Trečiadienį ir ketvirtadienį visą Lietuvą ant kojų sukėlę oro pavojai parodė nacionalinio saugumo spragas. Slėptuvių trūksta, turimos daliai gyventojų nepasiekiamos, o galimai įskridusio drono vizualiai vis dar niekas nėra pastebėjęs.

Kaip pasakojo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, ketvirtadienį apie 16 valandą ties Pabrade buvo fiksuotas pirmasis įskridęs objektas, galimai dronas. Po kelių minučių sekė antrasis, kurio kryptis buvo Utenos miesto link. Ties Utena objektai iš radarų dingo.

„Šiuo metu vyksta paieška, yra aktyvuotas kariuomenės sraigtasparnis“, – sakė R. Kaunas.

Naikintuvai pakilo, bet nieko nerado

[[ge:lrytas:lrytas:42524408]]

Pasak Gynybos štabo viršininko kontradmirolo Giedriaus Premeneckio, Baltijos oro policijos F-16 naikintuvai buvo aktyvuoti iškart po galimo dronų sienos kirtimo. Lietuvos oro erdvės stebėjimo radarais jie buvo nuvesti į galimas dronų buvimo vietas, kur apie pusvalandį vyko intensyvus stebėjimas ir paieška.

„Naikintuvai dronų nefiksavo nei vizualiai, nei savo techninėmis priemonėmis“, – teigė G. Premeneckis.

[[ge:lrytas:lrytas:42532571]][[ge:lrytas:lrytas:42537985]][[ge:lrytas:lrytas:42532324]][[ge:lrytas:lrytas:42535881]]

Tą pačią dieną Švedijoje, piečiausioje šalies savivaldybėje Skonėje, skalaujamoje Baltijos jūros, vyko civilinės saugos pratybos. Jas stebintis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte daugiausia klausimų sulaukė dėl oro pavojaus Baltijos šalyse.

„Tegul niekas neabejoja mūsų gebėjimu ir pasiryžimu ginti kiekvieną sąjungininką. Jei kas nors būtų toks kvailas ir mus pultų, atsakas būtų viską naikinantis“, – kalbėjo M. Rutte. Anot jo, NATO visada pasirengusi.

„Tam, kas vyksta šiomis dienomis, mes esame treniravęsi ir visiškai pasirengę", - teigė NATO vadas.

Tačiau po oro pavojaus nuotaikos Lietuvoje – ne tokios užtikrintos kaip NATO vadovo.

[[ge:lrytas:lrytas:42514765]]

Opozicija negailėjo kritikos

Kaip teigė Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica, palyginti su Ukraina, kur karo sąlygomis į viską žiūrima ypatingai lanksčiai, Lietuvoje to nėra.

„Aš manau, ukrainiečiams siaubą kelia, kaip biurokratiška viskas yra pas mus“, – sakė V. Sinica.

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas buvo dar griežtesnis.

„Lėti esam! Tai faktas! Problema, kad kariuomenėje ir KAM nėra vieno žmogaus, į kurį suplauktų visa informacija, kuris galėtų patestuoti, pasižiūrėti, pasakyti, kur problema. Va to nėra“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pagalbos ieško Ukrainoje

Pasak krašto apsaugos ministro R. Kauno, bendradarbiaujama ir su Lietuvos, ir su Ukrainos pramonės atstovais, ieškant aptikimo sistemų, kurios aprėptų visą Lietuvos oro erdvę.

„Į Lietuvą atvyksta Ukrainos oro gynybos specialistai, kad mums padėtų ir kad nepadarytume tų pačių klaidų, kurias jie padarė pradžioje. Visos pajėgos sutelktos šio sprendimo kūrimui“, – sakė R. Kaunas.[[ge:lrytas:lrytas:42525405]]

Tas sąjungininkų F-16 naikintuvų garsas buvo užfiksuotas Vilniaus apskrityje, kai paskelbtas oro pavojus. Garsą užfiksavo ukrainiečių sukurtas akustinis jutiklis, skirtas aptikti ir atpažinti skrendančius objektus – tokius kaip lėktuvai ir dronai.

Kaip pasakojo verslo vystymo vadovas už Ukrainos ribų Žilvinas Kazlauskas, trečiadienį jis pats nebuvo namie – buvo išvykęs su produkto pristatymais ir grįžo tik vėlai vakare.

„Bet buvau ramus, nes mano namuose stovi panašus įrenginys, šiek tiek didesnis, su dviem reflektoriais. Girdėjau tik F-16 fiksavimą, ne kažkokių dronų – tai buvau ramus“, – sakė Ž. Kazlauskas.

Aptinka net rūke, kainuoja kaip dviratis

Stambius dronus, tokius kaip „Shahed“, sistema gali aptikti iki trijų kilometrų spinduliu, smulkesnius – iki dviejų šimtų metrų. Net ir prastomis oro sąlygomis, pavyzdžiui, rūke ar lietuje.

Ukrainoje veikia apie aštuonis šimtus tokio tipo ankstyvojo perspėjimo sistemų.

Demonstruodamas įrangą, Ž. Kazlauskas parodė užfiksuotą incidentą: „Štai yra raudonas taškas. Įskrido dronas. Nors jis buvo pakeltas labai trumpai ir labai žemai, būtent čia turime jo įrašą.“

Anot Ž. Kazlausko, bazinė tokio jutiklio kaina – 1750 eurų, o su kariuomenei galbūt reikalingomis papildomomis modifikacijomis ji galėtų siekti apie 2000 eurų.

„Visa Lietuva, visas pasienis būtų padengtas iš esmės už pusę milijono–750 tūkstančių eurų“, – skaičiavo Ž. Kazlauskas.

Ši sistema Ukrainos oro erdvę stebi jau ketverius metus, o Lietuvoje tokiu jutikliu susidomėta tik dabar. Jį išbandyti panoro Algirdo pėstininkų batalionas. Tokiomis sistemomis apsirūpinusios ir kai kurios kitos Europos šalys bei jų strateginės įmonės.

L. Kasčiūnas pateikė tai kaip dar vieną pavyzdį, kaip Lietuva delsia.

„Zvook“ arba „Sky Fortress“ sistema, kurią, mano žiniomis, KAM lyg ir kontraktavo, irgi paremta akustika. Tai pavyzdys, kur mes labai statiškai žiūrime, neapsvarstome visų variantų. O paskui dar reikia visa tai integruoti į NATO daugiasluoksnę oro gynybos sistemą, kad būtų testuojama, patikrinta“, – aiškino L. Kasčiūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:42540413]]

Pasak V. Sinicos, būtina keisti pačią logiką

„Reikia pereiti nuo šaudymo raketomis po pusę milijono prie interceptorių, kurie tą pačią problemą sprendžia po kelis tūkstančius", - teigė V. Sinica.

Uostai pasirengę, oro uostai – ne

Antidronines sistemas Lietuvoje dar turi ne visi. Kaip teigė susisiekimo ministras Juras Taminskas, prie šio klausimo dirbama antrus metus.

„Klaipėdos jūrų uostas yra įsidiegęs antidronines sistemas, galinčias fiksuoti dronus iki 30 kilometrų spinduliu nuo uosto ir iki 300 metrų aukštyje. Intensyviai dirbame su oro uostais, kad jie pagaliau įsidiegtų antidronines sistemas, bet šiai dienai jų neturi“, – sakė J. Taminskas.

Vilniaus oro uostas, pasak ministro, – vienas prasčiausiai oro pavojui pasirengusių.

„Lietuvos oro uostams yra kur temptis saugumo srityje. Tam tikros patalpos, kaip bagažo skirstymo ar priėmimo, galėtų būti tam tikram laikui laikomos saugiomis ir ten galėtų būti nuvesti keleiviai – tai irgi nebuvo padaryta šįkart“, – pripažino J. Taminskas.

Lyderystės vakuumas ir chaosas mokyklose

Šalia karinių įsigijimų išryškėjo ir lyderystės spragos – tiek valstybėje pasigesta vieno lyderio, tiek švietimo įstaigose.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė atsiprašė gyventojų ir pripažino, kad „su švietimo sistema buvo labai blogai“.

Liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlė ateityje komunikaciją patikėti patikimiausiam balsui.

„Geriausia, kad tokiais atvejais kalbėtų patikimiausias, ekspertiškiausias balsas. Čia jau valdantiesiems klausimas, kas tuo balsu galėtų tapti – galbūt net politikas, kuris gebėtų pateikti techninę informaciją taip, kad žmonės pasitikėtų, nekiltų panikos ir jie žinotų, ką daryti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

[[ge:lrytas:lrytas:42540415]]

Ugdymo įstaigose reakcijos į oro pavojų buvo įvairios: vienur vaikai nuvesti į sporto sales, kurios oro atakos atveju nėra saugios, kitur liepta sėdėti klasėje ir toliau rašyti kontrolinį, o kai kur tėvai paprašyti pasiimti vaikus.

Švietimo ministrė Raminta Popovienė atsakomybę nukreipė į savivaldybes.

„Už visus šiuos pasirengimus krizėms atsakingos savivaldybės, pačių įstaigų vadovai. Mes turime priminti, kad bendruomenės ir tėvai turi būti pasiruošę“, – sakė R. Popovienė.

Latvijoje oro pavojus sutrikdė egzaminų sesiją. Paklausta, kokie sprendimai numatyti Lietuvoje, ministrė tikslaus atsakymo dar neturėjo.

„Dabar tikrai neatsakysiu. Algoritmas parengtas ir jau pirmadienį paskelbsime“, – teigė R. Popovienė.

Oro pavojus Lietuvoje paskelbtas pirmą kartą per 36-erius nepriklausomybės metus. Ketvirtadienį panašūs incidentai Latvijoje ir Lietuvoje kartojosi vėl.

„Lėti esam! Tai faktas!“: oro pavojus Lietuvoje įskėlė ir politines audras