Antradienį tai numatančius Rinkimų kodekso pakeitimus po svarstymo palaikė 61 Seimo narys, 1 buvo prieš, 16 susilaikė. Tačiau tai dar nebuvo galutinis balsavimas. Naujos Rinkimų kodekso nuostatos Seime dar turės įveikti priėmimo stadiją.
Jei parlamentarai pritartų, rinkimų tvarkos pažeidimų fiksavimo tikslais rinkimų stebėtojams būtų suteikta teisė rinkėjus be jų sutikimo fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus. Beje, tokiu būdu užfiksuoti pažeidimai turės būti iš karto perduoti rinkimų komisijai ar policijai.
Tikimasi, kad tokios priemonės padės užtikrinti skaidrius ir sąžiningus rinkimus.
Teismas išnagrinėjo „aušriečių“ bylą dėl automobilių nuomos: advokatas akcentuoja – tai buvo klaida
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų šių metų rugsėjo 1 d.
Rinkimų kodekso pataisas, padėsiančias rinkimų stebėtojams fiksuoti rinkimų tvarkos pažeidimus, pradėjo svarstyti dar praeitos kadencijos Seimas. Jas inicijavo buvęs Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Gintautas Kindurys.
Susiję straipsniai
Jo nuomone, šiuo metu rinkimų stebėtojui praktiškai nėra galimybės nufotografuoti ar nufilmuoti galimo rinkimų pažeidimo, nes prieš tai stebėtojas turi gauti galimai įstatymą pažeidžiančio asmens sutikimą.
„Akivaizdu, kad paprašius norimo nufotografuoti ar nufilmuoti asmens sutikimo, jis nebus gautas. Taip yra užkertamas kelias užfiksuoti pažeidimą ir tokiu būdu įrodyti pažeidėjo įvykdytą nusižengimą“, – yra sakęs projekto autorius buvęs Seimo narys G. Kindurys.
Galiojančiame Rinkimų kodekse numatyta, kad rinkimų stebėtojai turi teisę fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir gavus asmenų sutikimą bei nepažeidžiant teisės į slaptą balsavimą.
Siekia uždrausti rinkimų programose skelbti dezinformaciją
Siekiant tobulinti rinkimų organizavimą, Seimas linkęs suteikti teisę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) tikrinti kandidatų rinkimų programas, įtvirtinti reikalavimą rinkimų komisijų nariams mokėti valstybinę kalbą,
Antradienį po svarstymo tai numatančius Rinkimų kodekso pakeitimus palaikė 69 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 17. Tai dar nebuvo galutinis balsavimas, projektas dar turės įveikti Seime priėmimo procedūrą.
Jei parlamentarai pritartų, VRK turėtų teisę įvertinti, ar kandidatų rinkimų programose nėra dezinformacijos, klaidinančios ar melagingos informacijos.
Iniciatyvą kritikavęs Seimo narys Ignas Vėgėlė suabejojo, ar VRK turės pajėgumų tikrinti visų kandidatų programas.
„Gali būti, kad VRK atrinks, kurių kandidatų programas kontroliuos, o kurių nekontroliuos. Vieniems bus taikomas įstatymas, o kitiems netaikomas. Klaidinanti informacija – nežinia, ką tai reiškia“, – svarstė I. Vėgėlė.
Kaip numato svarstomas projektas, rinkimų programa negali būti paneigiamos pamatinės konstitucinės vertybės, ji negali prieštarauti Lietuvos nacionalinio saugumo interesams ir joje negali būti skelbiama visuomenę klaidinanti ar melaginga (tikrovės neatitinkanti) informacija.
Nustačiusi, kad kandidato ar kandidatų sąrašo rinkimų programa ar jos dalis neatitinka šių reikalavimų, VRK galės priimti sprendimą šios programos ar jos dalies neskelbti ir nespausdinti.
Šiuo metu VRK neturi įgaliojimų ir pareigos įvertinti rinkimų programų turinį tais atvejais, kai jose galimai pateikiama dezinformacija ar kita teisės aktams prieštaraujanti informacija ir jos nespausdinti.
Atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas ir rinkėjų skundus, Rinkimų kodekse taip pat siūloma įtvirtinti reikalavimą rinkimų komisijos nariams mokėti valstybinę kalbą Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Tokiu pakeitimu siekiama užtikrinti sklandų ir efektyvų rinkimų organizavimą bei rinkėjų teisę gauti informaciją valstybine kalba.
Šiuo metu galiojantis Rinkimų kodeksas nustato bendruosius reikalavimus rinkimų komisijų nariams, tačiau reikalavimo mokėti valstybinę kalbą nenumato.
Siūloma, kad naujos Rinkimų kodekso nuostatos įsigaliotų šių metų rugsėjo 1 d.
Atmetė siūlytą sankciją už rinkėjų „suvedžiojimą“
Seimas atmetė Rinkimų kodekso pataisas, siūlančias negrąžinti rinkimų užstato mandato atsisakiusiems parlamentarams.
Už tai antradienį balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 4.
Projektą parengęs Seimo narys Antanas Nedzinskas siekė suvienodinti užstato grąžinimo sąlygas visiems rinkimų dalyviams. Jo siūlytos pataisos numato, kad kandidatas, atsisakęs pareigų, į kurias buvo išrinktas, neatgautų rinkimų užstato visuose Rinkimų kodekso reguliuojamuose rinkimuose.
Pasak parlamentaro, partijos dažnai pasinaudoja žinomais asmenimis, kurie yra išrenkami ir vėliau atsisako mandatų. Jo nuomone, jie nėra tvirtai apsisprendę tapti Seimo nariais, „o sąraše būna tik labiau dėl grožio“. Todėl jis siūlė už rinkėjų „suvedžiojimą“ sankciją: atsisakę mandatų, neatgautų rinkimų užstato.
Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai, įvertinę Vyriausybės išvadą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pastabas ir pasiūlymus, pasiūlė projektą atmesti.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) narių nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas sukurtų neigiamas pasekmes ne kandidatui, buvusiam politinės organizacijos keliamame kandidatų sąraše, o sąrašą iškėlusiai partijai, kuriai visas sumokėtas rinkimų užstatas nebūtų sugrąžintas.
Pasak parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK), pasiūlytos Rinkimų kodekso pataisos sukurtų skirtingas teisines pasekmes priklausomai nuo to, ar rinkimai vyktų vienmandatėse, ar daugiamandatėse rinkimų apygardose.
„Daugiamandatėse rinkimų apygardose neigiamas finansines pasekmes patirtų ne mandato atsisakęs kandidatas, o rinkimų užstatą sumokėjusi politinė organizacija“, – sakoma Seimo TTK išvadoje.
Asmenys, esantys iš esmės vienodoje situacijoje, anot TTK, patirtų skirtingas teisines pasekmes, todėl siūlomas reguliavimas, komiteto nuomone, neatitinka lygiateisiškumo principo.
Be to, pastebima, kad savivaldybių tarybų rinkimuose taikomas specialus rinkimų užstato dydžio nustatymo ir jo grąžinimo teisinis reguliavimas, kuris skiriasi nuo kituose daugiamandatėse rinkimų apygardose vykstančiuose rinkimuose taikomo reguliavimo.
„Todėl siūlomas bendras papildomas rinkimų užstato negrąžinimo pagrindas neatsižvelgiant į šiuos skirtumus, nesukurtų vienodų rinkimų užstato grąžinimo taisyklių visuose rinkimuose“, – savo išvadoje pastebi Seimo TTK.
Seimas nemano, kad parašų rinkimo lapuose turėtų būti mažiau rinkėjo asmens duomenų
Seimas atmetė Rinkimų kodekso pataisas, siūlančias iš rinkėjų, pasirašančių už kandidatų galimybę dalyvauti rinkimuose, nereikalauti parašų rinkimų lape nurodyti savo gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą.
Už tai, kad būtų atmestas šis Seimo nario Viktoro Fiodorovo inicijuotas projektas antradienį balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 11.
Dar 2024 metais siūlyti keisti Rinkimų kodeksą parlamentarą paskatino galiojanti tvarka, kuomet rinkėjas parašų rinkimo lapuose turi nurodyti, jo vertinimu, nemažai asmens duomenų.
„Atsižvelgianti į tai, kad rinkėjai vis labiau vengia, kartais net bijo tretiesiems asmenims suteikti savo asmens duomenis, būtina užtikrinti jų saugumą ir sumažinti perteklinį rinkimą. Esant poreikiui, asmens kodą, gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą to, kuris rinko parašus ar pasirašė parašų rinkimo lape, galima nustatyti iš paso arba asmens tapatybės kortelės. Tam nėra būtina papildomai parašų rinkimo lape nurodyti gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą“, – dokumento aiškinamajame rašte sako V. Fiodorovas.
Jo siūlytas projektas numato, kad parašų rinkimo lape rinkėjas turėtų įrašyti savo vardą, pavardę, paso arba asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį. Tokią informaciją rinkimo lapo apačioje turėtų nurodyti ir rinkėjų parašus rinkęs asmuo.
Kaip pastebi ELTA, galiojančiame Rinkimų kodekse numatyta, kad parašų rinkimo lape rinkėjas turi nurodyti vardą, pavardę, gimimo datą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį (per savivaldybių tarybų, merų rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą), gyvenamosios vietos adresą.
Rinkėjų parašus rinkęs asmuo turi nurodyti savo vardą ir pavardę, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, gyvenamosios vietos adresą.