Apie tai V. Sirvydis kalbėjo ketvirtadienį Apeliaciniame teisme, kur R. Žemaitačio byloje dėl neapykantos kurstymo buvo pradėtos sakyti baigiamosios kalbos.
Advokatas pažymėjo, kad R. Žemaitaitis, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs įrašus, dėl kurių jam iškelta baudžiamoji byla, nesiekė menkinti, neigti holokaustą.
„Kur ir kada R. Žemaitaitis pasakė, kad holokausto nebuvo?“ – klausinėjo V. Sirvydis.
Susiję straipsniai
Advokato teigimu, jo ginamasis savo įrašuose taip pat niekaip neteisino žydų žudymo.
„Nė vienoje vietoje nepasakyta, kad žudymas yra gerai, kad puiku“, – pabrėžė advokatas.
Jis atkreipė dėmesį, kad parlamentaras savo įrašuose „Facebook“ rašė ir apie žydų holokaustą, ir kartu priminė apie lietuvių trėmimus ir žudymus.
„Lietuvių trėmimus ir žudymus vadinti holokaustu R. Žemaitaitis turėjo teisę“, – pabrėžė V. Sirvydis.
Advokatas teisme ragino atskirti R. Žemaitaičio komunikaciją, kaip privataus asmens, ir jo komunikaciją, kaip politiko. Pasak V. Sirvydžio, politikai turi teisęs skleisti informaciją, idėjas, kurios nebūtinai patinka visiems, tačiau tai, advokato teigimu, yra demokratijos esmė.
„Tikrai ne prokuratūros ir ne teismų darbas tą demokratijos esmę riboti“, – aiškino R. Žemaitaičio gynėjas.
V. Sirvydis, vertindamas kaltinimus R. Žemaitaičiui, tvirtino juose įžvelgiantis selektyvumą, nes, pasak advokato, politikas savo įrašuose kritiškai kalba ir apie Izraelio, ir apie Rusijos veiksmus, tačiau byla jam iškelta tik dėl pasisakymų apie žydus.
„Prokuratūra nesiima analizuoti viso konteksto, visos komunikacijos, kuri tuo metu buvo. (…) Įrašai tirti ne kompleksiškai, ne kartu su istorikais“, – kalbėjo V. Sirvydis.
R. Žemaitaičio advokatė Egidija Belevičienė savo ruožtu pabrėžė, kad jo ginamojo minėta informacija apie tai, jog lietuvių žudynes vykdžiusių asmenų gretose buvo ir žydų tautybės žmonių, nebuvo niekaip paneigta. Ji atkreipė dėmesį, jog teisme apklausti istorikai tokios informacijos neneigė.
„Konstatuota, kad R. Žemaičiaio pateikti faktai atitinka tikrovę“, – pažymėjo E. Belevičienė.
Ji tvirtino nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu R. Žemaitaičio atžvilgiu.
„Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas“, – akcentavo E. Belevičienė.
Dėl pernai gruodžio 4 d. paskelbto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio skundus parašę R. Žemaitaitis, jo advokatas V. Sirvydis. Už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteistas „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kartu su advokatu siekia išteisinimo.
Prokuroras: žydai įrašuose buvo išskirti tyčia
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Justas Laucius savo baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad tam, jog asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl neapykantos kurstymo, nebūtina fiksuoti jo tiesioginių raginimų smurtauti.
R. Žemaitaičio atveju, pasak J. Lauciaus, nuteistasis įžeidžiai rašė apie žydų tautybės asmenis.
„Išpuoliai prieš asmenis, juos įžeidinėjant, yra pakankami baudžiamajai atsakomybei“, – aiškino prokuroras.
Be to, anot jo, žydų tautybės asmenys politikų kalbose dažnai pasitelkiami, tiesiog siekiant politinės naudos.
„Atpirkimo ožio kūrimas yra pigaus populizmo dalis“, – sakė J. Laucius.
„Žemaitaitis kalbėjo apie žydus, citavo smurtą prieš žydus išjuokiančią skaičiuotę. (...) Tyčia buvo išskiriama tautiniu pagrindu konkreti žmonių grupė, tai yra žydai“, – dėstė prokuroras.
Prokuratūra siekia, kad R. Žemaitaičiui byloje būtų skirta daugiau nei 10 kartų didesnė bauda – 51 250 eurų. Tokios pat baudos J. Laucius prašė ir pirmos instancijos teisme.
Prokuratūra taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo R. Žemaitaičiui buvo pašalinti tęstinę nusikalstamą veiką sudarantys žydų tautos genocido (holokausto) menkinimo epizodai ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
Baigiamosios kalbos byloje bus tęsiamos birželio 29 d.
Teismas skyrė piniginę baudą
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos teismas „Nemuno aušros“ pirmininką R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente viešai pasakyta kalba.
Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.
Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Konstatuota, kad nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje.
Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.
Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.