„Norint sukurti koaliciją reikia politinės valios, galios ir intelektinio pajėgumo, ir norint ją keisti, taip pat to reikia. (...) Matau amžiną diskusiją ir nėra jokio rezultato. Tai aš tik galiu sakyti, kad, matyt, taip ir tęsis“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Kubilius.
„Tai vienas iš dalykų, kurie nesikeičia, tai amžina diskusija apie koaliciją. Man atrodo, kad ji ir liks tokia diskusija“, – pabrėžė jis.
Socialdemokratams gegužės pradžioje žadėjus per mėnesį apsispręsti dėl tolesnio valdančiosios daugumos darbo, Seimo pirmininkas Juozas Olekas pirmadienį taip pat tikino manąs, kad koalicijos sudėtis nesikeis.
Susiję straipsniai
Kaip skelbta, įtampa koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo. Tuomet dar laikinai partijos pirmininko pareigas ėjęs M. Sinkevičius savo nuomonę šiuo klausimu žadėjo pareikšti gegužės pradžioje vykusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavimo metu. Vis tik išrinktas pirmininku savo pozicijos dėl tolimesnio koalicijos darbo neatskleidė – tai pažadėjo padaryti artimiausiu metu, įvertinus visas aplinkybes.
Kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ yra ne kartą išsakę ir kai kurie LSDP nariai, pastaruoju metu socialdemokratų bendradarbiavimą su „aušriečiais“ vis dažniau sukritikuoja ir šalies vadovas.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) praėjusį mėnesį atlikus kratas „aušriečių“ partijos lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir jo pavaduotojos Daivos Petkevičienės Seimo kabinetuose, gyvenamosiose vietose bei partijos būstinėje, prezidentas pareiškė, jog preciziškas tarnybų darbas padės apvalyti politinę aplinką nuo „dalykų, kurių politikoje neturi būti“.
LSDP pirmininko pavaduotojas Robertas Duchnevičius tuomet teigė, kad kratos pas „aušriečius“ gali tolesnį jų buvimą koalicijoje pasukti jiems nepalankia kryptimi.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime.
Pasigenda aiškios Lietuvos koncepcijos stiprinant oro gynybą
Pastaruoju metu į Lietuvą atklystant ukrainietiškiems dronams, už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius sako nematantis aiškios koncepcijos, kaip valstybė stiprins savo oro gynybą.
„Būtų labai svarbu suvokti modernaus karo iššūkius, mokytis iš Ukrainos, kviestis Ukrainos ekspertus. Kartu labai svarbu dirbti su visu regionu. (...) Latviai, pavyzdžiui, jau prieš gerus metus pradėjo plėtoti vadinamų sonarų arba garso detektorių sistemą. Lietuvoje tenka galbūt mažiau girdėti, ką Lietuva planuoja daryti. Girdime apie įvairius įsigijimus, apie šarvuočių įsigijimus, apie kitus panašius dalykus, bet kaip mes stiprinsime savo oro gynybą, man yra sunku pasakyti“, – žurnalistams Seime teigė A. Kubilius.
„Kokia yra Lietuvos koncepcija oro gynyboje, kaip ji iš tikrųjų ruošiasi stiprinti ją ir radikaliai keičiant situaciją dronų gynyboje – man šiandieną dar sunku pasakyti“, – akcentavo jis.
Pasak Europos Komisijos (EK) nario, šiuo klausimu Lietuva turi solidarizuotis su kitomis regiono valstybėmis bei mokytis iš Ukrainos.
„Visiškai neseniai lankiausi Kroatijoje, kur gyvena 3,8 mln. gyventojų. Truputį didesnė (valstybė – ELTA) negu Lietuva, bet mažesnė nei trys Baltijos valstybės. Visiškai neseniai jie skyrė 1 mlrd. eurų ir įsigijo 12 modernių prancūzų gamybos naikintuvų – „Rafale“. Pasižiūrėjus į Ukrainos oro gynybos sistemas, galima matyti, kad numušant tas raketas labai didelį vaidmenį vaidina F-16 naikintuvai“, – dėstė A. Kubilius.
Kaip skelbė ELTA, gegužės pabaigoje dėl radaruose stebimo drono požymių turinčio objekto judėjimo, Utenos apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus. Nacionalinis krizių ir valdymo centras (NKVC) pranešė, kad buvo fiksuotas dar vienas objektas, galimai dronas. Buvo aktyvuoti NATO naikintuvai.
Gyventojams mobiliaisiais išsiųstuose pranešimuose skelbta apie „raudoną“ pavojų. Jie buvo raginami nedelsiant skubėti į priedangą, pasirūpinti artimaisiais, laukti tolesnių rekomendacijų. Utenos rajone buvo įjungtos ir sirenos, sutriko traukinių eismas.
Vėliau grėsmės lygis buvo sušvelnintas. Kariuomenė pranešė, kad NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai grįžta į bazę, o į vietą, kurioje objektą nustojo matyti radarai, vyksta Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, kuris apžiūrės vietovę. Įspėjimas dėl oro pavojaus galiojo mažiau nei pusantros valandos.
Tuomet prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad nauji radarai į šalies oro gynybos sistemą turėtų būti integruoti kaip galima greičiau.
Pastarąjį kartą oro pavojus Vilniaus apskrityje – pirmasis toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Anksčiau dronų oro erdvės pažeidimai fiksuoti ir kitose Baltijos šalyse bei Suomijoje.