ELTA glaustai: pozityvūs signalai iš Jungtinių Valstijų dėl karių buvimo Lietuvoje

Penktadienį taip pat paaiškėjo, kad naujuoju Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovu tapo iki šiol viršininko pavaduotojo pareigas institucijoje ėjęs Martynas Endrijaitis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Palangos miesto savivaldybėje. Po socialdemokratų kreipimosi teisėsauga aiškinsis, kaip Medvalakio gatvėje sandėliavimui skirtos patalpos tapo poilsio paskirties objektais. Kaip nurodo STT skundą pateikę socdemai Laurynas Šedvydis ir Svetlana Tučkė, iš pradžių esą planuota minėtu adresu įkurti garažus, tačiau neva dar net nepakeitus žemės paskirties, toje vietoje ėmė kurtis poilsiui skirti objektai, buvo pakabintas užrašas „Palangos loftai“.

Socialdemokratai mano, kad Palangos miesto savivaldybė netikrino, ar patalpos realiai bus naudojamos pagal deklaruotą paskirtį, o vėliau, kai viešoje erdvėje jau pradėtos reklamuoti poilsio paslaugos, savivaldybė ir toliau nesiėmė aktyvių veiksmų.

Pasibaigus JAV karių rotacijai, liepą į Lietuvą turėtų atvykti nauji kariai. Apie tai pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Tokių žinių teigė turįs ir NSGK narys, socialdemokratas Tomas Martinaitis. Pasak L. Kasčiūno, išvykę kariai esą nebus pakeisti didesniu pajėgumu. Savo ruožtu šalies vadovas penktadienį sakė, kad artimiausiu metu tikimasi sulaukti pozityvių signalų iš Vašingtono. Pasibaigus rotacijai birželio pradžioje pasitraukimą iš Lietuvos pradėjo per 1 tūkst. JAV karių su technika.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad nauja koalicija bus stabilesnė. Jis taip pat viliasi, kad valdantieji toliau laikysis pagrindinių Lietuvos užsienio politikos principų – paramos Ukrainai, aktyvios politikos Europos Sąjungoje (ES), saugumo ir gynybos bei įsipareigojimų NATO. Ketvirtadienį naujosios valdančiosios daugumos partneriai pasirašė koalicinę sutartį. Dokumentą savo parašais patvirtino Seimo frakcijų seniūnai – socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos vadovas Jaroslavas Narkevičius ir demokratų frakcijai vadovaujantis Lukas Savickas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovu paskirtas Martynas Endrijaitis. Apie tai pranešė Finansų ministerija, kurios paskelbtą konkursą laimėjęs M. Endrijaitis pareigas pradės eiti liepos 28 d. Anot ministro Kristupo Vaitiekūno, VMI tenka itin svarbus vaidmuo užtikrinant Lietuvos finansinės sistemos stabilumą ir sąžiningumą, todėl jis tikisi, kad naujasis vadovas įstaigą toliau modernizuos, efektyvins ir stiprins pasitikėjimą mokesčių sistema. M. Endrijaitis VMI dirba daugiau nei dešimtmetį. Nuo 2021 m. kovo jis eina VMI viršininko pavaduotojo pareigas. 2020–2021 m. jis dirbo laikinuoju VMI viršininko pavaduotojas, 2018–2020 m. – VMI vadovybės vyresnysniuoju patarėju. Karjerą institucijoje pradėjo Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriuje. Konkurse į VMI viršininko pareigas dalyvavo 32 pretendentai. M. Endrijaitis į šias pareigas skiriamas penkerių metų kadencijai.

Išsiskyrus Vyriausybės bei darbdavių ir profsąjungų pozicijoms dėl kitų metų minimalios algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimo, premjerė Inga Ruginienė sako, kad abiem variantais būtų pasiektas tas pats rezultatas – kitų metų minimalus atlyginimas pasiektų 903 eurus „į rankas“. Šią savaitę partneriai Trišalėje taryboje sutarė, kad 2027 m. minimali mėnesio alga (MMA) turėtų kilti 7,19 proc. – 83 eurais iki 1235,9 eurų, o dvejus metus nedidintas bazinis NPD augti 4 proc. arba 30 eurų iki 777 eurų (vertinant algą „ant popieriaus“).

Tačiau Vyriausybė su pastaruoju siūlymu nesutinka, o minimalią algą siūlo kelti kiek sparčiau – 92 eurais (8 proc.) iki 1245 eurų „ant popieriaus“. Premjerės teigimu, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimas yra svarbus ir sveikintinas žingsnis. Tiesa, anot jos, Vyriausybės siūlymas sparčiau didinti MMA ir nekeisti NPD – atsakingesnis mokesčių sistemos atžvilgiu. I. Ruginienė taip pat pakartojo, kad kitais metais įsigalioja Seimo pernai priimtas prezidento siūlymas taikyti papildomą NPD tėvams, auginantiems vaikus – jis sieks 87 eurus už vaiką arba 1044 eurus per metus (atskaičius mokesčius – 208,8 eurų už vaiką). Skaičiuojama, kad ši lengvata biudžetui kainuos apie 90 mln. eurų, o darbdavių ir profsąjungų siūlymas kelti NPD pajamas mažintų dar apie 40 mln. eurų.

JAV ir Iranui pasirašius memorandumą dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos, prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad tai padės užtikrinti stabilumą regione, tačiau ilguoju laikotarpiu ragina valstybes mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Anot prezidento, Lietuva iš atsinaujinančių šaltinių pasigamina 73 proc. savo elektros poreikio, visą jį padengti planuoja jau 2028 m. Seimas savo ruožtu anksčiau birželį leido į operacijas Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, kurie turėtų dalyvauti išminavimo misijose.

G. Nausėdos teigimu, Lietuva prie misijos yra pasiruošusi prisijungti bet kuriuo metu ir tai savo partneriams signalizavo nuo pat pradžių. Vasario pabaigoje prasidėjus kariniams veiksmams, pasaulyje pradėjo kilti naftos kainos, nes per Hormuzo sąsiaurį vyksta apie penktadalį pasaulio naftos laivybos. Kaip skelbta, susitarimas tarp JAV ir Irano pasirašytas ketvirtadienį, tačiau vis dar lieka neišspręsti svarbūs klausimai dėl Irano branduolinės programos ateities – tam numatytas 60 dienų derybų etapas.

Atlikus „Žalgirio“ futbolo klubo veiklos auditą tuo metu, kai jam vadovavo direktorė Vilma Venslovaitienė, aptikta šimtai tūkstančių eurų galimai nepagrįstų išlaidų. Nepriklausomą auditą nuo šių metų vasario iki birželio vykdė bendrovė „Audifina“ – jis buvo inicijuotas tik po to, kai 2025 m. rugpjūtį V. Venslovaitienė paliko „Žalgirį“, o jį valdančios viešosios įmonės vadovo postą perėmė Mindaugas Kasperūnas. 2021–2025 m. sostinės futbolo klubo veiklą apžvelgę auditoriai nustatė, jog „Žalgiris“ buvusiai direktorei V. Venslovaitienei ir komandos treneriui Vladimirui Čeburinui išmokėjo virš 1 mln. eurų premijų, o daugiau nei 200 tūkst. jų buvo išmokėtos be aiškaus pagrindo.

Dabartinė vadovybė dėl šių premijų patvirtinimo planuoja kreiptis į dalininkus, prašydama paaiškinimų. Auditą atlikusiai bendrovei taip pat kilo klausimų dėl Vilniaus klubo avansinių apyskaitų. Kaip rašoma išvadose, klubas apmokėjo atskaitingų asmenų pirkimus, kurių bendra suma sudarė 235 tūkst. eurų, o beveik 150 tūkst. iš jos buvo skirta V. Venslovaitienei. Dabartinė futbolo klubo vadovybė ketina kreiptis į auditorius dėl papildomo žalos vertinimo ir prašys, kad teisininkai įvertintų galimybes imtis teisinių veiksmų bei gauti atlyginimą už galimą finansinę žalą.

Europos Sąjunga (ES) pirmą kartą metams, o ne šešiems mėnesiams pratęsė Rusijai įvestų ekonominių sankcijų galiojimą. Nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES ėmė taikyti Maskvai plačios apimties poveikio priemones. Sankcijos visų pirma nukreiptos į Rusijos pajamas, gaunamas iš tarptautinės prekybos iškastiniu kuru, šalies ginklų pramonę ir finansų įstaigas. Iki šiol šias sankcijas reikėdavo pratęsti kas pusę metų, tam buvo reikalingas vienbalsis visų 27 ES šalių vadovų pritarimas.

Šveicarija paskelbė, kad planuotos derybos dėl JAV ir Irano susitarimo memorandumo, skirto užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, įgyvendinimo buvo atidėtos. Prieš keletą valandų iki pasirodant šiai informacijai, buvo atšauktas ir JAV viceprezidento J. D. Vance’o vizitas į šią Alpių šalį. „Planuotos derybos tarp JAV, Irano, Kataro ir Pakistano buvo atidėtos“, – teigiama Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Baltieji rūmai pranešė, kad JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as nevyks į Šveicariją derėtis su Iranu, nes dar nėra galutinai suderinti artėjančių techninių derybų planai.

Izraelis ir „Hezbollah“ susitarė dėl paliaubų, pareiškė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV pareigūnas. Jis šia žinia pasidalijo po to, kai nauji mirtini susirėmimai Libane sukėlė grėsmę trapiam susitarimui dėl karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos. Pasak pareigūno, 16 val. vietos (ir Lietuvos) laiku prasidėjusias paliaubas po derybų su Izraeliu ir Iranu padėjo sudaryti JAV ir Kataro tarpininkai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija pastaruoju metu reiškė vis didesnį susierzinimą dėl Izraelio, o D. Trumpas vis labiau kritikavo didelį Izraelio atakų Libane aukų skaičių. Izraelio kariuomenė penktadienį skelbė, kad naktį surengė smūgius prieš „Hezbollah“ kovotojus ir infrastruktūrą, o žydų valstybė prieš tai pranešė, jog per grupuotės atakas Pietų Libane žuvo keturi jos kariai.