Nutarime, kuriuo siūloma Seime suformuoti laikinąją tyrimo komisiją, pateikta 19 klausimų blokų. Komisiją siūloma sudaryti iš 9 narių. Konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno teigimu, ji galėtų atlikti tyrimą ir pateikti savo išvadas per vasarą.
„Pavadinčiau šitą komisiją nuolatinio melo dekonstrukcijos komisija. Turime įsitikinti ir išsiaiškinti, kas už tą melą atsakingas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas, kartu su Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnu Luku Savicku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen pristatydamas parlamentinio tyrimo klausimus.
„Svarbiausi klausimai – kodėl nebuvo informuota visuomenė, kas už tai atsakingas, ar tai buvo politinis sprendimas, kada visuomenė informuota, kodėl nebuvo užkardytas šita kibernetinė ataka ir, be abejo, ką reikia padaryti, kad tokių atakų daugiau nesikartotų“, – tęsė konservatorius.
Buvęs VSD pareigūnas T. Gailius: sunku patikėti, kad G. Nausėda nežinojo apie duomenų vagystę
„Teisinius dalykus ir teisinę atsakomybę paliekame ikiteisminiam tyrimui. Bet politinės atsakomybės paieškos turi vykti parlamente“, – pridūrė jis.
L. Savickas nurodė, kad ketvirtadienį opozicija pradėjo rinkti parašus parlamentinio tyrimo iniciatyvai – tam, kad klausimas pasiektų Seimo salę, jį savo parašais turėtų paremti bent 36 parlamentarai.
Susiję straipsniai
„Pradedame parašų rinkimą. Tikimės jį baigti iki kitos savaitės pradžios“, – sakė demokratas.
Tyrimo iniciatyva gali nesulaukti Seimo palaikymo – dauguma valdančiųjų yra nusiteikę gana skeptiškai. Vis tik, opozicija pastebi – klausimo likimas dar nėra aiškus. Anot jų, Seimo daugumos gretose esama įvairių balsų. Be to, niekas nežino, ar kitą savaitę valdančioji koalicija bus tokia pati, kaip šiandien.
„Aš girdžiu ne vieną valdančiųjų atstovą, kuris sako, kad sudėliojus objektyvų tyrimą, kuris tikrai atrastų atsakymus tam, kad šis precedentas nesikeltų į ateitį (...), tai šis tyrimas turi būti objektyvus. Mūsų nuomone, tai yra objektyvūs klausimai, kurių atsakymų gavimu turėtų būti suinteresuota ne tik opozicija, bet ir valdantieji“, – tvirtino L. Savickas.
„Šiek tiek pajuokaudamas (pasakysiu – Lrytas) – tai gal pirmadienį dar ir „Nemuno aušra“ parems šitą laikinąją komisiją. Demokratai kadangi jau išreiškė palaikymą, tai gali būti, kad dauguma laikinajai komisijai ir susiformuos. Juokas pro ašaras, bet jis turi tam tikro pagrindo“, – šyptelėjo L. Kasčiūnas.
Visgi, planas B yra – jeigu parlamentinio tyrimo nebus, opozicija imsis ministrų interpeliacijų. Kol kas, anot jų, nėra sutarta, kuriems Vyriausybės nariams tektų toks likimas. L. Kasčiūno teigimu, neatmetama kelti klausimus dėl nepasitikėjimo ir premjere I. Ruginiene.
„Jeigu laikinoji komisija negautų mandato Seime, tada, be abejo, mes svarstysime atsakingų ministrų interpeliacijos klausimą. Tikrai svarstome“, – patikino konservatorius.
„Kandidatų yra labai daug, norime pabrėžti. O kai kandidatų labai daug, tada atrodo, kad atsakinga vis tik visa Vyriausybė ir Vyriausybės galva – ministrė pirmininkė“, – dėstė L. Kasčiūnas.
„Interpeliacijos – jos visą laiką sukelia įtampą Seime. Netgi koalicija, kuri turi virš 80 balsų, turės jau labai suremti pečius, turint galvoje, kad mažai kas sieja tą koaliciją iš politinių klausimų, tad tai gali būti sudėtingas laikas“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
„Ministras Grikšas ir premjerė – tie politikai, kurie pripažino, kad nuo pat pirmos akimirkos, nuo balandžio 3 d., kai ta informacija tapo labiau vieša, žinoma – jie tą žinojimą turėjo ir nieko nesiėmė, kad būtų informuoti gyventojai“, – teigė politikė.
Kokius klausimus turėtų atsakyti parlamentinis tyrimas?
Seimo nutarimo projekte, su kuriuo susipažino ir Lrytas, tyrimo komisija įpareigojama ištirti ir atsakyti į 19 klausimų blokų.
Norima išsiaiškinti, ar po incidento ir duomenų vagystės buvo atliktas išsamus institucijų, turinčių sąsajas su Registrų centro registrais, saugumo auditas, ar Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) bei Migracijos departamente buvo realiai kontroliuojama prieiga prie Registrų centro, kada ir kokia apimtimi apie kibernetinį incidentą buvo informuotos ministerijos, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kodėl laiku nebuvo informuota visuomenė ir pan.
Kaip skelbta, įtariama, jog laikotarpiu nuo sausio iš Registrų centro galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.
Dėl incidento ikiteisminį tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra. Ji skelbė, kad tyrimą pradėjo tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie įvykį – balandžio 15 d.
Tuo metu iš pareigų pasitraukęs buvęs Registrų centro vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas.
Anot jo, apie situaciją iškart informuotos institucijos, tarp kurių – ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).
Dėl informacijos paviešinimo terminų išsiskyrė ir politikų nuomonės – premjerė I. Ruginienė ir ministras Edvinas Grikšas teigė, jog informacija negalėjo būti atskleista, nes tokią galimybę ribojo teisėsaugos atliekami veiksmai, tačiau prezidentas sakė, kad jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti informaciją nebuvo.