Feisbuke apie savo patirtį pasipasakojo laidų vedėja, tekstų rašytoja ir nuomonės formuotoja Fausta Marija Leščiauskaitė. Su šeima nubėgusi į slėptuvę, kuri įsikūrusi vienoje iš Vilniaus gimnazijų, jai teko atlaikyti tikrą išbandymą.
Simono Konarskio mokyklos direktorius, rašė F. M. Leščiauskaitė, tyčiojosi tiek iš jos šeimos, tiek iš kitų į slėptuvę atvykusių gyventojų, o iš pradžių jų net nenorėjo įsileisti.
Savo ruožtu gimnazijos vadovas Valerijus Jaglinskis pateikė kiek kitokią versiją – tikina, kad šeimą sudrausmino tik dėl atsinešto šuns, o ir priedanga, anot jo – ne guminė, į ją esą netilptų net visi mokyklos mokiniai ir darbuotojai.
Lrytas iš arti: užfiksavo vaizdus iš galimai nukritusio drono paieškų
Sako, kad kitą kartą greičiausiai liks namuose
Apie karčią patirtį trečiadienio rytą, kai Vilniuje buvo paskelbta apie oro pavojų, vilnietė papasakojo feisbuke.
„Bijau rašyti tai, ką netrukus perskaitysite, nes man ši istorija atrodo tokia neįtikima, kad gal niekas ir nepatikės. Kita vertus, noriu parašyti: ne iš keršto, o nes galimai tai yra būdas paremontuoti tai, kas ateityje gali išgelbėti gyvybę“, – pradėjo F. M. Leščiauskaitė.
Ji dalijosi, kad gavusi pranešimą apie oro pavojų su šeima patraukė link artimiausios priedangos – Simono Konarskio gimnazijos. Pakeliui, pasakojo Fausta, prisijungė ir kaimynė, dėžutėje laikiusi savo katę.
Susiję straipsniai
Tačiau netrukus F. M. Leščiauskaitės šeima susidūrė su iššūkiais, kai akis į akį susitiko su šios mokyklos direktoriumi.
„Einant pro duris iššoko mokyklos direktorius Valerijus Jaglinski ir pareiškė, kad mūsų neįleis: nėra jums vietos. Būčiau apsisukus ir nuėjus verkdama, bet mano vyras pasakė, kad su mažamečiu vaiku jie mus privalo įleisti, direktorius pavartė akis ir pasitraukė. Tada pradėjo šaukti, kad su šunimi neįleis. Pasakėme, kad laikysime jį ant rankų.
Įsikūrėme rūsyje, kur direktorius iš mūsų tyčiojosi, fotografavo, nuskambėjo tokios frazės, kaip „ar mes čia dabar turime rizikuoti dėl jūsų mažametės“. Grasino kviesti policiją, į ką mes atsakėme teigiamai: tokioje situacijoje tikrai būtų buvę geriau. Pažymiu, kad mes nebuvome konfliktiški. Kaimynė apskritai tylėjo apsikabinusi katę, šunį laikėme po kėde, laikydami jam snukutį (nors jis apskritai nei judėjo, nei rodė kokią agresiją)“, – pasakojo laidų vedėja ir tekstų rašytoja.
Vienintelis konfliktiškumas, tęsė moteris, buvo tas, kad ji su šeima tiesiog atsisakė palikti priedangą. Mokyklos direktoriui esą labai nepatiko, kad Fausta su šeima į slėptuvę atsinešė ir augintinį.
„Bet mes laikėmės bendros rekomendacijos, kuri buvo apsisaugoti ir apsaugoti senolius, vaikus bei gyvūnus. Mūsų klaida, kad skubėdami nepaėmėme antsnukio, bet teoriškai mūsų šuniui pagal veislę ar kitus kriterijus jis neprivalomas.
Jis buvo su pavadžiu, ant rankų arba po kėde tarp kojų, papildomai jį laikant ranka ir laikant jo snukutį (nors ženklų, kad jis galėtų ką nors pulti nebuvo, juolab, kad nieko ir aplinkui nebuvo, tik besidraskantis direktorius, kuris tikrai kandžiojasi baisiau už šunį)“, – dėstė F. M. Leščiauskaitė.
Tiesa, pasak nuomonės formuotojos, jos šeima nebuvo vienintelis V. Jaglinskio taikinys – kliuvo ir kitiems žmonėms, kurie į priedangą atėjo ne iš pačios mokyklos, o iš aplinkinių vietovių.
„Jis blaškydamasis rėkė ir ant kažkokių žmonių (spėju, kad darbuotojai, mes nematėme, tai vyko už sienos, bet durys buvo praviros), taip pat (lygtais) kalbėdamas telefonu: kurv*, nach*i, ble*, debi*ai.
Turiu pridėti, kad kiti mokyklos darbuotojai, su kuriais susidūrėme, buvo labai malonūs ir rūpestingi. Pasiūlė vandens, užsikloti vaikui. Ūkvedžiai (tikriausiai) ramino, atnešė kėdžių. Tokioje situacijoje nesitikėtum, bet jie buvo labai labai šilti. Taigi, problema tik direktoriuje, kuris vėliau, kaip suprantu, net duris užrakino, kad kiti neateitų. Vietos buvo. Pakankamai erdvioje rūsio patalpoje sėdėjome vieni su kaimyne.
Galėjom atsigulti, apsiversti kūliais, pašokti, jei būtų noro. Dabar už 150 000 Vilniaus centre parduodami studio tipo butai kartais būna mažesni. O dar buvo ir kitų patalpų, kurios stovėjo tuščios.
Išėję prie namų sutikom rūkančius kaimynus. Sakė, jų į mokyklą neįleido. Jauni vyrai, kokie tikriausiai gintų mus karo atveju“, – pasakojo F. M. Leščiauskaitė.
Moteris dalijosi, kad rankos dėl šio incidento jai dreba dar ir dabar. Ne tiek dėl dronų, kiek dėl suvokimo, kad kitąkart tai gali kainuoti gyvybę, tikino ji.
„Nes vienas kvailys taip sugalvos. Dabar buvau su vyru, kuris apgynė mane, vaiką, šunį, kaimynę ir jos katę. O jei vyras bus darbe? Toji mokykla, kaip suprantu, veikia kaip biudžetinė įstaiga, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Taigi, yra išlaikoma ir mano bei jūsų mokesčių mokėtojų pinigais. Bet ne tai svarbu.
Svarbu, kas būsime vienas kitam, jei karas priartės dar labiau. Sistemos gali klysti, bet kai žmonės neturi širdies, pasekmės daug baisesnės. Nes būtent žmonės karo metais vieni kitus gelbėjo tada, kai atrodė, kad nėra vilties. Gelbėjo arba žudė. Pražudė.
Suprantu, kad jei pasitaikys kitas toks atvejis, bijosiu ten eiti. Ir, ko gero, liksiu namie, kurie nėra labai pritaikyti, arba ieškosiu kitos slėptuvės. Bet taip neturėtų būti. Esant tokiam pavojui net ir degtukų dėžutėje turi susispaudus tilpti kiekvienas tavo sutiktas praeivis. Tai yra žmogiškumas“, – tvirtino televizijos ir radijo laidų vedėja.
Tikina, jog užkliuvo tik šuo
Portalas Lrytas trečiadienio pavakarę susisiekė ir su pačiu S. Konarskio gimnazijos vadovu V. Jaglinskiu. Jis aiškino, kad į priedangą nenorėjo įleisti šuns be antsnukio – esą jis buvo gana didelis, kėlė pavojų mokiniams.
„Matote, aš, kaip direktorius, vis dėlto esu atsakingas už vaikų saugumą. Vaikai ir taip pakankamai stresavo, ir nepasakyčiau, kad tas šuo buvo ramus – jis užėjęs ir urzgė, ir, tiesą pasakius, ir aš prie tokio šuns nedrįsčiau labai artintis.
Matote, maži vaikai, maža ką – patemptų tą šunį už uodegos ar kažką, ir po to būtų pasekmių. Tai čia buvo grynai dėl šuns“, – aiškino direktorius.
V. Jaglinskis taip pat teigė, jog, optimistiniais skaičiavimais, mokyklos priedangoje telpa 287 žmonės. Gimnazijoje jų – dvigubai daugiau.
„Mokykloje mokosi 530 mokinių. Jau nekalbant apie mokytojus, kurie vis tiek negali palikti vaikų vienų. Tai vienas dalykas – dvigubai daugiau žmonių yra mokykloje nei priedangoje vietų.
Antras dalykas – priedangoje šiuo metu vyksta remontas, kuris dar labiau sumažina jos pajėgumą, nes dalis patalpų remontuojamos, nėra ir vėdinimo.
Ir tada po raudono pavojaus signalo tiesiog priėmėme sprendimą, kad priedangoje pirmiausia glausis pradinių klasių mokiniai, kurie mažiukai, o likusieji liks pirmame aukšte esančiose saugiose vietose“, – aiškino S. Konarskio gimnazijos vadovas.
Čia, tęsė jis, buvo užtrauktos žaliuzės, pasitraukta toliau nuo langų, tad buvo gana saugu.
„Kai pradėjo rinktis aplinkiniai gyventojai, mes irgi juos informavome, kad priedangoje vietos nėra, nes ten mūsų pradinukai, bet jie gali pasilikti kartu su kitais mokiniais saugiose vietose, pirmo aukšto koridoriuje“, – teigė V. Jaglinskis.
Reakcijų, pasak jo, tuomet buvo įvairių – kai kurie pasiliko su vyresniais mokiniais koridoriuje, o kiti labai pasipiktino, ketino net kreiptis į policiją ir pasišalino.
„Bet nepasakyčiau, kad buvo labai didelių incidentų. Aišku, žmonės buvo nepatenkinti. Kai atėjo komentaro autorė, jie atėjo vieni pirmųjų, aš irgi iš karto pasakiau tą patį, nes tikrai nemačiau, kad ant rankų buvo mažas vaikas.
Kai vyras pasakė, kad jie turi mažą vaiką, aš juos sutikau įleisti net ir į priedangą, bet kai pamačiau, kad jie užeina į mokyklą su šunimi be antsnukio, šuo tikrai buvo pakankamai didelis, aš sureagavau ir paprašiau, kad arba uždėtų antsnukį, arba paliktų tą šunį lauke ar kažkur kitur.
Situacija tikrai buvo sudėtinga, vaikai buvo išsigandę, o čia papildomas dirgiklis“, – gynėsi direktorius.
Jis taip pat aiškino, kad priedanga neturi specialios vietos gyvūnams laikyti, o vietos čia jau ir taip labai mažai.
V. Jaglinskis taip pat neigė elgęsis nepagarbiai.
„Dėl keiksmažodžių aš tikrai nelabai suprantu, nes, mano manymu, necenzūrinės leksikos išvis nebuvo. (...) Ten neparašyta, beje, kad vienareikšmiškai ten aš, nes čia jau būtų kaltinimai, į kuriuos aš tikrai tada atsakyčiau. Ten parašyta apibendrintai, bet tikrai negirdėjau aš, kad kažkas keiktųsi“, – sakė jis.
Patikslinus, kad F. M. Leščiauskaitė paminėjo jį, direktorius pasiūlė pasikalbėti su bendruomene.
„Aš apskritai nerėkiu ant žmonių, nes neturiu tokio būdo rėkti. Aš telefonu apskritai nekalbėjau, tai nelabai galiu pagalvoti, kad čia apie mane, nes tuo metu aš tikrai neturėjau laiko kalbėtis telefonu – aš turėjau valdyti situaciją mokykloje.
Jeigu ir skambinčiau, tai skambinčiau į savivaldybę, tai įsivaizduokite tą leksiką, skambinant į savivaldybę“, – svarstė direktorius.
Jis neigia sakęs ir tai, kad mokykla esą „rizikuoja dėl mažo vaiko“.
„Čia tiesiog logikos man trūksta, kokioje situacijoje būtų galima tokius žodžius pasakyti. Aš kalbėjau dėl šuns tuo metu“, – aiškino V. Jaglinskis.
Didžiausia kaltė, prisipažino gimnazijos vadovas, yra nebent ta, kad jis nufotografavo vyrą su šunimi, bet esą šitaip pasielgė dėl to, kad norėjo turėti įrodymą, jei įvyktų koks nors incidentas.