Garsiai nuskambėjusi buvusio vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus ir buvusių prokurorų bei FNTT pareigūnų byla Kauno apygardos teisme virsta sunkiai suvokiamu farsu.

Kol teismas narplioja galimus korupcijos epizodus, teisėjų kolegijos ir prokurorės akivaizdoje buvo leista negrįžtamai sunaikinti svarbius įkalčius, galėjusius tapti pagrindu visiškai naujam ikiteisminiam tyrimui.

Nors advokatai prašė, kad prie bylos būtų prijungti netikėtai gauti svarbūs įrodymai apie šešėlinę įmonės veiklą, tačiau nei valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorė, nei teisėjų kolegija į tai nesureagavo.

Skandalinga situacija posėdžių salėje užvirė, kai byloje, kurioje G. Furmanavičius kaltinamas 50 tūkst. eurų kyšio reikalavimu, parodymus ėmė duoti Kazachstano verslininko, buvusio prokuroro Zhanalo Zhalimbetovo įsteigtos įmonės „Armalex group“ buvęs direktorius Mindaugas Žalimas.

[[ge:lrytas:lrytas:247791]]

M. Žalimas prieš daugelį metų pagarsėjo vadinamojoje pedofilijos istorijoje, kai melagingai apkaltino piktnaudžiavimu tuometį policijos generalinio komisaro pavaduotoją Visvaldą Račkauską ir kitus tris policijos pareigūnus.

Liudytojas papasakojo, kad „Armalex group“ jokios realios veiklos nevykdė ir buvo įsteigta tik tam, kad kazachas gautų leidimą gyventi Lietuvoje bei galėtų keliauti po Europą. Siekiant patenkinti migracijos reikalavimus, fiktyviai buvo įdarbinami žmonės. Tarp jų – ir garsus lenktynininkas Antanas Juknevičius.

M. Žalimas teismui atvirai ėmė kalbėti apie įmonėje klestėjusią šešėlinę ekonomiką ir mokesčių slėpimą. Jis ne tik atskleidė, kad buvęs ministras G. Furmanavičius įmonėje buvo įdarbintas tik dėl akių ir gautą algą gražindavo grynais, bet ir atvirai prisipažino apie savo atlyginimą vokeliuose.

„Su Z. Zhalimbetovu buvo sutarta, kad G. Furmanavičiaus alga buvo fiktyvi, nes jis jokių pareigų įmonėje neatliko, tik buvo įformintas, nes įmonėje reikėjo trečio asmens, kad kazachas gautų leidimą gyventi Lietuvoje“, – teisme aiškino M. Žalimas.

Jis ramiai papasakojo ir apie nelegalius tūkstančius, kuriais buvo atsilyginama: „Mano atlyginimas buvo 2000, 300 mokėjo oficialiai iš įmonės, o 1700 – į rankas. Atlyginimą tokiu būdu gaudavau kol dirbau, iki pat išėjimo, beveik trejus metus“

FNTT svajonė padėta ant lėkštutės

Kad pagrįstų žodžius apie grynųjų pinigų srautus, M. Žalimas į teismą atsinešė savo asmeninę darbo knygelę, kurioje fiksavo visus neoficialius kazachstaniečio finansinius reikalus, atsiskaitymus ir skolų grąžinimus.

Ten buvo įrašyti ir visi mokėjimai grynais pinigais už atliktus remonto darbus, nekilnojamo turto pirkimą. Faktiškai teismui ant stalo atgulė gryniausia juodoji buhalterija.

Advokatai niekaip negalėjo suprasti, kodėl liudininkas pats atnešė įrodymus apie įmonėje darytus nusikaltimus: nors viskam vadovavo kazachas, tačiau atsakingas turėtų būti ir M. Žalimas.

Buvusio FNTT tyrėjo Nerijaus Valatkos advokatas Šarūnas Rameikis, kuris praeityje pats yra ėjęs FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigas, puikiai žino tokių radinių vertę.

Pasak teisininko, jam dirbant FNTT pareigūnai jautėsi laimėję aukso puodą, kai pavykdavo gauti ne tik žmogaus prisipažinimą darant mokestinį nusikaltimą, bet ir realią juodąją buhalteriją. Dar rečiau nutikdavo, kai tokius duomenis pateikdavo patys įtariamieji.

Teisme Š. Rameikis bandė atkreipti prokurorės ir kolegijos dėmesį į šį lobį ir galimas milijonines aferas: „Liudytojas teisme aiškina tokias aplinkybes, kurios nebuvo monėtos ikiteisminio tyrimo metu, o tai labai svarbu, nes jis atskleidžia galimas įmonės nusikalstamas veikas.“

Advokatų įsitikinimu, tai, ką teisme pamatė ir išgirdo proceso dalyviai, turėjo lemti žaibišką reakciją: teisėjų kolegija privalėjo priimti atskirą nutartį ir kreiptis į prokuratūrą dėl naujo ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iniciatyvos nedelsiant turėjo imtis ir posėdyje valstybinį kaltinimą palaikiusi Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė.

Įkaltį paliko likimo valiai

Tačiau įvyko tai, kas sunkiai paaiškinama. Užuot griebusios siūlo galo ir išnarpliojusios galimas šešėlines schemas, valstybės institucijos tiesiog nusigręžė.

Prokurorė V. Vidugirienė suskubo gesinti advokatų iniciatyvą: „Šioje byloje nagrinėjame aplinkybes dėl kyšio, įmonės veiklos šioje byloje netiriame, todėl prašau nenukrypti.“

Jai antrino ir teisėjų kolegijos pirmininkė Lina Lesinskienė, užkirtusi kelią bet kokiam gilesniam tyrimui: „Šioje byloje „Armalex group“ pradėto ir nutraukto ikiteisminio tyrimo aplinkybės netiriamos ir nenagrinėjamos.“

Matydamas tokį institucijų aklumą ir nujausdamas, kuo baigsis toks bylos marinavimas, G. Furmanavičiaus advokatas Stanislovas Liutkevičius kreipėsi į teismą su pranašišku prašymu: „Prašau įpareigoti liudytoją išsaugoti šią knygutę, nes galimai kitam posėdžiui jos jau nebeliks“.

Tačiau ir šis prašymas atsimušė į abejingumo sieną. Kolegija nusprendė: „Atmesti prašymą. Neišreikalauti iš liudytojo visos užrašų knygelės.“ Teismui užteko vos trijų puslapių kopijų.

Išgaravo kaip dūmas: „Ji fiziškai nebeegzistuoja“

Advokato S. Liutkevičiaus žodžiai išsipildė 100 procentų. Kai per kitą posėdį advokatai ketino prašyti teismo priimti atskirą nutartį dėl naujo tyrimo ir vėl iškėlė klausimą dėl užrašų knygelės, paaiškėjo šokiruojanti tiesa: įkaltis, iš kurio galėjo gimti nauja baudžiamoji byla, jau buvo sunaikintas.

Į advokato klausimą, ar tebeturi užrašinę, M. Žalimas ramiai atsakė : „Ar turiu dar užrašinę – tai ne, iš principo jos neturiu. Manęs teismas neįpareigojo jos saugoti. Aš jos neturiu. Ji fiziškai nebeegzistuoja.“

Ratas užsidarė. Neįkainojami įkalčiai, akivaizdžiai demonstruoti teismo salėje, buvo pradanginti su prokurorės ir teisėjų palaiminimu.

[[ge:lrytas:lrytas:33480116]][[ge:lrytas:lrytas:42529913]][[ge:lrytas:lrytas:18353154]][[ge:lrytas:lrytas:37087147]]

Kas dabar atsakys už prarastą progą atskleisti „Armalex group“ grynųjų pinigų aferą? Kol teisėsauga žaidžia procesines slėpynes prisidengdama tuo, jog teismui duomenys esą nėra aktualūs, šešėlinio verslo atstovai gali lengviau atsikvėpti. Ši byla siunčia signalą visuomenei: jei net teismo salėje ant stalo padėti realūs juodosios buhalterijos įrodymai lieka niekam nereikalingi, vadinasi, sistema veikia nepriekaištingai. Tik ne valstybės naudai.

Nors „Lietuvos ryto“ redakcija oficialiai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir pačią prokurorę V. Vidugirienę prašydama paaiškinti aplinkybes, kodėl nebuvo imtasi priemonių išsaugoti svarbų įkaltį, prokurorė pasirinko tylos taktiką, o prokuratūra įstatymų numatyta tvarka paaiškinimo taip pat nesuteikė.

Tuo tarpu Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja Vija Kudzienė atsiuntė formalų atsakymą: „Liudytojo užrašuose minimos aplinkybės nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką. Teismas taip pat nenustatė pagrindo priimti atskirosios nutarties dėl galimų finansinių nusikaltimų požymių“.

Skandalas teisme: teisėjų ir prokurorės panosėje išgaravo juodoji buhalterija, galėjusi tapti naujos bylos bomba