Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos politinėje padangėje įtarimų arba pareigūnų kratų sulaukė ne vienas aukšto rango politikas – nuo ekspremjerų iki dabartinės valdančiosios daugumos lyderių. Ar visuomenė jau priprato prie kriminalų politikoje?

Komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ teigė, jog, viena vertus, ilgainiui piliečiai į viešumą vis iškylančius naujus rezonansinius tyrimus gali vertinti pasyviau – juk, pasak pašnekovo, kratos politikų namuose ir darbo kabinetuose nebėra jokia naujiena. Kita vertus, anot eksperto, naujausios istorijos politinės erdvės esmingai nesukrėtė.

„Vienas dalykas – ar mes esame pripratę? Atrodo, kad kai penktą kartą kažkoks fenomenas įvyksta, koks jis bebūtų baisus, jis jau veikia ne taip, kaip pats pirmasis. Šia prasme galbūt galime sakyti, kad (esame – Lrytas) įpratę“, – laidoje „Nauja diena“ sakė M. Lapinskas.

„Ar tai reiškia dugną? Nemanau. Neatrodo, kad tai sukrečia politinę sistemą“, – teigė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:42481793]]

Komunikacijos ekspertas priminė ankstesnes politinės korupcijos istorijas – Darbo partijos vadinamąją juodąją buhalteriją, tuomečio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio bylą. Anot M. Lapinsko, šie atvejai sudavė gerokai stipresnį smūgį visai politinei erdvei, todėl ir visuomenės, ir tų pačių politikų reakcijos buvo kardinaliai kitokios.

„Kai buvo Darbo partijos byla su visokiomis istorijomis (...) ir kažkokios sumos, ir panašiai – tai sukrėtė. Liberalų sąjūdžio istorija irgi lygiai taip pat – ji sukrėtė politinę sistemą ir tu gali tai referuoti kaip į tam tikrą fenomeną, kai žmonės pergalvoja savo požiūrį į politiką“, – samprotavo pašnekovas.

[[ge:lrytas:lrytas:42441405]][[ge:lrytas:lrytas:42472161]][[ge:lrytas:lrytas:42429434]]

„Kada yra vykdomos įvairiausios kratos dėl tarpusavyje labai nesusijusių bylų ir netgi kartais ne visiškai aišku, kas čia geras, kas čia blogas, (...) tokiu atveju žmonės pripranta, bet tai nebūtinai reiškia dugną. Tu galvoji, kad vyksta audringas politinis gyvenimas ir tai yra vienas iš jo elementų“, – dėstė jis.

Tiesa, M. Lapinsko manymu, svarbu kelti ir kitą klausimą – ar prie kratų nepriprato patys politikai?

„Jeigu priprato prie kratų, tai čia tada galima kreiptis į šią laidą žiūrinčią generalinę prokurorę, kad tai reiškia, kad jūs ten nieko neberasite“, – juokavo pašnekovas.

Lrytas rašė apie pastaraisiais mėnesiais teisėsaugos akiratyje atsidūrusį ne vieną esamą ir buvusį politiką.

[[ge:lrytas:lrytas:42427173]]

Dar pernai vasarą po žurnalistinių tyrimų apie jo praeitį ir verslo ryšius iš ministro pirmininko posto pasitraukė Gintautas Paluckas – parlamentarui praėjusią savaitę buvo pareikšti įtarimai dėl galimo neteisėto praturtėjimo.

Prieš kelis mėnesius teisėsaugos kratų sulaukė tuometis konservatorius Kazys Starkevičius ir buvęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Pareigūnams tiriant didelio masto korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje bylą, minėtiems politikams pareikšti įtarimai dėl galimo kyšininkavimo.

Praėjusią savaitę pasibelsta ir į „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio bei jo pavaduotojos Daivos Žebelienės duris. Procesiniai veiksmai atlikti tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, tiriant šių politikų automobilių nuomą savai partijai.

Kratų būta ir savivaldoje – pareigūnai lankėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, konservatoriaus Adomo Bužinsko namuose bei darbo kabinete.

[[ge:lrytas:lrytas:42425351]]

Taip pat kratytas ir buvęs Seimo narys, buvęs ministrės pirmininkės visuomeninis konsultantas Vigilijus Jukna – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) aiškinasi, ar buvusio politiko įmonė galėjo organizuoti ūkininkams fiktyvius mokymus ir taip įsisavinti europines lėšas.

M. Lapinskas pastebi, kad teisėsaugos veiksmai liečia įvairioms politinėms jėgoms atstovaujančius politikus. Tai, pasak specialisto, taip pat gali būti viena iš priežasčių, kodėl visuomenė į skandalus reaguoja pasyviau. Jo žodžiais tariant, tokiose situacijose nebelieka tam tikro politinio užtaiso – dešinieji korumpuotumu ir neskaidrumu negali kaltinti kairiųjų, o šie savo ruožtu atvirkščiai.

„Kol visa tai vyko tik su Palucku, tada dešinioji visuomenė galėjo sakyti: „štai, žiūrėkite, kokie jie korumpuoti“. Kai prokuratūra pasirenka daryti kratas beveik visame politiniame spektre, (...) tai tada nebelieka to tokio politinio užtaiso, kad „maždaug mes švarūs, o anie yra korumpuoti“, – aiškino jis.

Tikisi, kad teisėsauga atsispiria pagundai „daryti šou“

Kratos politikų namuose, automobiliuose ar biuruose, natūralu, sulaukia didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio – tokių tyrimų, kaip minėta, pastaruoju metu netrūko. Ar tai rodo, jog teisėsauga sustiprėjo ir nebebijo pajudinti net ir aukščiausiuose postuose esančių lyderių?

[[ge:lrytas:lrytas:42485184]]

M. Lapinsko manymu, tyrimai, kuriuose figūruoja ir politikai, yra savotiškas egzaminas ir pačiai teisėsaugai. Tarnybų darbas yra ne tik išaiškinti nusikaltimus, bet ir siekti, kad jie ateityje nepasikartotų. Taip pat, eksperto teigimu, svarbu, kad atsakingos tarnybos viešojoje erdvėje surezonuojančių procesinių veiksmų nesiimtų tik dėl to, nes tai sukelia tam tikrą „politinį chaosą“.

„Norėtųsi tikėtis, kad teisėsauga atsispirs tai pagundai daryti tą tam tikrą šou. Ir ten, kur yra nusikaltimas, tai turbūt reikėtų galvoti, kokių man reikia priemonių, kokių man reikia dalykų tam, kad aš galėčiau tą bylą efektyviai ištirti. Ir, turbūt, tame sąraše krata ar koks nors viešas sulaikymas turėtų būti pačioje paskutinėje vietoje – to turėtų imtis tik tada, kai jau kitomis priemonėmis to padaryti negalima“, – pastebėjo jis.

Ekspertas įvertino kriminalus Lietuvos politikos arenoje: „Neatrodo, kad tai sukrečia visą sistemą“