G. Nausėdos metinis pranešimas: įspėjimai dėl saugumo, kirčiai Vyriausybei ir žinutė M. Sinkevičiui (12)

Šį kartą prezidentas metinį pranešimą skaito neeilinėmis aplinkybėmis – valdančiojoje daugumoje vykstant permainoms ir formuojant naują koaliciją bei Vyriausybę. Taip pat – tęsiantis skandalui dėl Registrų centro. Tuo metu geopolitinėje arenoje vis dar tvyro įtampos, saugumo situacija išlieka sudėtinga.

Metinį pranešimą šalies vadovas pradėjo, būtent apžvelgdamas saugumo padėtį ir referuodamas į vieną šviežiausių incidentų – kai į Lietuvos oro erdvę buvo įskridę dronai, o dalyje šalies teritorijos buvo paskelbtas oro pavojus.

„Mažiau nei prieš mėnesį nepriklausomos Lietuvos valstybės sostinėje Vilniuje paskelbtas oro pavojus tapo iššūkiu mums visiems. Seimas, Vyriausybė, prezidento kanceliarija, įvairios valstybės institucijos, švietimo ir kultūros įstaigos, pilietiški žmonės – daugelis praktiškai išbandėme civilinės saugos algoritmus, taip pat priedangas ir slėptuves. Aiškiau pamatėme, kurios priemonės veikia, o kur būtina pasitempti.

Oro pavojus netrukus buvo atšauktas, bet liko aiškus suvokimas, kad vis sparčiau žengiame į naują pavojingą pasaulį, kuriame taika nebėra savaime suprantama. Šiandien turime patys sau pripažinti, kad Lietuvos aplinka sparčiai keičiasi – ir mes privalome keistis kartu“, – pradėdamas metinį pranešimą sakė G. Nausėda.

Prezidento vertinimu, šiandieniame pasaulyje vis labiau trūksta vienybės ir taikaus sugyvenimo, ryškėja siauri ekonominiai interesai, o autoritariniai režimai vis drąsiau kelia galvas.

„Gyvename pavojingai arti karo. Ukraina jau penktus metus atkakliai ginasi nuo Rusijos karinės agresijos, pamažu perimdama iniciatyvą ir keldama vis daugiau iššūkių priešininkams. Vis dėlto, įspūdingi ukrainiečių pasiekimai, prie kurių ir mes prisidedame savo parama, neatneša ramybės. Nežinome, ar patys neatsidursime priešiškų jėgų, siekiančių išbandyti NATO vienybę ir susitelkimą, taikinyje“, – perspėjo G. Nausėda, pastebėdamas, jog „daugėja požymių, kad gyvename senosios Vakarų kultūros nuovargio epochoje“.

„Dėl augančio spaudimo demokratinėms institucijoms, naujų karinių ir technologinių varžybų, didėjančios turto koncentracijos ir nelygybės rizikos, o bene svarbiausia – vis labiau į šalį stumiamų humanistinių vertybių, kyla naujų didelių įtampų. Jų poveikį neišvengiamai patirsime ir mes Lietuvoje“, – kalbėjo jis.

„Šiame sudėtingame pasaulyje mums tenka pareiga ieškoti savo kelio. Laimei, Lietuva šiandien yra turtingesnė, stipresnė, socialiai jautresnė ir labiau savimi pasitikinti, nei buvo vakar ar užvakar. Ir mes turime visas galimybes užtikrinti, kad mūsų ateitis būtų dar gražesnė“, – džiaugėsi G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, dabartiniu metu Lietuvai didžiausi iššūkiai kyla saugumo srityje: „Esame  taikinys, į kurį nuolat lekia didesnės ar mažesnės strėlės“.

„Gyvename laikotarpiu, kai tiesioginės karinės grėsmės tampa vis realesnės ir jau pradeda trikdyti taikų Lietuvos žmonių gyvenimą. Tačiau ir jos tėra ledkalnio viršūnė, po kuria slypi dar daugiau iššūkių. Dažnu atveju slypi ten, kur neįtariame ir net nesižvalgome“, – dėstė jis.

Prezidentas priminė, kad prieš Lietuvą jau ne vienerius metus vyksta hibridinis karas, į šalį stumiami neteisėti migrantai, siunčiami kontrabandiniai balionai ir pan. G. Nausėdos teigimu, šio priešiškumo prieš Lietuvą „nepakeis jokie reveransai ar geranoriškos nuolaidos“.

„Nes mūsų nekenčia už tai, kad drįstame būti laisvi ir nepriklausomi. Nekenčia už tai, kad mylime savo laisvę ir oriai naudojamės jos privalumais. Nekenčia, kad patys kuriame savo gerovę, ko nesugeba visi be išimties autokratiniai režimai“, – pabrėžė jis.

Nors JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui NATO gretose vėl kilo nerimas dėl Aljanso ateities, G. Nausėda metiniame pranešime pabrėžė neabejojantis Lietuvos sąjungininkais. „Aš tikiu NATO – tai nėra popierinis tigras“, akcentavo prezidentas.

„Tikiu 5-uoju straipsniu ir mūsų sąjungininkų ryžtu prisidėti prie Lietuvos gynybos. Bet dar labiau tikiu, kad mes būsime tiek stiprūs, kad gebėsime patys gintis ir apsiginti.

Pastarųjų metų įvykiai tik dar labiau sustiprino mūsų ryžtą paversti visą Lietuvą tikru Geležiniu vilku, kuris ne tik garsiai staugia, bet ir išties yra nepalaužiamas“, – iš plenarinių posėdžių salės tribūnos kalbėjo jis.

Todėl prezidentas gyrė Lietuvos demonstruojamą lyderystę ir skiriamą rekordinį finansavimą krašto apsaugai – 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Visgi, anot jo, jeigu valstybė pradės blaškytis ir pames esminį savo tikslą, skiriamos lėšos gynybai neturės naudos.

„Asmeniškai prižiūriu, kad didžiausias Lietuvos istorijoje gynybos biudžetas būtų panaudojamas skaidriai ir efektyviai. Šiuo klausimu informaciją nuolat pristato krašto apsaugos ministras, šį klausimą aktyviai vertina ir Valstybės kontrolė. Tikiu, kad visoje krašto apsaugos sistemoje netrūksta supratimo, koks svarbus dabartinis galimybių langas, kai iš tiesų turime politinės valios – ir lėšų – pasiekti kokybinį proveržį“, – nurodė jis.

Kalboje prezidentas akcentavo ir tarptautines Lietuvos partnerystes – džiaugėsi Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimu, ryšiais su Lenkija, Ukraina, Vokietija.

Kalbėdamas apie santykius su JAV, G. Nausėda kartojo – amerikiečių įsitraukimas ir buvimas Baltijos šalių regione yra gyvybiškai svarbus.

„Suprantu, kad papildomų klausimų kelia dabartinė Lietuvoje dislokuotų Jungtinių Valstijų karių rotacija. Tačiau, kaip ne kartą laiškuose man pabrėžė prezidentas Donaldas Trumpas, Vašingtonas vertina Lietuvos indėlį stiprinant kolektyvinį saugumą ir sprendimus priims atsižvelgdamas į tai“, – nurodė jis.

Vis tik, G. Nausėda nepraleido progos priminti ir kilusį chaosą dėl Kapčiamiesčio apylinkėse rengiamo poligono – kaip žinia, Seimo valdančiojoje daugumoje dėl to vyko kivirčai, klausimą lydėjo neramumai ir gyventojų gretose.

„Kita vertus, žiūrėdamas į tai, kas vyko parenkant vietą naujam poligonui Kapčiamiestyje, aš vis labiau abejoju, ar tikrai visi politikai, Seimo nariai, supranta situacijos rimtumą. Ir ar iš tiesų yra pasirengę tvirtai būti savo postuose kovoje už Lietuvą ir jos saugumą“, – mestelėjo prezidentas.

Kalbėdamas apie Lietuvai kylančius iššūkius, G. Nausėda atkreipė dėmesį ir į kibernetinį saugumą – konkrečiai, Registrų centro skandalą, kai iš duomenų bazių buvo pagrobta per 600 tūkst. įrašų.

Kaip skelbta, apie incidentą visuomenė sužinojo gegužės pabaigoje, nors duomenų siurbimas vyko nuo metų pradžios. Institucijos jį pastebėjo balandžio pradžioje ir informavo atsakingą Ekonomikos ir inovacijų ministeriją bei Vyriausybę. Tačiau ši – tylėjo. Premjerė Inga Ruginienė ir ministrai ne kartą aiškino, esą negalėjo nieko sakyti dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo.

G. Nausėdos manymu, visuomenė apie padėtį Registrų centre sužinojo „gerokai per vėlai“.

„Mažiau nei prieš mėnesį – gerokai per vėlai – visi sužinojome apie Registrų centro duomenų vagystę. Kenkėjiška veikla ne tik nebuvo laiku identifikuota ir sustabdyta, bet ir sukėlė dar didesnį pavojų Lietuvos gyventojams dėl pernelyg lėtos valstybės institucijų reakcijos.

Eilinį kartą įsitikinome, kad didžiulės galimybės rinkti, saugoti ir efektyviai panaudoti duomenis reiškia taip pat ir didesnę riziką tų duomenų netekti. Tad išsamus tyrimas, kodėl taip atsitiko, yra reikalingas. Bent jau todėl, kad tai nepasikartotų ateityje“, – akcentavo G. Nausėda.

Skaitydamas metinį pranešimą G. Nausėda apžvelgė ir praėjusių bei šių metų politinius skandalus – Gintauto Palucko Vyriausybės griūtį, naujojo Ministrų kabineto formavimą, politinės korupcijos istorijas.

„Deja, pastaraisiais metais vis iš naujo kartojasi nemalonūs politinės korupcijos ir neteisėto praturtėjimo skandalai, liudijantys, kad mes, kaip valstybė ir visuomenė, vis dar esame pažeidžiami. Valdomi godulio ir savanaudiškumo. Linkę lengvabūdiškai pamiršti ir paminti bendrąjį gėrį“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėda pastebėjo – pernai vasarą iš posto dėl verslo ryšių ir sandorių pasitraukęs, o šįmet ir įtarimų sulaukęs G. Paluckas vis dar nepateikė atsakymų į jo atžvilgiu adresuotus klausimus.

„Praėjusiais metais išbandymo viešumu neatlaikė ir buvo priverstas pasitraukti Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas. Iki šiol neišgirdome rišlių atsakymų į klausimus apie verslo ryšius, sandorius ir turto kilmę. Dėsninga, kad šia istorija toliau domisi teisėsaugos institucijos“, – sakė šalies vadovas.

Jis užsiminė ir apie milžiniško masto korupcijos bylą Valstybinėje augalininkystės tarnyboje: „Šiais metais įtarimai kitoje byloje buvo pareikšti buvusiam Lietuvos žemės ūkio ministrui, pripažinusiam savo kaltę, ir buvusiam ministrui pirmininkui, kuris dar visai neseniai ėjo ir Seimo pirmininko pareigas“.

„Man, kaip žmogui, išties buvo sunku patikėti. Bet kaip valstybės vadovui dar baisiau žinoti, kad visa institucija, Valstybinė augalininkystės tarnyba, iš esmės buvo pajungta verslo reketavimui ir veiklai, kurios negalima įvardinti kaip nors kitaip negu organizuotas nusikalstamumas“, – neslėpė jis.

Vis tik, G. Nausėda pažvelgė ir į šviesiąją šių istorijų pusę. Anot jo, nors situacija išties gėdinga, Lietuvos teisėsauga įrodo, jog veikia aktyviai ir garbingai atlieka savo darbą.

„Kartais apsivalymas tiesiog būtinas, jei norime dar žingsneliu priartėti prie visiems vienodai teisingos teisinės valstybės. Tai yra galimybė mums visiems dar kiek aukščiau kilstelėti teisinės, o ir politinės, atsakomybės kartelę“, – akcentavo šalies vadovas.

Kalbėdamas iš Seimo plenarinių posėdžių salės tribūnos G. Nausėda užsiminė ir apie Lietuvos visuomenėje tvyrantį susipriešinimą. Prezidento įsitikinimu, jau kurį laiką matoma situacija, kai „bet kokie nuomonių skirtumai tampa pagrindu viešam „raganų deginimui“.

„Kaip greitai argumentus keičia asmeniškumai, nepadorūs gestai bei patyčios. Kaip sunku darosi viešojoje erdvėje pripažinti net ne klaidą, o pačią galimybę, kad „savas“ gali būti ir neteisus, o „svetimas“ – nebūtinai žemai puolęs“, – dėstė jis.

„Patys sau kuriame makiavelišką politinį gyvenimą, kuriame tikslas visada pateisina priemones. Kur kažkas skina balsus rinkimams, kiekviena proga meluodamas ir ciniškai spjaudamas į kertinius valstybės interesus. Kažkas renka patiktukus, sekėjus ir galią dėl pačios galios. Kažkas – kaip iš gausybės rago besipilančius užsakymus iš viešų ar mažiau viešų pirkimų.

Kai tokiu neapykantos ir priešpriešos verslu užsiima „mūsiškiai“, „savi“, „teisingi“, vis dažniau renkamės užsimerkti ir pamiršti, užuot pasižiūrėję į veidrodį. Pagauti nesveiko azarto, nejučiomis įsitraukiame į pjautynes, užuot pabandę į situaciją pažvelgti iš didesnės distancijos“, – aiškino jis.

Šiame kontekste prezidentas prakalbo apie Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) – o tiksliau, pusmetį vykusias batalijas dėl visuomeninio transliuotojo veiklą reglamentuojančių įstatymo pataisų. Kaip skelbta, dėl to dalies žurnalistų bendruomenėje bei visuomenėje buvo daug pasipriešinimo, rengtas ne vienas protestas.

„Ne vieną mėnesį praleidome – jūs praleidote – ginčydamiesi dėl naujo LRT valdymo modelio. Pripažinsiu, dalis teisėkūros pasiūlymų dėl visuomeninio transliuotojo buvo mažų mažiausiai abejotini, galbūt ir neatsakingi. Ir jų svarstymas tarpais įgaudavo tragikomedijos atspalvių. Tikrai nemaloniai stebino užaštrinta retorika bei priešingų stovyklų viena kitai žarstomi kaltinimai, kurių vienintelis tikslas buvo bet kokia kaina mobilizuoti šalininkus“, – sakė G. Nausėda, keldamas retorinį klausimą, ar patvirtintos LRT pataisos ką nors iš esmės pakeis.

„Nuoširdžiai pasakysiu, nežinau, ar kas iš didžiųjų kovotojų jaučiasi nugalėję. Bet man atrodo, kad bent šiek tiek pralaimėjome mes visi. Visa Lietuva. Nes šiandien, parodę vienas kitam vidurinį pirštą, mes dar mažiau pasitikime vieni kitais. Ir net švenčiausi demokratijos principai, kaip žodžio laisvė, atrodo šiek tiek suteršti ir praradę savo prigimtinį spindesį. Tai – tikrai didelis nuostolis mums visiems“, – mintimis dalijosi šalies vadovas.

Metinio pranešimo pabaigoje G. Nausėda reflektavo ir praėjusių metų Vyriausybės sudarymo procesus – tiksliau, kilusius protestus dėl „Nemuno aušrai“ perleistos Kultūros ministerijos, nors koalicinėje sutartyje šiai partijai buvo deleguota Energetikos ministerija.

Prezidentas pripažino turėjęs ne vieną progą įsitikinti, „kad politika ne visada yra malonus reikalas“.

„Man asmeniškai tikrai daug kainavo pastangos apsaugoti Energetikos ministeriją, o kartu su ja – ir kertinius valstybės interesus. Negalėjau leisti, kad šiai ministerijai stotų vadovauti politinė jėga, kurią net jos partneriai kaltino antivalstybiniu požiūriu. Negalėjau leisti, kad į dešimtmečius kurtą Lietuvos energetinę nepriklausomybę kėsintųsi tamsūs privačių interesų šešėliai“, – pernai rudenį prisimindamas kalbėjo šalies vadovas.

„Šios pastangos netiesiogiai išjudino kitus politinius procesus. Mainai valdančiosios koalicijos viduje papildomą naštą uždėjo kultūros sektoriui“, – sakė jis.

Ir nors tikino, kad puikiai supranta kultūros ir pilietinės bendruomenės nuoskaudas bei pyktį, G. Nausėda pastebėjo, kad būtent kilę protestai šalies kultūros sektoriui suteikė išskirtinį dėmesį.

„Patirtas sukrėtimas daugybę žmonių paskatino tapti aktyviais visuomeninio gyvenimo ir politinių procesų dalyviais. Daugybė žmonių suprato, kad kultūra yra svarbi, kad kultūra – tai pagrindas, ant kurio stovi mūsų visuomenė ir valstybė, kad ji negali būti nei monopolizuojama, nei aklai stumdoma politinio žaidimo lentoje“, – dėstė jis.

Galiausiai, kalbos pabaigoje G. Nausėda atkreipė dėmesį ir į pastarųjų savaičių šalies vidaus politikos įvykius – performuojamą valdančiąją koaliciją.

Prezidentas pabrėžė – šiems sprendimams „prireikė per daug laiko“.

„Per daug buvo peržengtų raudonų linijų, per daug lašų kantrybės taurėje, per daug dėmesio valtybės ir visuomenės skaldytojams“, – sakė G. Nausėda.

„Tačiau sprendimas priimtas, ir tai – labai svarbus atskaitos taškas mūsų valstybei. Socialdemokratų partijos vadovas Mindaugas Sinkevičius apsisprendė vadovauti Vyriausybei. Ši pozicija – ne apie reitingus ir maudymąsi žiniasklaidos palankumo spinduliuose, o apie unikalią progą priimti sprendimus, lemsiančius ilgalaikę Lietuvos ateitį“, – akcentavo jis.

G. Nausėdos teigimu, šiandien Lietuvai reikia sutarimo politikos, vieningo požiūrio į šalies strateginius interesus.

„Reikia Vyriausybės, kuri būtų pasirengusi aktyviai veikti hibridinio karo sąlygomis, stiprinti šalies saugumą ir kurti visų Lietuvos žmonių gerovę.

Neabejoju, galime tokią Vyriausybę ir tokią politiką sukurti. Konstruktyviai bendradarbiausiu su visomis politinėmis jėgomis, kad Lietuvos valstybė būtų išsaugota šimtmečiams į priekį, kad būtų saugi ir stipri“, – apibendrino G. Nausėda.