Pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva pamažu smunka žemyn, pastebi Vilniaus universiteto (VU) profesorius, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narys Deimantas Jastramskis.

Jo teigimu, prastėjanti Lietuvos pozicija „Reporteriai be sienų“ skelbiamame reitinge jau tampa tendencija.

„Prieš keletą metų buvome 7-oje vietoje, o dabar 15-oje, tai reiškia pamažu smukimo tendencija yra. (...) Ir kiekvienam tam smukimui galima rasti paaiškinimus“, – laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ kalbėjo profesorius.

Balandžio pabaigoje „Reporteriai be sienų“ paskelbė naujausią ataskaitą, kurioje Lietuva per metus iš 14-os vietos atsidūrė 15-oje.

[[ge:lrytas:lrytas:42319117]]

Tačiau D. Jastramskis atkreipia dėmesį – vertinti reikia ne tik reitingo vietą, kurioje yra Lietuva. Anot profesoriaus, svarbu pasižiūrėti į šaliai suteikiamą balą, kuris apie realią žiniasklaidos padėtį valstybėje pasako gerokai daugiau.

„Vieta šiaip yra santykinis dalykas, viską lemia balas. Jeigu iš 100 balų mes dabar turime 81 balą, tai reiškia, kad iki šimtuko mums dar trūksta.

[[ge:lrytas:lrytas:42849014]][[ge:lrytas:lrytas:42880731]][[ge:lrytas:lrytas:42880746]]

Pagal „Reporterių be sienų“ metodologiją laikoma, kad nuo 85 balų (iki 100 balų – Lrytas) jau yra gera situacija. Mažiau nuo 85 iki 70 yra patenkinama. Tai mes esame toje grupėje, kur nėra gera situacija, ji yra patenkinama“, – atkreipė dėmesį jis.

„Tų valstybių, kurios peržengia 85 (balus – Lrytas), paprastai būna iki 10. Tai, vėlgi, kartais ta riba nėra didelė, kadangi indeksas susideda iš daugelio komponentų, yra per 100 klausimų, į kuriuos turi atsakyti tie, kurie pildo. Ir yra penkios sritys: politika, ekonomika, teisė, socialinis-kultūrinis kontekstas ir žurnalistų saugumo situacija“, – aiškindamas, kaip „Reporteriai be sienų“ sudaro žiniasklaidos laisvės indeksą kalbėjo VU profesorius.

Būtent pasigilinus į reitingo balus ir atskiras vertinimo sritis, D. Jastramskis nurodo, jog Lietuva išsiskiria politikos dedamosios atveju.

„Lietuvoje ta politinė įtaka žurnalistikai buvo įvertinta gerokai prasčiau, nes, vėlgi, buvo įvairių pastangų iš politikų pusės vienaip ar kitaip paveikti LRT“, – kalbėjo žiniasklaidos tyrėjas, omenyje turėdamas ne tik protestais lydėtas ir ne vieną mėnesį Seime svarstytas LRT įstatymo pataisas, bet ir parlamentarų sprendimą įšaldyti visuomeninio transliuotojo biudžetą.

„Toliau, vėlgi, buvo tokių pastangų iš dalies mažinti finansavimą privačiai žiniasklaidai, nors čia jau daugiau ekonominis dalykas. Jis nebuvo žymus ir tai paveikė“, – tęsė jis.

Tačiau, netruko akcentuoti profesorius, teisės dedamoji reitinge Lietuvos atveju pagerėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:42885797]]

„Teisinė situacija vertinama žymiai geriau, (...) per 10 vietų į viršų. Vėlgi, tos vietos – santykinis dalykas, nes jeigu kažkas blogiau pasirodo, tai tada tu atrodei geriau. Lietuvos kritimas ir buvo iš dalies amortizuotas teisinės situacijos geresniu vertinimu. Bet tai buvo precedentas su „Delfi“ žurnalisto Tomo Janonio sėkme teisme dėl SLAPP ieškinių, tų vadinamų manipuliacinių ieškinių, kada bandoma iš interesų grupių užmėtyti žurnalistus ir žiniasklaidą ieškiniais, kad jie nedarytų savo darbo, o klampotų tuose teisiniuose procesuose. Tai teismas pripažino, kad tai yra manipuliacinis ieškinys, ir tai iš tikrųjų labai geras precedentas žiniasklaidai“, – džiaugėsi D. Jastramskis.

Protestai dėl LRT pataisų buvo ryškesni nei politinis buldozeris

Kaip rašė Lrytas, birželio pradžioje Seimas po daugiau nei pusmetį trukusių svarstymų, ginčų bei protestų patvirtino nevienareikšmiškų vertinimų sulaukusias LRT įstatymo pataisas.

Dėl jų prie Seimo vyko ne vienas LRT žurnalistų bei kitų žiniasklaidos atstovų organizuojamas protestas „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

D. Jastramskio manymu, būtent protestai buvo gerokai svarbesnis ir svaresnis procesas, kalbant apie žiniasklaidos laisvę.

„Jis iš tikrųjų neeilinis dalykas, nes Lietuvoje nieko panašaus nebuvo. Aš visą laiką galvodavau, o kaip būtų Lietuvoje, nes man visą laiką buvo įdomūs procesai tose Centrinės-Vidurio Europos, Rytų Europos šalyse“, – pasakojo ekspertas.

[[ge:lrytas:lrytas:42887763]]

„Aš galvodavau, o kaip būtų Lietuvoje, jeigu kažkokia situacija klostytųsi ir vienaip ar kitaip reikėtų visuomenės paramos. Ir tiesiog kažkaip maloniai nustebino, kad pilietinė visuomenė yra aktyvi ir kažkaip tai nevengia vienaip ar kitaip ir periodiškai to aktyvumo parodyti. Bent dalis jos. Aišku čia, Lietuvoje, buvo toks kumuliatyvus procesas su kultūros žmonių protestais ir ta banga tęsėsi, prisidėjo. Ir manau, kad šitas dalykas pagal tam tikrą visuomeninę galią yra ryškesnis negu tas politinis buldozeris. Mano galva, jis tokią atsvarą gana neblogą sudarė.

Mano, kad Lietuvos moksleiviai turėtų būti mokomi medijų raštingumo

Laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ D. Jastramskis įvertino ir tradicinės žiniasklaidos ateitį nuolat besikeičiančioje realybėje, kur dezinformacija bei melagienos plinta vis sparčiau – netgi iš oficialių pareigūnų bei politikų lūpų.

Profesorius sutinka, kad situacija yra sudėtinga, tačiau pagrindinė žiniasklaidos misija – tiesos paieškos – išlieka būtina.

„Kad žiniasklaidai yra sunku ir darosi sunkiau – tai faktas. Bet, vis dėlto, tas pagrindinis tikslas, kokiais pagrindais žiniasklaida veikia, tai iš tikrųjų nesikeičia. Tas tiesos siekimas niekur nedingo ir nedings. Ir čia yra aksioma“, – aiškino VU profesorius.

„Būtent profesionaliosios žurnalistikos esmė ir yra paneiginėti melus, dezinformacijas ir su tuo nuolat dirbti. Tai esminis dalykas tikrinti informaciją. Vis tiek didelei daliai visuomenės tai yra ir bus svarbu“, – tęsė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:42885795]]

Visgi, būtent nuo visuomenės požiūrio priklausys, kokios žiniasklaidos žmonėms reikės. Todėl, D. Jastramskio įsitikinimu, būtina stiprinti gyventojų medijų raštingumo įgūdžius.

„Jeigu visuomenė bus tokia abejinga melams ir manipuliacijoms, medijų raštingumas nebus tam tikram lygyje, tai ir profesionaliosios žurnalistikos paklausa bus mažesnė“, – sakė LRT tarybos narys.

Tad, apibendrindamas pažymėjo jis, jeigu galėtų priimti kokį nors sprendimą, kuris gerintų žiniasklaidos ir visuomenės medijų raštingumo situaciją Lietuvoje, D. Jastramskis įvestų privalomas medijų raštingumo pamokas nuo pat pradinių klasių.

Anot jo, panašios diskusijos Lietuvoje jau buvo vykę, o neformaliai tam tikri kursai ar mokymai vyksta. Tačiau, profesoriaus įsitikinimu, toks ugdymas turėtų būti nuoseklus ir sistemingas.

„Čia lygiai taip pat, kaip Lietuvoje pakelti futbolo lygį: reikia investuoti į vaikus, į jaunimą, tai padaryti masiniu (efektu – Lrytas). Faktiškai tai yra sporto politikos reikalas, o ne kažkokio pavienio entuziasto.

Lygiai tas pats ir čia: tai jeigu reikia paruošti specialistus, reikia įvesti ugdymą nuo mažens ir tokiu atveju galima pasiekti (tikslų – Lrytas)“, – sakė jis, pabrėždamas, kad sprendimus priimant dabar, rezultatų būtų galima tikėtis tik ilgalaikėje perspektyvoje.

„Reikia kokio dešimtmečio, kad būtų rezultatas“, – pridūrė D. Jastramskis.

D. Jastramskis: „Žiniasklaidai yra sunku ir darosi sunkiau – tai faktas“ (1)