Pirmadienį prieš teismą stojo nuo teisėsaugos apie 15 metų slapstęsis bankrutavusio banko „Snoras“ vienas iš buvusių vadovų Vladimiras Antonovas, o apeliacinis teismas pradėjo jo baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Kauno apylinkės teismas tuo metu pradėjo nagrinėti Seimo nario, buvusio susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio „čekiukų“ baudžiamąją bylą. Savo ruožtu su Seimo konservatorių frakcija susitikęs kandidatas į premjerus Mindaugas Sinkevičius teigė turintis bent 3 kandidatus vadovauti Aplinkos ministerijai. Jis taip pat paneigė savo ryšius su statybų bendrove „Menstata“.
LIETUVOS POLITIKOS AKTUALIJOS
Kauno apylinkės teismas Jonavoje pradėjo nagrinėti Seimo nario E. Sabučio „čekiukų“ baudžiamąją bylą. Prokurorui Dariui Valkavičiui perskaičius kaltinamąjį aktą, E. Sabutis kaltės nepripažino. Seimo narys pareiškė, kad parodymus duos tik po visų liudytojų apklausos ir kai bus ištirti bylos įrodymai. Šioje byloje yra 10 liudytojų, visi jie bus kviečiami į kitą posėdį rugsėjo 30 dieną. Kaip skelbė ELTA, būdamas Jonavos tarybos nariu 2019–2020 m., kaip įtariama, politikas savivaldybei pateikė dokumentus, esą savo veikloje išnaudojo apie 1,5 tonos kuro ir pateikė svetimus kvitus kompensacijai gauti. Jis taip pat už savivaldybės lėšas įsigijo televizorių „Samsung“ su garso sistema.
Susiję straipsniai
STT duomenimis, 2019–2020 m. E. Sabutis, eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, įtariama, suklastojo 18 tarybos nario išlaidų avanso apyskaitų, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai patirtas transporto ir telefono ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla. Įtariama, kad tokiu būdu jis pasisavino Jonavos rajono savivaldybės administracijai priklausiusį turtą – 3,1 tūkst. eurų. Manoma, kad E. Sabutis, siekdamas pasisavinti avansu gautas išmokas tariamai patirtoms išlaidoms pagrįsti, naudojo čekius, kurie buvo apmokėti viešosios įstaigos, uždarųjų akcinių bendrovių bei kitų asmenų banko mokėjimo kortelėmis ir grynaisiais pinigais.
Kandidatas į premjerus Mindaugas Sinkevičius sako turintis bent tris kandidatūras į aplinkos ministrus. Vis tik, pasak jo, būsimas kandidatas į šią ir kitas socialdemokratų kuruojamas ministerijas paaiškės po antradienį vyksiančio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumo. Tiesa, viešojoje erdvėje kylant klausimų dėl laikinojo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio ateities dabartinėse pareigose, M. Sinkevičius tikina, kad šie atsakymai paaiškės po numatyto jųdviejų susitikimo trečiadienį.
Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs Lietuvos, valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga sako neišgirdęs jokių neigiamų pastebėjimų apie jo politinės jėgos deleguotus ministrus. Susitikimas įvyko pasikeitus valdančiajai koalicijai ir kandidatui į premjerus socialdemokratui Mindaugui Sinkevičiui formuojant naują Vyriausybę. Joje jungtinė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcija išlaikys dviejų ministrų – ekonomikos ir inovacijų bei teisingumo – portfelius. Anksčiau A. Veryga buvo minėjęs, kad yra patenkintas dabar laikinai šias pareigas einančiais Edvinu Grikšu ir Rita Tamašuniene.
Už finansinius nusikaltimus kalėti nuteistas ir iš Lietuvos išvykęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, fiziškai neatvyko į savo baudžiamosios bylos posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau į posėdį prisijungė nuotoliniu būdu. Prokurorė prašo pakeisti kardomąją priemonę ir vietoje anksčiau skirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti A. Kandrotui skirti suėmimą. Teismas savo sprendimą skelbs liepos 9 dieną. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Kandrotas-Celofanas kaltinamas viešoje vietoje trenkęs visuomenininkui Valdui Bartkevičiui. Gegužės pradžioje paaiškėjo, kad A. Kandrotas-Celofanas išvyko į Baltarusiją. Kaltinamasis per posėdį teisme tiksliai neatsakė, kur jis dabar esąs, tačiau patvirtino, kad šiuo metu jo nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos apeliacinis teismas kitoje baudžiamojoje byloje birželio 11 d. A. Kandrotui-Celofanui skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis jos neatlieka, nes, kaip minėta, yra išvykęs. Policija yra paskelbusi Kauno rajono gyventojo paiešką.
Laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pristatė ministerijos paruoštą 2026–2028 m. planą, kuriuo siekiama pritraukti ir išlaikyti mokytojus darbo vietose. Šioje strategijoje nuo rugsėjo numatyta įsteigti mokytojų teisinės ir psichologinės pagalbos liniją. Be to, ateinančiais metais turėtų būti išplečiamas prioritetinių pedagogikos studijų sąrašas, į kurias įstoję studentai ir mokytojai galėtų pretenduoti į valstybės skiriamas stipendijas – šį sąrašą ministerija papildė ispanų, anglų kalbomis ir socialine pedagogika. Galiausiai, magistro laipsnį įgiję žmonės savo kvalifikacijos lygiu nuo šiol galėtų būti prilyginami vyresniajam mokytojui, o daktaro laipsnis prilygtų mokytojo metodininko kvalifikacijai. Laikinoji švietimo ministrė vylėsi, kad įgyvendinus parengtą veiksmų planą, 5 metų laikotarpiu į švietimo sektorių pavyks pritraukti 5–10 proc. naujų specialistų. R. Popovienės teigimu, šiam projektui papildomų lėšų iš valstybės biudžeto neprireiks.
Apeliacinis teismas baigė nagrinėti dėl galimai antisemitinių pareiškimų teisiamo parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio baudžiamąją bylą. Sprendimą joje ketinama skelbti liepos 22 d. Parlamentaras teisme akcentavo, kad savo viešais pareiškimais nesiekė kurstyti neapykantos prieš žydus. Anot R. Žemaitaičio, jo kritika buvo nukreipta ne į žydų tautą, o į Izraelio veiksmus prieš palestiniečius. Pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas „Nemuno aušros“ pirmininką pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Šį sprendimą apskundęs parlamentaras siekia išteisinimo. Prokuratūra savo skundu prašo teismo R. Žemaitaičiui skirti daugiau nei 10 kartų didesnę baudą – 51,25 tūkst. eurų.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Prieš teismą stojo nuo teisėsaugos apie 15 metų slapstęsis bankrutavusio banko „Snoras“ vienas iš buvusių vadovų Vladimiras Antonovas. Apeliacinis teismas pradėjo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą. V. Antonovas pareiškė norintis duoti parodymus, jis tai padarys antradienį. Nuteistasis taip pat pateikė prašymą leisti jam pradėti atlikti anksčiau skirtą laisvės atėmimo bausmę, nesulaukus teismo verdikto. Verslininkas pernai buvo sulaikytas Prancūzijoje, Lietuvai jis perduotas šiemet. Kitas nuteistasis byloje, vienas iš buvusių banko „Snoras“ vadovų Raimondas Baranauskas, teisme nepasirodė. Teisėsaugos duomenimis, jis yra Rusijoje, ten vyrui suteiktas pabėgėlio statusas. Vilniaus apygardos teismas pernai V. Antonovą ir R. Baranauską banko „Snoras“ turto iššvaistymo byloje nuteisė už akių, kiekvienam iš kaltinamųjų skirta po 10 su puse metų laisvės atėmimo bausmė.
Jonavos rajono savivaldybės meras, kandidatas į premjerus Mindaugas Sinkevičius neigia ryšius su savivaldybės tarybos nario, jo artimo draugo Erlando Andrejevo statybos įmone „Menstata“. Politikas Seimo konservatorių frakcijos posėdyje susilaukė klausimų dėl to, kad ši įmonė, konservatoriaus Mindaugo Lingės teigimu, daugiausia pajamų gauna iš Jonavoje laimimų viešųjų pirkimų. Anot M. Sinkevičiaus, nors įmonę valdo jo nuo mokyklos laikų artimas draugas E. Andrejevas, pats politikas su tuo nėra susijęs. M. Lingės teigimu, „Menstata“ buvo įkurta 2021 m. vasario pabaigoje ir jau kovo pradžioje gavo pirmuosius užsakymus. Jo duomenimis, per visą šį laikotarpį sudarytos 32 sutartys, susijusios su Jonavos rajono savivaldybe. Visgi M. Sinkevičius akcentavo, kad jis, kaip meras, neorganizuoja viešųjų pirkimų ir jų neprižiūri.
Prezidentas Gitanas Nausėda parlamentui siūlo nustatyti naują terminuoto darbo leidimų užsieniečiams modelį. Teigiama, jog teisės aktų pakeitimais būtų nustatoma spartesnė užsieniečių, kurie neketina Lietuvoje gyventi nuolatos ar likti gyventi ilgesnį laiką ir atvyksta į šalį dirbti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojais, statybininkais, ne ilgiau nei 2 metams, prašymų nagrinėjimo procedūra, kad verslas galėtų greičiau priimti į darbą užsieniečius ten, kur neranda vietos darbuotojų. Būtų nustatytas ir naujas griežtas reikalavimas, kad pasibaigus 2 metų terminuoto darbo laikotarpiui užsieniečiai privalėtų išvykti iš Lietuvos bent 6 mėnesiams. Kaip skelbia Prezidentūra, siūlymais siekiama geresnio migracijos valdymo ir problemos dėl darbuotojų trūkumo šalies ūkyje sprendimo.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Per šaudynes Vokietijos mieste žuvo penki žmonės, du įtariamieji sulaikyti. Policijos teigimu, išpuolis įvykdytas šiaurinio Štadės miesto jaunimo globos centre. Tai vienos mirtiniausių šaudynių šalyje per pastaruosius kelerius metus. Pirmadienio popietę policija pranešė, kad pavojus visuomenei nebegresia. Įvykio aplinkybės toliau tiriamos.
Rusijos prezidentas pripažino, kad jo šalis po pakartotinių Ukrainos smūgių penktus metus tebesitęsiančiame kare susiduria su „tam tikru“ degalų trūkumu. Vladimiras Putinas visgi tikino, kad trūkumas „nėra kritinis“ ir pabrėžė poreikį stiprinti priešlėktuvinės gynybos pajėgumus ir užtikrinti degalų tiekimą, ypač į Krymą. Rusų okupuoto pusiasalio valdžios institucijos penktadienį paskelbė nepaprastąją padėtį dėl degalų trūkumo ir elektros energijos tiekimo sutrikimų, kuriuos sukėlė Ukrainos atakos prieš logistikos grandines ir naftos objektus. Interviu rusų žiniasklaidai V. Putinas taip pat išreiškė viltį, kad JAV derybininkų komanda atvyks į Maskvą aptarti karo Ukrainoje pabaigos, kai Vašingtonas nebebus taip užsiėmęs su Iranu ir konfliktu Artimuosiuose Rytuose. Kremliaus galva taip pat leido suprasti toliau tikintis, kad Rusija gali nugalėti Ukrainą.
Dviejų žemės drebėjimų Venesueloje aukų skaičius padidėjo iki mažiausiai 1,45 tūkst., o dar daugiau kaip 3,2 tūkst. žmonių buvo sužeisti. Apie tai sekmadienį pranešė vietos valdžios institucijos, taip pat nurodydamos, kad tūkstančiai žmonių vis dar gali būti įstrigę po griuvėsiais. Viltys rasti išgyvenusiųjų blėsta su kiekviena valanda, nors tūkstančiai gelbėtojų iš Venesuelos ir dar 24 šalių toliau naršo po nuolaužas. Išgyvenusiųjų paieškai mobilizuota apie 30 tūkst. Venesuelos gelbėtojų ir 2,7 tūkst. gelbėjimo ekspertų iš užsienio. Remiantis naujausiu žalos vertinimu, visiškai sugriuvo arba buvo smarkiai apgadinta daugiau kaip 2,5 tūkst. gyvenamųjų pastatų ir kitų objektų, tarp jų – apie 780 namų ir 38 ligoninės.
Hantaviruso protrūkis artėja prie pabaigos, sekmadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas. Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pridūrė, kad visi asmenys, kontaktavę su dviem užsikrėtusiaisiais Pietų Afrikoje, baigė stebėjimo laikotarpį ir apie naujus atvejus nepranešta. Bendras atvejų skaičius, pasak jo, išlieka 13, įskaitant tris mirties atvejus. Pietų Amerikos Andų viruso varianto protrūkis mažame kruiziniame laive sukėlė susirūpinimą visame pasaulyje dėl galimos naujos pandemijos. Iš viso laive „Hondius“ buvo apie 150 keleivių, įgulos narių ir juos lydinčių ekspertų iš 23 šalių.