Įstatymų paketo iniciatoriai ragina atsisakyti laikinojo prieglobsčio užsieniečiui sąvokos ir ją keisti tarptautinės apsaugos sąvoka.
„Atsisakoma prieglobsčio sąvokos, jis bus vadinamas tarptautine apsauga, prieglobsčio prašytojas – prašytoju, prašymas suteikti prieglobstį – tarptautinės apsaugos prašymu“, – nurodo VRM.
Taip pat numatyta, kad pasienio tikrinimo vietose apgyvendintiems užsieniečiams nebūtų suteikta teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. Analogiškas reikalavimas taikomas ir tiems užsienio piliečiams, kuriems taikoma pasienio arba grąžinimo procedūra.
Susiję straipsniai
Be kita ko, siekiama pratęsti ilgiausią galimą terminą, per kurį Valstybės saugumo departamentas (VSD), policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pateiktų savo vertinimą dėl užsieniečio keliamų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Įprastas 28 kalendorines dienas išvadų pateikimui naująja tvarka siekiama ilginti iki 42 kalendorinių dienų.
Galiausiai, siekiama nustatyti stebėsenos mechanizmą bei tiksliai apibrėžti kontrolę vykdančių institucijų funkcijas.
„Pagrindinių teisių stebėseną vykdys atrinktas stebėsenos vykdytojas – nevyriausybinė organizacija, atliksianti stebėseną vietose, kuriose atliekamas tikrinimas ar taikoma pasienio procedūra, ir Seimo kontrolierių įstaiga – rengs metinę pagrindinių teisių stebėsenos ataskaitą ir nagrinės su pagrindinių teisių stebėsena susijusius skundus“, – nurodo įstatymų paketo iniciatoriai.
Taip pat pabrėžiama, kad užsieniečių priėmimo sąlygų stebėseną vykdys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei viešosiomis įstaigomis.
VRM teigimu, pakto įgyvendinimo priemonėms numatyta skirti 73,9 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos bei Prieglobsčio migracijos ir integracijos fondo lėšų.
ELTA primena, kad 2024 m. gegužės 14 d. buvo priimtas naujasis ES Migracijos ir prieglobsčio paktas, kuriuo siekiama suvienodinti prieglobsčio prašytojų procedūras, migracijos ir grąžinimo taisykles bei sienų kontrolę. Viena iš esminių pakto nuostatų yra įpareigojimas ES valstybėms arba priimti tam tikrą kiekį migrantų.
Jeigu šalis narė atsisako priimti prieglobsčio prašytojus, ji įpareigojama kasmet sumokėti atitinkamą sumą į paramos fondą.
Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų – 20 tūkst. eurų už asmenį. Nusprendus migrantus priimti, Lietuva už asmenį gautų 10 tūkst. eurų, kurie būtų skirti išlaikymo išlaidoms padengti.
Kaip skelbta, pernai VRM priėmė sprendimą priimti 58 migrantus ir, vadovaudamasi ES solidarumo mechanizmo sąlygomis, sumokėti 1,14 mln. eurų įmoką.