Trečiadienį Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskrityse buvo paskelbtas oro pavojus – kariuomenės radarai Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos užfiksavo bepilotį orlaivį.

Virš Vilniaus oro uosto ir jo apylinkių kuriam laikui uždaryta oro erdvė, o Vilniaus apskrities gyventojai maždaug pusvalandį buvo raginami slėptis priedangose.

Iš geltono – į raudonąjį lygį

Šiaurės rytinių šalies rajonų, o vėliau ir Vilniaus apskrities gyventojai šį rytą į telefonus gavo pranešimą apie oro pavojų. Iš pradžių paskelbtas geltonasis pavojaus lygis – jis reiškia, kad žmonės turi ruoštis galimai evakuacijai.

[[ge:lrytas:lrytas:42510201]]

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad reaguota buvo nedelsiant.

„Yra Lietuvos oro erdvės pažeidimas, dronas yra fiksuotas, NATO oro policijos misijos naikintuvai jau pakelti. Labai tikiuosi, kad kariuomenė ir NATO naikintuvai numuš objektą, kaip Estijoje“, – kalbėjo R. Kaunas.

[[ge:lrytas:lrytas:42508265]][[ge:lrytas:lrytas:42515560]][[ge:lrytas:lrytas:42516372]][[ge:lrytas:lrytas:42512534]]

Ministras ragino gyventojus neskubėti panikuoti: „Nekelkime panikos. Oro erdvės pažeidimai reguliariai vyksta ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Suomijoje, ir Lenkijoje. Kariuomenė su NATO partneriais užtikrina oro erdvės saugumą, panikos kelti nereikia.“

Į slėptuvę – kartu su valdžia

Nepraėjus nė pusvalandžiui po šių krašto apsaugos ministro žodžių, gyventojai gavo pranešimus su raginimu skubėti į slėptuvę. Oro pavojus buvo pakeltas iki raudonojo lygio. Į priedangas nuvesti šalies vadovai bei Seimo nariai, uždaryta oro erdvė virš Vilniaus oro uosto.

[[ge:lrytas:lrytas:42514765]]

Vilniaus centre esančioje požeminėje stovėjimo aikštelėje rinkosi būrys žmonių – gavę pranešimus dėl oro pavojaus, jie ieškojo artimiausios priedangos.

Nuotaikos buvo įvairios, tačiau dauguma kalbintų pripažino situaciją vertinantys rimtai.

„Tikrai labai baisu. Patenkame į tokią situaciją pirmą kartą. Su kolegomis kalbame, kad tikrai negalvojome, jog į tokią padėtį pakliūsime. Toks jausmas, kad neaišku, ko tikėtis. Vieni sako, kad išgyvena dėl vaikų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Reporteris“ kalbėjo viena moteris.

„Labiausiai norisi suprasti – pirmiausia vykdyti nurodymus, o paskui aiškintis, kas čia ir apie ką čia“, – sakė kitas pašnekovas.

Dar viena moteris pridūrė, kad tokiai realybei lietuviai turi būti pasiruošę: „Tikrai turime būti pasiruošę – pirmiausia psichologiškai, patys su savimi. Kiek tenka bendrauti su kolegomis Izraelyje, kuriems tenka eiti į priedangą ir ten kažkiek laiko būti, atrodo, kad tai juokai. Bet kol patys to neišbandai – ne juokai, tikrai.“

„Sistema suveikė“

Karybos ekspertas Aleksandras Matonis pabrėžė, kad tai, kas trečiadienį įvyko Lietuvoje, yra pasiruošimas realybei, kuri dar tik laukia ateityje.

[[ge:lrytas:lrytas:42506279]]

„Sistema suveikė. Priminsiu, kad būtent dėl šios sistemos nesuveikimo ar jos neaktyvavimo savaitgalį pirmadienį buvo tarkuojama tiek Krašto apsaugos ministerijos, tiek kariuomenės vadovybė – kad neįspėjo apie galimai į Lietuvą įskridusį droną“, – kalbėjo A. Matonis.

Buvęs krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras, dabar Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius pabrėžė: tokioje situacijoje geriau apsidrausti ir saugotis.

„Sakyčiau, kad tai geros pratybos – sekti nurodymus, sekti patarimus, apsižiūrėti, kaip tokiu atveju reikia elgtis. Juk nebuvo ataka prieš Lietuvą – įskrido objektas“, – sakė L. Linkevičius.

Anot ambasadoriaus, situacija galėjo būti rimta: „Jeigu darytume prielaidą – niekas tvirtai nėra pasakęs ir patvirtinęs – bet jeigu tai ukrainietiškas dronas, kurį rusai nukreipė ir matyt daro sąmoningai... Mes nežinome, koks jis tikrai, bet jei toks, koks buvo naudojamas atakuoti energetinei infrastruktūrai, tai didelis daiktas, sveriantis 200–300 kg, su maždaug 70 kg sprogmenų. Žinoma, reikia saugotis.“

Užrakintos slėptuvės, sporto salės

Nors pranešimų sistema suveikė, šiandieninė situacija kelia klausimų dėl slėptuvių prieinamumo ir kokybės. Grupės ŽAS narys Linas Zareckas-Choras socialiniuose tinkluose pasidalijo, kaip nepateko į slėptuvę – ji buvo užrakinta.

[[ge:lrytas:lrytas:42518764]]

Seimo narys Simonas Gentvilas viešai dalijasi gyventojų atsiųsta informacija apie mokytojų reakciją į nurodymą skubiai evakuotis. Neretam kilo klausimų – ar sporto salės erdvė yra pati saugiausia vieta slėpti moksleivius nuo oro pavojaus?

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pripažino, kad spragų yra.

„Dabar aktyviai renkame duomenis iš tų objektų, kuriuose tokios spragos buvo užfiksuotos. Tai tikrai nedovanotina, nes kai įvyksta tokios situacijos, ne laikas eksperimentuoti ir žiūrėti, ar sistema veikia. Laiko faktorius svarbus – reikia spėti sureaguoti, atrakinti“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

Pasak NKVC vadovo, mokiniai tokiose situacijose turi būti palydimi į rūsius ir ten laukti instrukcijų, kada oro pavojus bus atšaukiamas ir bus galima grįžti į klases tęsti ugdymo proceso.

Premjerė: „Su švietimo sistema – labai blogai“

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė neslėpė susirūpinimo dėl to, kaip į padėtį reagavo dalis švietimo įstaigų.

„Su švietimo sistema – labai buvo blogai. Noriu pagirti mokyklas, kurios be panikos išvedė visus vaikus į priedangas taip, kaip numatyta algoritmuose. Tačiau jeigu skambinama tėvams ir prašoma pasiimti vaiką iš darželio ar mokyklos – tai yra labai blogai“, – pabrėžė I. Ruginienė.

[[ge:lrytas:lrytas:42518748]]

Dronas dingo iš radarų Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius detalizavo, kaip vystėsi įvykiai.

„Ryte gavome pranešimą iš Baltarusijos apie judančius dronus. Analogišką informaciją gavo latviai – į ją buvo reaguojama. Pirmiausia signalai pastebėti radaruose – tiek latvių, tiek mūsų. Iškart pasimatė, kad objektas juda Lietuvos teritorijos link“, – pasakojo N. Stankevičius.

Pasak generolo, du naikintuvai pakilo virš Amario oro uosto Estijoje: „Pirmiausia pakilo virš Latvijos, paskui, kai fiksavome, kad artėja, vienas buvo nukreiptas į Lietuvos teritoriją. Užduotis buvo aptikti ir sunaikinti, bet operacija baigėsi tuo, kad bepilotis nebuvo aptiktas, ir naikintuvai grįžo į nuolatinę išsidėstymo vietą Estijoje.“

Į klausimą, kur dingo objektas, sausumos pajėgų vadas atsakė trumpai: „Iki tos vietos, kur matėme signalą, mes jį matėme. Kur dingo paskui – įvardyti negaliu.“

Krašto apsaugos ministras R. Kaunas pažadėjo, kad pamokos bus išmoktos: „Taktinius dalykus tikrai dar pasitikrinsime. Žinau, kad šiuo metu gynybos štabe vyksta pasitarimas, identifikuojama, kaip viskas vyko, ką tobulinti, ką keisti. Poreikiai bus atliepti, kariuomenė atliks namų darbus, jei matys, kad tokios procedūros reikalingos.“

„Tikrai labai baisu“: į slėptuves bėgę vilniečiai atvirai papasakojo, ką patyrė