galbūt testavimus pabaigsite vasaros pabaigoje“, – laiške R. Kaunui dėsto D. Gaižauskas.
Seimo narys referuoja į pirmadienio rytą pasirodžiusį R. Kauno pranešimą socialiniame tinkle „Facebook“. „Socdemas“ nurodė, kad Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) veikianti smulkiosios oro gynybos grupė testuoja lietuvių turimą ir jau pademonstruotą programinę įrangą, kuri apjungia turimus radarus su dronais-perėmėjais, bei kartu su Ukrainos ekspertais kuria vientisą Lietuvos antidroninę oro gynybą. Pasak ministro, pradinių grupės rezultatų tikimasi vasaros pabaigoje.
„Ministre, valstybė patikėjo jums šį postą tam, kad su grėsmėmis būtų tvarkomasi iškart. Nedelsiant. Ir su pilna asmenine atsakomybe. Privalote turėti tokį valdymo mechanizmą, kad jau šiandien veiktų viskas, ką tik turime, ir visa sistema jau dabar dirbtų ginant mūsų sieną. Ką turime – tą turime, tačiau visa turima technika ir pajėgumai prie sienos privalo veikti jau dabar“, – laiške rašė D. Gaižauskas, ultimatyviai reikalaudamas, kad dar pirmadienio vakarą būtų aišku, kokios spragos yra oro erdvės apsaugoje, kokių priemonių trūksta ir kiek dabartiniai instrumentai yra realiai efektyvūs.
„Ne vasaros pabaigoje, o dar šio pavasario pabaigoje – tai yra iki gegužės pabaigos – visuomenei turi būti pateikta pilna ataskaita: kurios sienos atkarpos turėjo kritinių spragų; kurios jų jau užtaisytos; kokiu efektyvumu sistemos veikia šiandien; ir kaip tas efektyvumas bus didinamas kiekvieną savaitę. (...)
Jeigu viso to nėra – turite turėti drąsos tai viešai pripažinti. Kad jums vadovaujant Krašto apsaugos ministerijai Lietuva su šiomis užduotimis nesusitvarko. Tuomet bus ir kiti sprendimai, kuriuos privalės inicijuoti parlamentas“, – laišką apibendrina D. Gaižauskas.
NSGK pirmininkas: ministras daro, ką gali
Savo ruožtu NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius naujienų agentūrai ELTA teigė, jog krašto apsaugos ministras R. Kaunas daro viską, ką gali. Pasak jo, tai, kad gynybos pramonė rastų sprendimų kovai su dronais, buvo skirti milijonai eurų, tačiau kol kas sprendimo nėra.
„Ministras daro tą, ką gali. Startuoliai... Gerai turėti savo startuolį toje srityje, būtų gerai turėti pasiekimų, turėti gamybą, industriją, kuri būtų patikrinta. Buvo skirta milijono eurų premija. Ir ką? Ir nieko, deja“, – Eltai teigė R. Sinkevičius.
Anot jo, daug greičiau yra nusipirkti jau rinkoje egzistuojančias oro gynybos priemones, o ne kurti Lietuvoje savas sistemas. Tačiau, pasak jo, abi šias kryptis reikia derinti tarpusavyje.
„Aš nesakau, kad nereikia šitų dalykų daryti. Startuoliams ir visumoje gynybos pramonėje padaryta eilė lengvatų ir laisvumų (...). Deja, mūsų turima mokslinė techninė bazė neleidžia greitai sukurti efektyvių sistemų. Toje srityje jau dirbama, bet neatmestinas dalykas, kad greičiau galima nusipirkti, kas jau yra pasaulyje“, – sakė jis.
R. Sinkevičius taip pat pridūrė ir tai, kad šimtaprocentinės apsaugos nuo bepiločių orlaivių pavojaus nėra.
„Šimtaprocentinio apsisaugojimo, kaip žinia, niekur nėra. Netgi Izraelis su tuo savo geležiniu kupolu negalėjo apsisaugoti. Neapsisaugosime, turbūt, ir mes, bet reikia stengtis apsisaugoti. Aš suprantu visuomenės nepasitenkinimą, nepasitenkinimą ir politikų, bet reikia skubėti. Nematau kito kelio“, – kalbėjo jis.