Po skandalo Registrų centre – opozicijos klausimai ministrams: pasigenda politinės atsakomybės

2026 m. gegužės 25 d. 15:48
Papildyta
Nors po skandalingo Registrų centro duomenų nutekėjimo atsistatydino įmonės generalinis direktorius, opozicija neketina sėdėti sudėjusi rankų – reikalaus artimiausiame Seimo posėdyje ekonomikos ir inovacijų ministrą Edviną Grikšą bei krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną pasiaiškinti dėl fiksuotos duomenų vagystės.
Daugiau nuotraukų (15)
Vyriausybės atstovus opozicija siekia išsikviesti į parlamento plenarinių posėdžių salės tribūną – tam parašus pradėjo rinkti Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Apie iniciatyvą portalui Lrytas patvirtino frakcijos seniūnas Lukas Savickas.
„Vien Registrų centro direktoriaus atleidimas problemos neišsprendžia. Šioje situacijoje kyla klausimų ne tik dėl paties incidento, bet ir dėl ministerijų kontrolės, sprendimų bei politinės atsakomybės“, – pranešama „Vardan Lietuvos“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Ministrų atsakymų reikalaujantys demokratai „Vardan Lietuvos“ – ne vieninteliai, užsiminę apie politinę Vyriausybės kabineto narių atsakomybę. Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kiek anksčiau teigė, jog jam kyla klausimas, ar šioje situacijoje atsakomybės neturėtų prisiimti ir E. Grikšas.

Laikinasis RC vadovas įvardijo, kaip ir nuo kada bus galima pasitikrinti dėl savo duomenų

Opozicijos rašte, su kuriuo susipažino ir Lrytas, ekonomikos ir inovacijų ministrui adresuojami 8 blokai klausimų. Dalis jų – apie bendrą Registrų centro IT būklę bei finansavimo poreikius, kiti – apie praėjusią savaitę paaiškėjusią ir teisėsaugos tiriamą duomenų vagystę.
„Tuoj bus metai, kaip einate ministro pareigas. Dėl to yra svarbu įvertinti, kokių priemonių savo valdymo laikotarpiu esate ėmęsis, kad būtų didinama Registrų centro saugomos informacijos apsauga bei šio centro atsparumas kibernetiniams pavojams: kiek finansavimo skirta (kaip jis augo), kokie projektai įgyvendinti, kokios teisėkūros priemonės pasitelktos ir pan.“ – kreipimesi rašo opozicijos atstovai.
Valstiečių deleguoto ministro klausiama, ar jis įvertino finansavimo poreikį Registrų centro IT infrastruktūros atnaujinimui, kibernetinio saugumo stiprinimui ir duomenų apsaugos priemonėms – jeigu taip, kokie sprendimai buvo priimti dėl papildomų asignavimų skyrimo.
Taip pat domimasi, ar Registrų centro valdyboje buvo oficialiai svarstytas klausimas dėl IT infrastruktūros būklės, kokių priemonių buvo imtasi, siekiant užtikrinti kibernetinį saugumą.
Norima išsiaiškinti ir tai, ar svarstant minėtus klausimus dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai.
E. Grikšo bus prašoma paaiškinti, kada ir kokia forma bei apimtimi jo vadovaujama ministerija sužinojo apie Registrų centro IT infrastruktūros būklę, matomas rizikas, kada sužinota apie skandalingą duomenų vagystę.
„Iš žiniasklaidos pranešimų akivaizdu, kad apie įvykį jau buvo žinoma gegužės pradžioje, kuomet informacija ir perduota teisėsaugai. Kodėl Vyriausybė arba jūsų vadovaujama ministerija neinformavo visuomenės apie incidentą ir neįspėjo Lietuvos žmonių apie tai, kad jų duomenys buvo neteisėtu būdu renkami? Kas priėmė tokį sprendimą ir kokiais motyvais remiantis? Kodėl apie incidentą pranešta tik tuomet, kai pasirodė pirmieji pranešimai žiniasklaidoje žurnalistinių tyrimų pavidalu?“ – beriami klausimai ministrui.
Galiausiai, E. Grikšo teiraujamasi, kodėl Registrų centro vadovas Adrijus Jusas atleistas tik po viešumoje kilusios skandalo – ar tai, klausia opozicija, nėra tik viešųjų ryšių akcija ir mėginimas nusimesti asmeninę ministro atsakomybę?
Edvinas Grikšas.<br>V.Skaraičio nuotr. Daugiau nuotraukų (15)
Edvinas Grikšas.
V.Skaraičio nuotr.
Tuo metu krašto apsaugos ministrui opozicija kelia kiek mažiau klausimų. Vis tik, iš R. Kauno tikimasi išgirsti, kada jis pats sužinojo apie Registrų centro duomenų nutekėjimą ir kokių veiksmų ėmėsi, kad krašto apsaugos sistemai priklausantys pareigūnai būtų informuoti apie tokią duomenų vagystę.
„Kaip skelbia žiniasklaida – tarp neteisėtu būdu iš Registrų centro gautų duomenų – ir informacija apie kariuomenėje, žvalgyboje dirbančius pareigūnus, o keletas neteisėtų prisijungimų bei bandymų prisijungti prie Registrų centro vykdyti iš užsienio valstybės ir per kitų institucijų administruojamas sistemas. Kada sužinojote šią informaciją ir ko nedelsiant ėmėtės, kad krašto apsaugos sistemai priklausantys pareigūnai būtų informuoti apie jų duomenų pagrobimą? Jei pareigūnus informavote – kada tai buvo padaryta?“ – klausimus rašte išdėstė opozicija.
„Kokių priemonių ėmėtės ar žadate netolimoje ateityje imtis, kad valstybės registruose saugomiems duomenims apie krašto apsaugos sistemoje, žvalgyboje dirbančius pareigūnus būtų taikomi didesni saugumo reikalavimai, nes to neabejotinai reikalauja ir nacionalinio saugumo tikslai?“ – teiraujamasi opozicijos atstovų inicijuotame rašte.
Robertas Kaunas.<br>J. Kalinsko/ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (15)
Robertas Kaunas.
J. Kalinsko/ELTA nuotr.
Liberalų klausimai – premjerei
Tuo metu opozicinis Liberalų sąjūdis kreipėsi į premjerę Ingą Ruginienę. Ši praėjusį penktadienį paragino Registrų centro vadovą Adrijų Jusą trauktis iš pareigų – tai generalinis direktorius padarė pirmadienį.
Ministrės pirmininkės prašoma atsakyti, kokiu pagrindu ji, kaip Vyriausybės vadovė, reikalauja arba nereikalauja politinės pareigūnų atsakomybės. Taip pat prašoma nurodyti kriterijus, kuriais vadovaudamasi I. Ruginienė reiškia politinį nepasitikėjimą.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, premjerės raginimas A. Jusui atsistatydinti – bene pirmas toks vienareikšmis sprendimas nuo jos darbo Vyriausybės vadovės poste pradžios. Politikės teigimu, panašiais atvejais I. Ruginienė dažniausiai ragina sulaukti teisėsaugos išvadų.
„Iki šiol Ministrų kabinetas veikė kaip priedanga nuo politinės atsakomybės. Premjerės atsakomybės standartą sudarė siūlymai sulaukti atitinkamų tarnybų ar teisėsaugos išvados, o netgi sulaukus neigiamos išvados ar teismo sprendimo, ji galų gale jokio sprendimo nepriimdavo“, – pirmadienį išplatintame pranešime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Visuomenė turėtų žinoti, kodėl šiuo atveju vadovas verčiamas trauktis dar nė nesulaukus tyrimo išvadų – iki šiol laikytu lemiamu premjerės kriterijumi atsakomybei įvertinti“, – akcentavo ji. 
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (15)
Viktorija Čmilytė-Nielsen.
T.Bauro nuotr.
Seimo pirmininkas nemano, kad E. Grikšas turėtų prisiimti atsakomybę
Opozicijai keliant klausimus dėl E. Grikšo politinės atsakomybės, Seimo pirmininkas Juozas Olekas tvirtina nematąs tam poreikio.
„Buvęs vadovas buvo paskirtas ne šio ministro, o buvusio konservatorių ministro. Nemanau, kad ministras dėl to turėtų prisiimti atsakomybę, nes nebuvo tokių signalų, kad kažkas ypatingai pasikeitę ar nedaroma. (...) Tai neturėtų būti ministro lygmens atsakomybė. Tą atsakomybę turėtų prisiimti įstaigos vadovas, kuris vadovavo ir prižiūrėjo“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė J. Olekas.
Parlamento vadovas taip pat teigė kol kas nenorįs mesti kaltės ir ant vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus – nors viešojoje erdvėje svarstoma, kad prie Registrų centro buvo prisijungta per būtent jo ministerijai pavaldų Migracijos departamentą.
„Šiandien, kol vyksta tyrimas, negaliu pasakyti, kokiu būdu tai (neteisėtas prisijungimas – ELTA) buvo padaryta. Kažkas galbūt nesuvaldė tų prisijungimų prie duomenų, kuriais buvo pasinaudota. Gal kažkas techniškai įvyko kitoje vietoje. Nebandykime dabar paraleliai ieškoti kaltų ir atsakingų konkrečiai – leiskime įvykti tyrimui, jis pateiks išvadas, kurioje grandyje kas įvyko, o tada žiūrėsime dėl atsakomybės“, – tikino J. Olekas.
Juozas Olekas.<br>T. Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (15)
Juozas Olekas.
T. Bauro nuotr.
Kas nutiko?
Penktadienį Generalinė prokuratūra pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų ir kitų susijusių kibernetinių nusikalstamų veikų.
Tyrimas pradėtas gavus pranešimą apie galimai neteisėtus prisijungimus prie Registrų centro valdomų registrų. Generalinės prokuratūros teigimu, įtariama, kad neteisėti prisijungimai vykdyti iš užsienio valstybės, per kitų institucijų administruojamas sistemas.
Portalo 15min šaltinių teigimu, duomenys iš Registrų centro galėjo būti nusiurbti per Migracijos departamento prisijungimus.
Teisėsauga informavo, kad iš viso neteisėtai galėjo būti nukopijuota daugiau nei 600 tūkst. registrų įrašų – Nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų registrų duomenys.
Kada įvyko galimas duomenų nutekėjimas – neskelbiama. Tik nurodoma, jog po incidento institucijos ėmėsi stiprinti kibernetinį saugumą: užblokuotos įtariamos duomenų naudotojų paskyros ir apribotos prieigos su reikalavimu atnaujinti duomenis.
Registrų centras.<br>D. Labučio/ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (15)
Registrų centras.
D. Labučio/ELTA nuotr.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras, bendradarbiaujama su Vidaus reikalų, Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis, kitomis įstaigomis, Valstybės saugumo departamentu (VSD).
Registrų centras pabrėžė – jokie asmeniniai kontaktiniai duomenys incidento metu nebuvo nutekinti, tačiau paragino gyventojus saugotis sukčių: atidžiai vertinti skambučius, laiškus ar bet kokius pranešimus, ypač susijusius su nekilnojamuoju turtu (NT).
Po žinios apie incidentą premjerė I. Ruginienė bei ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas paragino Registrų centro vadovą Adrijų Jusą atsistatydinti. Tai generalinis direktorius padarė pirmadienį – laikinai Registrų centrui vadovaus įmonės Prevencijos departamento vadovas Giedrius Cininas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.