„Bręsta dar vienas skandalas?
AR SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA RENKA DUOMENIS APIE POLITINIUS OPONENTUS?
Užklausęs ir gavęs Registrų centro informaciją apie tai, kas domėjosi mano nekilnojamojo turto duomenimis, pamačiau faktus, kurie kelia itin rimtų klausimų.
Įvardijo, kas atskleidė vagystę iš RC: pirštu beda į I. Ruginienę ir du ministrus
Kaip aiškėja, mano duomenis, kaupiamus Registrų centre, daugiau nei dešimt kartų peržiūrėjo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Dar daugiau – aiškėja, kad ministerija taip pat domėjosi ir kai kuriais Palangos savivaldybės administracijos darbuotojų, o taip pat – ir kai kurių miesto Tarybos narių, priklausančių valdančiajai daugumai, asmens duomenimis.
„Patikrinta“ buvo ir mano žmona.
Duomenys buvo ne tik peržiūrėti, bet ir galimai kopijuojami.
Susiję straipsniai
Ypač neramina tai, kad tokiuose registruose yra saugoma ir mano šeimos gyvenamoji vieta. Auginu tris vaikus, tarp jų ir nepilnamečius, todėl man kyla visiškai pagrįstas klausimas, kas ir kokiu tikslu domėjosi duomenimis, kuriuose yra nurodytas ir mano namų adresas.
Tokie veiksmai kelia ne tik privatumo, bet ir mano artimųjų saugumo klausimą.
Kyla ir kitas esminis klausimas: kokiu pagrindu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija renka bei galimai kaupia šią asmeninę informaciją?
Kokiu tikslu ieškoti Registrų centre esantys duomenys apie mane – asmens kodas, namų adresas, informacija apie turimą NT? Juolab, kad apie pastarąjį galima rasti deklaracijose, kurias kasmet teikiu VMI ir kurios tam tikra apimtimi yra viešai prieinamos.
Kas tai – dar viena neteisėta ataka prieš mūsų valstybę, įsilaužiant į Registrų centro prieigas per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, ar pačios ministerijos atstovų galimai neteisėti veiksmai?
Nei aš, nei mano žmona nesame kreipęsi į ministeriją dėl paslaugų ar sprendimų, kurie paaiškintų tokį susidomėjimą mūsų šeima.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos niekaip nėra susijusios su Palangos miesto mero, tarybos narių ar savivaldybės darbuotojų asmeninių ar nekilnojamojo turto duomenų analize.
Ypač neramina tai, kad tikrinimai nukreipti ne į atsitiktinius asmenis, o į žmones, kurie siejami su mano artimaisiais bei politine veikla.
Todėl visuomenė turi teisę žinoti, kas inicijavo šias užklausas, kokiu tikslu jos buvo atliekamos ir kokią teisės aktuose numatytą naudą ministerija iš tokios informacijos siekė gauti.
Jau kreipiausi į Generalinę prokurorę, prašydamas nustatyti, kas ministerijoje rinko informaciją, kokiu pagrindu tai buvo daroma ir ar nebuvo viršyti tarnybiniai įgaliojimai ar piknaudžiaujama tarnyba. Ar duomenys buvo renkami neteisėtai.
Tą patį ketina padaryti ir „patikrintieji“ miesto Tarybos nariai bei administracijos darbuotojai.
Tyrimas turi atsakyti į vieną svarbiausių klausimų – ar šie veiksmai buvo pavienių darbuotojų iniciatyva, ar jie buvo koordinuoti ir vykdomi gavus konkrečius nurodymus.
Ypač daug klaustukų kyla dėl aplinkybės, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė – Svetlana Tučkė – yra Palangos miesto tarybos narė, aktyvi mano ir mano komandos politinė oponentė.
Todėl kyla pagrįstas klausimas: ar valstybės institucijų resursai ir prieigos prie registrų galimai nebuvo naudojami renkant informaciją apie politinius oponentus artėjant savivaldos rinkimams?
Nenoriu daryti išankstinių išvadų ar kažko kaltinti. Tačiau visuomenė turi teisę žinoti, ar nėra kuriami galimi informaciniai dosjė apie politinius konkurentus, ar galimai neteisėtais būdais nėra kaupiama informacija, kuri ateityje galėtų būti panaudota politinėse kampanijose, kurpiamose kompromitavimo akcijose ar vadinamosiose juodosiose technologijose.
Šiandien kalba eina apie kiekvieno žmogaus teisę žinoti, kad valstybės sukaupti duomenys nėra naudojami politiniams, asmeniniams ar kitiems su tarnybinėmis funkcijomis nesusijusiems tikslams. Jeigu paaiškėtų, kad valstybės registrų duomenys buvo renkami politinei kovai, tai būtų ne tik grubus asmens duomenų apsaugos principų pažeidimas. Tai būtų smūgis pasitikėjimui valstybe ir demokratiniais procesais.
Jeigu tyrimo metu būtų nustatyta, kad šie veiksmai buvo atlikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybės ar kanclerės Svetlanos Tučkės iniciatyva ar pavedimu, tai būtų reikšminga aplinkybė, kurią kompetentingos institucijos turėtų išsamiai įvertinti. Tokiu atveju neišvengiamai kiltų klausimų dėl viešojo pasitikėjimo, tarnybinės atsakomybės ir galimų politinių pasekmių.
Lietuvos žmonės turi būti tikri, kad valstybės institucijos dirba valstybei, o ne atskirų politikų interesams.
Todėl šioje istorijoje būtini labai konkretūs ir aiškūs ATSAKYMAI bei ATSAKOMYBĖ“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje sekmadienį rašė Š. Vaitkus.