Antradienį Seimas po ilgų svarstymų ir ne vieną mėnesį trukusių protestų priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančias įstatymo pataisas. Tuo metu krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas pranešė, kad traukiasi iš savo pareigų. Iš verslo aktualijų – prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičiaus pareiškė, jog dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugus kainoms energetikos sektoriuje, yra racionalu svarstyti laikinai grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Seimas priėmė LRT valdyseną keičiančias įstatymo pataisas. Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Vienintelis valdančiųjų atstovas – Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys – Linas Balsys nepalaikė projekto jo priėmimo stadijoje. Parlamento opozicijos atstovai balsavime nedalyvavo. Tiesa, dėl priimto sprendimo dalis opozicijos narių neatmeta galimybės kreiptis ir į Konstitucinį Teismą (KT). Naujajame įstatymo projekte atsiras LRT misijos apibrėžimas, numatyti pokyčiai Taryboje – ją sudarys nebe 12, o 15 narių. Taip pat buvo pritarta Tarybos biuro steigimui. Tuo metu LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galės būti atleidžiamas ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių balsų dauguma, jei jis nebeatitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jeigu padarys šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Neslepia nusivylimo LRT nepasiruošimu: stebėjosi dainų repertuaru paskelbus oro pavojų
Iš krašto apsaugos viceministro pareigų traukiasi T. Godliauskas. Jis sako pats inicijavęs prašymą ministrui dėl darbo pabaigos, dėl to sutarta abipusiu sutarimu. T. Godliauskas tvirtino, kad 28 metus įvairiose pareigose dirbo valstybei, stiprindamas saugumą. Tą jis sako ketinantis tęsti ir toliau, tik kitomis formomis. Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas komentavo, jog kitas kandidatas į šias pareigas greičiausiai bus nepartinis. Tuo metu socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius neigė, jog T. Godliausko išėjimas yra susijęs su partiniais interesais, t. y., kad į jo vietą norima skirti partijai priklausantį žmogų.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tvirtina, jog Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių rotacija nėra sutrikusi. Ministras tvirtina gavęs patikinimą, jog pasibaigus karių rotacijai, juos turėtų pakeisti nauji. JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione. Savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra. JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.
Susiję straipsniai
Socialdemokratams šeštadienį žadant apsispręsti dėl koalicijos, partijos pirmininkas M. Sinkevičius savo nuomonės dėl to kol kas neatskleidžia. Jis teigia partijos taryboje pateiksiantis tris galimus tolimesnio valdančiosios daugumos darbo scenarijus. Politikas tvirtino turintis aiškų matymą dėl tolesnės koalicijos ateities. Tuo metu Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas pirmadienį teigė, kad koalicijos sudėtis nesikeis.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas siūlo naujuoju Jungtinių Valstijų ambasadoriumi Lietuvoje skirti teisininką, bankininkystės reguliavimo ekspertą Keithą Noreiką. Ši kandidatūra, kartu su kitais į ambasadorius ar kitas pareigybes siūlomais asmenimis, dėl kurių apsispręsti turės Senatas, pirmadienį paskelbta Baltųjų rūmų tinklapyje. Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad K. Noreikai tapus ambasadoriumi, galėtų suaktyvėti dvišalė partnerystė prekybos ir finansų srityse. Šiuo metu JAV diplomatine atstove Lietuvoje dirba Kara C. McDonald. Ji – karjeros diplomatė, JAV ambasadai Lietuvoje vadovauti paskirta 2023 m. pabaigoje. Nuo 1991 m. JAV ambasadoriais Lietuvoje iš viso dirbo 11 asmenų. Visi jie buvo karjeros diplomatai.
VTEK pripažino, kad Šiaulių miesto meras Artūras Visockas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, priėmęs sprendimą nustatyti atlygį savivaldybei priklausančios bendrovės „Šiaulių šviesa“ direktoriui Tomui Petreikiui. Remiantis komisijos atlikto tyrimo duomenimis, A. Visocko tarpusavio ryšiai su savivaldybei priklausančios bendrovės vadovu T. Petreikiu turėjo būti deklaruojami. VTEK nurodė, kad to nepadaręs Šiaulių miesto meras irgi pažeidė įstatymą. Šiaulių miesto mero veiklą VTEK ėmėsi tirti šių metų kovo pabaigoje. Tuomet komisija nurodė, kad potvarkį dėl T. Petreikio pareiginės algos, kintamosios dalies ir premijos skyrimo meras A. Visockas pasirašė praėjusių metų gegužę. Taip jis galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o šiam kilus – nusišalinti.
Ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad skendimo statistika Lietuvoje negerėja – kasmet iš vandens telkinių ištraukiama po 110 nuskendusių žmonių, tarp kurių 4 – vaikai. Anot gelbėtojų, per pastaruosius pastaruosius penkerius metu šalyje nuskendo 20 vaikų, 15 nepilnamečių – išgelbėti. Ugniagesiai pastebi, dažniausiai žmonės nuskęsta kaimiškose vietovėse. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas parengė planą, kuriame numatoma įvairiomis priemonėmis sumažinti nuskendusių žmonių šalyje skaičių.
Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą, kurioje prokuratūra siekia, kad buvęs policijos pareigūnas Raimondas Ščerbininas būtų nuteistas dėl valstybės simbolių išniekinimo. Vyras kovą pirmos instancijos teismo sprendimu buvo išteisintas. Prokuroras Remigijus Matevičius mano, kad byloje surinkti duomenys rodo, jog buvęs R. Ščerbininas apšlapino savo tarnybinę uniformą, tokiu būdu išniekindamas valstybės herbą – Vytį. Bylos duomenimis, buvęs pareigūnas šiuos savo veiksmus nufilmavo ir patalpino internete. Prokuroras siūlo vyrui skirti 4,2 tūkst. eurų baudą. Pats R. Ščerbininas tvirtina neniekinęs valstybės simbolio, jis nurodo, kad ant uniformos pylė skystį su vitaminu C – tai esą buvo performansas, kuriuo vyras norėjo parodyti nepasitenkinimą policija.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Prezidento vyriausiojo patarėjo Vaido Augustinavičiaus teigimu, dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugus kainoms energetikos sektoriuje, yra racionalu svarstyti laikinai grąžinti PVM lengvatą centralizuotam šildymui. Jis pažymėjo, kad atslūgus įtampai Hormuzo sąsiauryje lengvata galėtų vėl būti panaikinta. Pasak jo, kuo dažniau valstybė lanksčiai taikys įvairias priemones, tuo greičiau bus galima reaguoti į situaciją pasaulyje ir padėti gyventojams. Nuo 2026 m. panaikinus lengvatinį 9 proc. PVM tarifą centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui, dabar galioja standartinis 21 proc. tarifas.
Anot Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno, jei naftos kainos toliau mažės, gali būti neverta pratęsti iki birželio vidurio laikinai galiojančio sumažinto dyzelino akcizo terminą. Pasak ministro, ši priemonė biudžetui yra brangi, o jos efektas nėra didelis. Dėl kilusio konflikto Artimuosiuose Rytuose kilus kuro krizei, balandžio viduryje Seimas skubos tvarka priėmė Vyriausybės siūlomą priemonę – iki birželio vidurio sumažino akcizą dyzelinui, tam panaudojant viršplanines pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamas. Finansų ministerija tuomet skaičiavo, kad galutinė kuro kaina gyventojams mažės maždaug 6 centais už litrą (su PVM). Tiesa, priemonė nustos galioti 2026 m. birželio 16 d., nebent bus nuspręsta ją pratęsti.
Lietuvos bankas (LB) teigia, kad šalies finansų sistema išlieka atspari, bet didėja rizikų būsto rinkoje. Centrinio banko teigimu, nors įmonės bei gyventojai grąžinti paskolų nevėluoja, rizikų kelti gali geopolitinės įtampos ir ekonominis neapibrėžtumas, taip pat nekilnojamojo turto (NT) rinkos kainų augimas ir kibernetinės atakos. Anot LB, riziką mažina žemas gyventojų įsiskolinimo lygis ir gera jų finansinė padėtis, sukaupti bankų rezervai ir didelis jų atsparumas.
Energetikos viceministrė Edita Gudauskienė sako, kad didžioji dalis pažeidžiamų vartotojų už elektrą permoka vidutiniškai nuo 3 iki 9 eurų per mėnesį. Viceministrės teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra apie 418 tūkst. pažeidžiamų vartotojų, iš jų nuo birželio tik 176 tūkst. yra pasinaudoję galimybe pereiti į visuomeninį tiekimą ir už elektrą mokėti mažiau – iš viso apie 40 proc. visų šių vartotojų. Anot jos, likusi dalis – apie 242 tūkst. – yra pasirinkę nepriklausomus tiekėjus ir už elektrą moka daugiau nei mokėtų visuomeniniame tiekime. Seimas pernai leido iki 2030-ųjų į visuomeninį elektros tiekimą grįžti visiems smulkiausiems ir socialiai pažeidžiamiems vartotojams. Iki tol trečiajame elektros rinkos liberalizavimo etape esantys vartotojai nepriklausomą elektros tiekėją turėjo pasirinkti iki praėjusių metų pabaigos.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Rusijos naktinė ataka Ukrainoje pražudė 18 žmonių, dar per 100 liko sužeisti. Ukrainos karinės oro pajėgos teigė per naktį aptikusios Rusijos kariuomenės paleistas 73 raketas ir 656 dronus ir nurodė numušusios 602 dronus bei 40 raketų. Kyjivo meras pranešė, kad sostinėje žuvo šeši žmonės, dar mažiausiai 66 liko sužeisti. Po atakos be elektros laikinai liko daugiau nei 100 tūkst. Kyjivo gyventojų. Tuo metu pramoniniame Dnipro mieste žuvo 12 žmonių, tarp jų du vaikai. Charkivo miesto meras pranešė apie penkiolika sužeistųjų, tarp kurių buvo vienas vaikas. Ukrainos užsienio reikalų ministras teigė, kad šis išpuolis rodo Rusijos desperaciją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak ministro, bombarduoja civilius, nes jo pajėgoms nesiseka mūšio lauke. Ukrainos prezidentas po šios masinės rusų atakos dar kartą kreipėsi į JAV, prašydamas karinės paramos.
Nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmadienį paskelbtų paliaubų, Izraelis ir grupuotė „Hezbollah“ tęsė atakas. Antradienio rytą Libano valstybinė naujienų agentūra pranešė apie Izraelio atakas netoli Nabatijos miesto Pietų Libane. Pasak agentūros, per ataką prieš transporto priemonę netoli Tulo miesto žuvo vienas žmogus. Libano kariuomenė, kuri konflikte nedalyvauja, teigė, kad du jos kariai buvo sužeisti, kai Izraelio dronas pataikė į jų automobilį Nabatijos mieste. Izraelyje, pasak kariuomenės, naktį keliose šalies vietovėse suveikė oro pavojaus sirenos. Ji taip pat pranešė, kad buvo perimti du iš Libano paleisti sviediniai, o kitas „priešiškas skraidantis objektas“ sudužo Izraelio teritorijoje. Pirmadienį D. Trumpas socialiniame tinkle skelbė apie Izraelio ir „Hezbollah“ tarpusavio atakų nutraukimą, o antradienį Vašingtone prasidėjo naujas Izraelio ir Libano tiesioginių taikos derybų raundas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas naujuoju žvalgybos direktoriumi paskyrė Federalinės būsto finansavimo agentūros vadovą Williamą (Billą) Pulte. Patirties žvalgybos srityje neturintis artimas D. Trumpo bendražygis poste pakeis gegužę dėl, kaip teigiama, šeimyninių priežasčių atsistatydinusią Tulsi Gabbard. Skelbdamas apie jo paskyrimą, D. Trumpas gyrė bičiulio „didelę patirtį sprendžiant jautriausius Amerikos klausimus – rinkų saugumą ir patikimumą“. 38-erių W. Pulte yra pagarsėjęs savo viešais išpuoliais prieš D. Trumpo politinius oponentus. Jis taip pat toliau eis su būstu susijusias pareigas.