Tiesa, konservatorė Ingrida Šimonytė ir „Nacionalinio susivienijimo“ atstovas Seime Vytautas Sinica balsuodami susilaikė.
Savo patirtį parlamento NSGK nariams pristatęs V. Valentinavičius akcentavo, kad žmogaus teisės ir nacionalinis saugumas turi eiti išvien bei nekonkuruoti.
Tokia pozicija suabejojo V. Sinica. Pasak jo, praktikoje tokį susidūrimą rodo neteisėtos migracijos atvejai ir ypač 2021 m., kada esą žvalgybos kontrolieriai nagrinėjo Lietuvos sprendimą apgręžti migrantus.
Susiję straipsniai
„Labai realu, kad tie klausimai vėl iškils dabar, įsigaliojus Migracijos paktui, kuris, bent kiek aš suprantu, neleidžia taikyti apgręžimų. Ir čia tokia pilka zona vaikščios mūsų pasieniečiai artimiausiu laiku. Kaip jūs matote tą situaciją? Ar gali Lietuva taikyti toliau apgręžimus, jūsų ekspertiniu vertinimu? O jeigu ne – tada kaip čia su saugumo interesu prieš žmogaus teises?“, – kandidato klausė V. Sinica.
V. Valentinavičius teigė, kad, jo nuomone, Europa dar nėra atradusi kelio, kaip užtikrinti suverenų nacionalinį saugumą – jog šalys apsaugotų savo sienas.
„Ką parodė migracijos krizė, tai kad jeigu mes žiūrime tik per žmogaus teisių prizmę, mes galėjome turėti dar daugiau (problemų – ELTA) ir pan. Kažkokių priemonių reikėjo, kad būtų sustabdyta. Aišku, įsivažiavo daug mechanizmų, Europos Sąjunga (ES) prisidėjo“, – atsakinėjo kandidatas.
„Bet šiandien dienai aš vis dėlto dar nematau europinio lygio standarto, kaip būtų suverenitetas ir nacionalinis apsaugotas nuo instrumentalizuotos migracijos“, – tęsė jis.
Kaip skelbta, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ketvirtadienį parlamentui pristatė V. Valentinavičiaus kandidatūrą į žvalgybos kontrolierius.
V. Valentinavičius yra viešosios politikos ekspertas, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas.
Kaip prioritetines veiklos kryptis jis išskiria sisteminės ir rizika grįstos žvalgybos priežiūros, asmens duomenų ir privatumo apsaugos vertinimo, prevencinės kontrolieriaus funkcijos stiprinimą, aiškesnį teisinį reguliavimą bei visuomenės pasitikėjimo didinimą.
Dar vasarį jis buvo deleguotas į Valstybės pažangos tarybą. 2014–2024 m. jis dirbo Seimo kontrolierių įstaigoje vyresniuoju patarėju, vėliau Žmogaus teisių skyriaus vedėju.
2021 metų gruodį Seimas nutarė įkurti Žvalgybos kontrolieriaus institutą. Įstatymas numato, kad įstaigoje turi veikti du žvalgybos kontrolieriai. Jų kandidatūras Seimui teikia parlamento pirmininkas.
Pirmasis žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus prisiekė Seime 2022 metų balandžio pradžioje.
Žvalgybos kontrolierius atlieka nuolatinę žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, tikrina šių institucijų metodų taikymo pagrįstumą, teisėtumą, tiria galimus žmogaus teisių pažeidimus. Taip pat tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, nagrinėja žvalgybos pareigūnų skundus, teikia rekomendacijas žvalgybos institucijoms, aptikęs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.