Už šią kandidatūrą balsavo 28, prieš – 43, susilaikė 18 parlamentarų.
Tiesa, dar iki slapto balsavimo dėl minėtosios kandidatės Seimo posėdžių salėje virė karštos diskusijos. Pasisakantys prieš D. Kabelkės skyrimą LGGRTC vadove pagrindiniu motyvu įvardijo kompetencijos stoką istorinės atminties lauke.
„Pažiūrėkite, kokius mes turėjome direktorius anksčiau – didžioji dauguma buvo arba rezistentai, arba šios srities specialistai. Negali žmonės šitoje vietoje neturėti stuburo ir raumenų – nuo to priklauso Lietuvos saugumas, Lietuvos skydas“, – plenarinėje Seimo posėdžių salėje kalbėjo konservatorius Valdas Rakutis.
Susiję straipsniai
„Paieškokime kandidato, kuris būtų pajėgus tokias funkcijas vykdyti“, – pabrėžė politikas.
Tuo metu Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius tikino, kad kandidatės prisistatymas komisijoje bei Seime paliko daug klausimų – tarp jų ir nepriekaištingos reputacijos.
„Tikrai galiu pasakyti, kad vis tik labai atsakingai vertinome LGGRTC tarybos pateiktą kandidatūrą. Kyla klausimas, ar tai tikrai asmenybė, kuri gali dirbti su slapta informacija, ar tikrai asmenybė, kuri yra nepriekaištingos reputacijos, ar tikrai asmenybė, kuri gali sutelkti kolektyvą“, – nurodė Seimo komisijos pirmininkas.
„Per susitikimus ir per jos prisistatymą Seimo posėdžių salėje mes matėme, kad iš tikrųjų asmenybė šiek tiek ir pasimeta istoriniame kontekste, ir datose maišosi (...). Klausant jos pačios ir matant jos prisistatymą neatrodė, kad tai yra tvirtas apsisprendimas“, – pridūrė D. Jakavičius.
Į D. Jakavičiaus repliką dėl D. Kabelkės reputacijos sureagavęs liberalas Eugenijus Gentvilas klausė, ar to neturėjo įvertinti kandidatūrą Seimui teikęs parlamento vadovas Juozas Olekas.
„Mano supratimu, niekada nebuvo iškeltas joks klausimas dėl jos reputacijos. Jeigu kas nors ir turėjo tą barjerą prieš savo akis, tai būtent Seimo pirmininkas, kuris taip pat neįžvelgė jokių reputacijos problemų“, – tikino Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.
Vis dėlto Seimo posėdžio pirmininko Raimundo Šukio teigimu, kandidatės reputacijos vertinimas nėra Seimo pirmininko išskirtinė teisė.
„Kadangi į šią repliką yra labai aiškus atsakymas – Seimo pirmininkas privalėjo teikti kandidatūrą, jį įpareigoja įstatymas ir jame nustatyta tvarka kandidato atrankos ir teikimo. Taip kad šitas klausimas yra toks ir reputacijos klausimai yra ne Seimo pirmininko šiuo atveju prerogatyva spręsti“, – nurodė R. Šukys.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Paulės Kuzmickienės nuomone, socialdemokratai atsainiai vertino LGGRTC tarybos sprendimą dėl D. Kabelkės, o Seimo pirmininkas neva iš anksto žinojo, jog šią kandidatūrą planuojama atmesti.
„Ypač keista, kad kandidatę atrinko ne politikai, o profesionali taryba, kurioje dirba mokslininkai, istorikai, vadybos profesūra ir taip toliau. Jie yra iš esmės įsigilinę į centro problemas ir nustatę jo trūkumus“, – Seime kalbėjo politikė.
„Tačiau socdemams tokia profesionalų nuomonė nesvarbi. Negaliu nepaminėti ir Seimo vadovybės vaidmens – turiu omenyje parlamento pirmininką – teikiama kandidatūra puikiai žinant, kad ją siekiama atmesti. Tai kažkuria prasme primena 1992-uosius metus“, – pridūrė P. Kuzmickienė.
Prašė patikslinti pareiškimus dėl reputacijos
Vakariniame Seimo plenariniame posėdyje liberalas Eugenijus Gentvilas prašė posėdžiui pirmininkavusio R. Šukio suteikti galimybę D. Jakavičiui patikslinti, ką šis turėjo omenyje kalbėdamas apie D. Kabelkės reputaciją.
„Seimo narys negali taškytis seilėmis ir neatsakingais pareiškimais apie kandidatus, už kuriuos balsuoja Seimas. Aš prašau paklausti D. Jakavičiaus, kurį iš septynių baigtinio sąrašo punktų turėjo omenyje kalbėdamas apie kandidatę D. Kabelkę“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Tiesa, posėdžio pirmininkas šį prašymą atmetė. Jo teigimu, į šiuos klausimus galėtų atsakyti Seimo etikos ir procedūrų komisija.
„Tokių pareigų Seimo posėdžio pirmininkui nėra numatyta ir aš tikrai tokio klausimo neklausiu. Jis, tikiuosi, išgirdo jūsų klausimą. Jūs turite galimybę vadovaujantis Seimo statutu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją“, – kalbėjo R. Šukys.
Kaip skelbta, šią savaitę LGGRTC vadovės klausimą nagrinėjęs Seimo Žmogaus teisių komitetas bei parlamento Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (LKVIAK) šiai kandidatūrai nepritarė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę D. Kabelkės kandidatūrą Seimui pristatęs parlamento vadovas Juozas Olekas teigė, jog kandidatė pristatė aiškią LGGRTC veiklos viziją bei yra sukaupusi pakankamą profesinę patirtį šioms pareigoms užimti.
Iš viso atrankoje į centro vadovo pareigas dalyvavo trys kandidatai – D. Kabelkė, dabartinis įstaigos vadovas Arūnas Bubnys ir LGGRTC Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė.
Įstatymas numato, kad kandidatus į centro generalinius direktorius atrenka ir Seimo pirmininkui teikia LGGRTC taryba, savo išvadoje motyvuotai pagrįsdama teikiamų kandidatų tinkamumą pareigoms.
Centro direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas parlamento pirmininko teikimu.