Žiniasklaida: V. Kondratovičius reikalauja IRD vadovės galvos dėl įsilaužimo Prabilo apie galimybę likti ministru

Portalo šaltinių žiniomis, tokią savo poziciją ministras vadovei išsakė pirmadienį.

Kaip praėjusią savaitę skelbė naujienų portalas „15min“, atsakingos institucijos šiuo metu tiria aplinkybes dėl galimų įsilaužimų į VRM pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras.

Tuo metu pats vidaus reikalų ministras portalui teigė kol kas negalintis nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie galimą plataus masto įsilaužimą.

Portalo žiniomis, informacija apie įsilaužimą į keliasdešimt VRM IT sistemų paskyrų ministerijos vadovybei galėjo būti žinoma dar gegužės pradžioje, apie tai užsiminta ir kai kuriuose tarpinstituciniuose pasitarimuose.

Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro (RC) galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Seimo opozicija surinko parašus, reikalingus inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis duomenų vagystės aplinkybes.

Iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas, prokurorai tyrimą pradėjo balandžio 5 d.

Registrų centras teigė, kad jo pareiga yra informuoti gyventojus apie jų duomenų vagystę, o ne pranešti visuomenei apie ikiteisminį tyrimą.

Paaiškėjus apie galimą įsilaužimą į 50 Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad ministerijos informacinės sistemos ir gyventojų biometriniai duomenys yra saugūs.

„Patikinu, kad Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos yra saugios, Migris, ADIS informacinės sistemos, kurioje laikomi gyventojų biometriniai duomenys, nebuvo pažeistos ir (duomenys – ELTA) saugomi patikimai“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

Pasak jo, po duomenis tvarkančių įstaigų – Migracijos departamento bei Informacijos ir ryšių departamento – patikrinimo jokių anomalijų ir informacijos nutekėjimo nenustatyta, informacijos apie tai neturi ir tyrimą vykdančios šalies tarnybos – Kriminalinė policija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Jokių anomalijų arba buvusių anksčiau neteisėtų prisijungimų arba kitu būdu informacijos nutekėjimo nebuvo aptikta, šiandien jie mane patikino, kad tokių dalykų tikrai nėra, tokios informacijos neturi ir (…) tarnybos“, – pažymėjo ministras.

„Tikiu, kad tokios informacijos ir nebus, nes šiandien priemonės, kuros buvo įdiegtos apsaugoti tuos registrus, turėjo suveikti ir suveikė“, – sakė V. Kondratovičius.

Ministro teigimu, į incidentą reaguota iškart, apie tai informuotos institucijos, pirmasis pranešimas NKSC pateiktas sausio mėnesį, apie galimus neteisėtus veiksmus informuota policija.

„Tyrimas vyksta (…) intensyviai, paraleliai yra suburta atskira veiklos gerinimo grupė, į kurią yra įtraukti ir mūsų specialistai, Informacijos ir ryšių departamento specialistai, Migracijos departamento speslaiciati, specialistai iš kontroliuojančių įstaigų, tokių kaip Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, taip pat tame dalyvauja specialistai kibernetinio saugumo iš kriminalinės policijos biuro“, – nurodė jis.

Kaip praėjusią savaitę skelbė naujienų portalas „15min“, atsakingos institucijos šiuo metu tiria aplinkybes dėl galimų įsilaužimų į VRM pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras.

Tuo metu pats vidaus reikalų ministras portalui teigė kol kas negalintis nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie galimą plataus masto įsilaužimą.

Portalo žiniomis, informacija apie įsilaužimą į keliasdešimt VRM IT sistemų paskyrų ministerijos vadovybei galėjo būti žinoma dar gegužės pradžioje, apie tai užsiminta ir kai kuriuose tarpinstituciniuose pasitarimuose.

Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro (RC) galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Seimo opozicija surinko parašus, reikalingus inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis duomenų vagystės aplinkybes.

Iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas, prokurorai tyrimą pradėjo balandžio 5 d.

Registrų centras teigė, kad jo pareiga yra informuoti gyventojus apie jų duomenų vagystę, o ne pranešti visuomenei apie ikiteisminį tyrimą.

Po dar vieno įsilaužimo į Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras ministras Vladislavas Kondratovičius sako sulaukęs Informatikos ir ryšių departamento (IRD) vadovės Viktorijos Rūkštelės siūlymo atsistatydinti. Vis dėlto, jo nuomone, apie tai kalbėti šiandien ne laikas.

„Jau prieš dvi savaitės ji pati buvo pas mane atėjusi su siūlymu išeiti iš darbo“, – pirmadienį žurnalistams spaudos konferencijoje kalbėjo V. Kondratovičius.

„Ne laikas dėl to šiandien kalbėti – reikia susitvarkyti. Natūralu, kad dar vienas komandoje smūgis būtų, sakyčiau“, – pabrėžė jis.

VRM vadovas patikino, kad kol kas IRD direktorė darbus tęsia kaip įprasta.

„Šiandien ji kol kas dirba, jokių prašymų nepateikusi ir aš kažkokių tarnybinių patikrinimų nepradėjęs“, – nurodė jis.

Naujienų portalas „15min“ rašė, kad paaiškėjus apie galimą įsilaužimą į 50 VRM pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras, V. Kondratovičius paragino V. Rūkštelę trauktis iš pareigų. Portalo šaltinių žiniomis, tokią savo poziciją ministras vadovei išsakė pirmadienį.

Kaip praėjusią savaitę skelbė naujienų portalas „15min“, atsakingos institucijos šiuo metu tiria aplinkybes dėl galimų įsilaužimų į VRM pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras. Ministras portalui penktadienį teigė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti informacijos apie galimą plataus masto įsilaužimą.

Portalo žiniomis, informacija apie įsilaužimą į keliasdešimt VRM IT sistemų paskyrų ministerijos vadovybei galėjo būti žinoma dar gegužės pradžioje, apie tai užsiminta ir kai kuriuose tarpinstituciniuose pasitarimuose.

Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro (RC) galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.

Seimo opozicija surinko parašus, reikalingus inicijuoti laikinąją parlamentinę tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis duomenų vagystės aplinkybes.

Iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas, prokurorai tyrimą pradėjo balandžio 5 d.

Registrų centras teigė, kad jo pareiga yra informuoti gyventojus apie jų duomenų vagystę, o ne pranešti visuomenei apie ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybai nusprendus keisti valdančiąją daugumą ir pradėti konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad dėl tolesnio jo likimo Vyriausybėje apsispręs partija. Politikas tikina nesantis įsikibęs posto.

„Žinote, čia yra politika. Ministras yra politinė figūra, asmuo. Nebūtinai reikia turėti priekaištų ar dar kažko, bet šachmatų lentoje visada visko gali būti. Aš priimu visa tai normaliai, kaip politikas. Nuspręs ir partija, yra prezidiumas. Čia nėra kažkokia vieta ministro, kuri priklauso man ir viskas, neatiduosiu“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo ministras.

„Jei partijai reikės daryti kažkokius sprendimus – aš juos priimsiu ir sutiksiu su tais sprendimais. (...) Apskritai dėl ministrų niekas nieko nekalba“, – pridūrė jis.

Nors V. Kondratovičius nesiryžo spekuliuoti, ar toliau liks vadovauti Vidaus reikalų ministerijai (VRM), esą yra dalykų, kuriuos jis anksčiau būtų daręs kitaip.

„Klaidos visada yra. Aš sakyčiau ne klaidos, bet kažką daryčiau kitaip. Labai sunku. Tik startuojame ir vėl kažkokie pasikeitimai. Politinė kadencija ketverių metų skiriama ne šiaip sau, o tam, kad įgyvendintume kažkokius planus. (…) Koks bus sprendimas – neaišku, gal viskas vyks ir toliau, kas čia žino“, – sakė jis.

„Padarėme nemažai. Turėjome nemažai iššūkių su migracija, padarėme tai, ką turėjome padaryti“, – teigė jis.

Neoficialiai skelbta, kad naujoje Vyriausybėje socialdemokratai gali svarstyti keisti finansų ministrą Kristupą Vaitiekūną, vidaus reikalų ministrą V. Kondratovičių, kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę.

LSDP lyderis Mindaugas Sinkevičius taip pat teigė negalįs patikinti, jog performavus valdančiąją daugumą pareigose liks užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, taip pat tikino, jog naujuoju diplomatijos vadovu galėtų tapti ir laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, jeigu ryžtųsi tokiam žingsniui.

Kaip skelbta, šeštadienį LSDP taryba nusprendė keisti pernai vasarą sudarytą valdančiąją daugumą ir pradėti konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Nusprendus iš koalicijos pašalinti „Nemuno aušrą“, ją toliau turėtų sudaryti Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.

ELTA primena, kad įtampa dabartinėje koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo.

Kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ ne kartą yra išsakę kai kurie LSDP nariai, pastaruoju metu socialdemokratų darbą su „aušriečiais“ vis dažniau sukritikuodavo ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Pirmadienio naktį kontrabandiniams balionams sutrikdžius Vilniaus oro uosto (VNO) veiklą, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tikina, kad, palyginti su praėjusio lapkričio duomenimis, jų mastas yra sumažėjęs ir į šalies teritoriją nepatenka kasnakt.

„Kai buvo leidžiama dešimtys balionų, tikrai matėsi organizuoto nusikaltimų grupių veikimas. Šiandien, jeigu mes matome ir atsitinka toks atvejis, kaip šiąnakt, tai yra keli vienetai, tai nėra daug. (...) Bet galimai jie galėjo pažeisti erdvę, kurioje lėktuvai (turėjo – ELTA) nusileisti“, – pirmadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) žurnalistams sakė V. Kondratovičius.

„Ne, tikrai ne. Galiu pasakyti – palyginus su lapkričio mėnesiu, (…) dėl balionų miegu ramiai“, – teigė ministras, paklaustas, ar meteorologiniai balionai į šalies teritoriją skrenda kasnakt.

Jis teigė šiuo metu neturintis informacijos apie rastus šiąnakt skridusius balionus.

VRM vadovo teigimu, kova su kontrabanda reikalaus nuolatinio dėmesio. Anot ministro, artimiausiu metu Vyriausybę turėtų pasiekti įstatymų pakeitimai, numatantys griežtesnę atsakomybę už kontrabandą atsakingų asmenų atsakomybę.

„Kaip aš ne kartą sakiau – mūsų labai rimti, stiprūs veiksmai (lėmė – ELTA) (...) (kad – ELTA) 75 žmonės ir daugiau yra patekę į mūsų teisėsaugos rankas, suardėme tą tinklą. Kontrabanda yra fenomenas, kuris tikrai reikalaus nuolatinio dėmesio“, – aiškino jis.

„Manyčiau, mūsų priimti teisėkūros pakeitimai, įstatymų pakeitimai Seime suveikė, bet rengiame antrą paketą, kuris turėtų išeiti per Vyriausybę artimiausiu metu. (…) Jau yra paruoštas paketas dar labiau sugriežtinti būtent tokių veikėjų atsakomybę“, – pridūrė ministras.

Kaip skelbė ELTA, Lietuvos oro erdvėje radarams fiksavus kontrabandiniams balionams būdingas žymas, pirmadienio naktį VNO buvo uždarytas pustrečios valandos laikotarpiui.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad naktį šalies radarai užfiksavo 5 žymas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, o sprendimas uždaryti VNO buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad balionų trajektorija kirtosi su oro uostu.

Anot jo, sustabdžius oro uosto veiklą iš viso buvo paveikti 6 skrydžiai ir apie 900 keleivių.

Šiuo metu iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą leisti kontrabandiniai balionai ieškomi šiaurės vakarų pusėje nuo Vilniaus.

Pastarąjį kartą oro erdvė buvo sutrikdyta gegužės viduryje.

Dėl meteorologinių balionų krizės Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje visoje šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją.