Pasak K. Budrio, tai – platesnės Rusijos strategijos dalis, kuria siekiama daryti karinį spaudimą, kurstyti baimę ir priešiška dezinformacijos kampanija destabilizuoti demokratines visuomenes.
„Šiandienos saugumo iššūkiai rodo, kad Rusijos veiksmai – nuo karo Ukrainoje iki hibridinių atakų ir dezinformacijos – yra nuosekli strategija silpninti Europą. Maskvos planas – kelti chaosą, o mūsų atsakas turi būti vienybė ir galia. Privalome stiprinti Rytinio flango saugumą, didinti paramą Ukrainai ir neleisti agresoriui primesti mums savo sąlygų ir naratyvų“, – pranešime cituojamas K. Budrys, kuris ketvirtadienį Briuselyje susitiko su Saugumo ir gynybos komiteto (SEDE) pirmininke Marie-Agnes Strack-Zimmermann ir Užsienio reikalų komiteto (AFET) pirmininku Davidu McAllisteriu.
Užsienio reikalų ministras susitikime paragino stiprinti NATO ir ES atsaką į hibridines grėsmes. Anot jo, būtina įgyvendinti Rytinio flango stebėsenos iniciatyvą, plėsti oro gynybos pajėgumus, stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą ir kovos su bepiločiais sprendimus.
Susiję straipsniai
Taip pat, K. Budrio teigimu, siekiant ilgalaikio saugumo ir stabilumo Europoje, labai svarbus Europos solidarumas su pafrontės valstybėmis, kovos su Kremliaus dezinformacija stiprinimas ir nuoseklus spaudimo didinimas Rusijai.
Aptariant siekį nutraukti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir sėsti prie derybų stalo, ministras pabrėžė, kad Europa turi veikti atsakingai ir principingai. Jo teigimu, bet kokie kontaktai negali legitimizuoti agresijos ar atverti kelio „įprastam bendradarbiavimui“.