„Nežinau, kodėl tie pinigai nebuvo panaudoti, bet mes tikrai ieškosime ir rasime būdų, kaip tuos pinigus panaudoti. Jau ne šiais metais, kadangi 2026 m. valstybės biudžetas jau seniai patvirtintas, bet vėlesniais laikotarpiais“', – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo K. Vaitiekūnas.
Ministras pastebėjo, jog efektyviai išnaudoti greitai pakilusį gynybos biudžetą yra rimtas iššūkis dėl sudėtingų procedūrų ir įrangos pasiūlos trūkumų. Tiesa, jis tikina, kad valdžia padarys viską, kad įveiktų kylančius sunkumus, didinant Lietuvos krašto apsaugos pajėgumus.
„Kai tokios didelės lėšos taip staigiai padidėja, jas panaudoti ir efektyviai panaudoti – milžiniškas iššūkis. Žinome, kad yra sudėtingos procedūros ir visos šalys yra padidinusios savo finansavimą gynybai, tad įsigyti įrangą bei techniką nėra taip paprasta. Suprantu, kad toks greitas pajėgų vystymas yra sudėtingas, tad nieko nuostabaus, kad iš 5 milijardų eurų – keliasdešimt milijonų iš jų nebuvo panaudota“, – pabrėžė ministras.
Susiję straipsniai
„Turime suprasti, kad finansavimo išaugimas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse buvo itin staigus. Gamintojai ne visada spėja taip plėsti savo pajėgumus, ypač, jei kalba eina apie sunkesnę techniką. Natūralu, kad iššūkių yra ir su jais susiduriame, tačiau visi kartu rasime sprendimus ir viską įgyvendinsime“, – akcentavo K. Vaitiekūnas.
ELTA primena, kad VK atliktas auditas parodė, jog Gynybos fonde liko nepanaudoti 36 mln. eurų, nors daliai šalies institucijų trūko lėšų krašto apsaugos projektams. VK teigė, jog tai rodo, kad dabartinis fondo veikimo modelis yra nelankstus.
Pasak audito, ataskaitose taip pat nėra aiškios informacijos, kokie konkretūs rezultatai pasiekti panaudojus likusius beveik 297,5 mln. eurų fondo lėšų – kokia konkreti ginkluotė įsigyta, kokie objektai sukurti ar kokie gynybos pajėgumai sustiprinti už šiuos pinigus.
Krašto apsaugos ministerijai (KAM) audito institucija rekomendavo keisti fondo finansavimo modelį taip, kad projektai būtų finansuojami laiku, o jų įgyvendinimas nepriklausytų nuo mėnesinių mokesčių surinkimo svyravimų.
VK teigimu, dabar susidaro paradoksali situacija, kai pinigų fonde yra, tačiau dėl esamo sudėtingo reglamentavimo jų panaudoti laiku negalima.
Kaip skelbė ELTA, Valstybės gynybos fondą šiemet turėtų sudaryti apie 700,3 mln. eurų, numatytas maždaug milijono eurų mažėjimas dėl Seime priimtų akcizų pokyčių.
Gynybos fondą sukūrė praėjusios kadencijos Seimas, jam finansuoti padidinti mokesčiai – 1 proc. punktu pakeltas pelno mokestis, nuspręsta sparčiau didinti akcizus alkoholiui, tabakui, kurui taikomoms saugumo ir CO2 dedamosioms, taip pat perskirstytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšos.
2026-aisiais gynybos biudžetas iš viso sudaro 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams.
Valstybės gynimo taryboje (VGT) sprendimas, pagal kurį Lietuva įsipareigojo iki 2030-ųjų gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP, priimtas pernai sausį.